Socialiniai mokslai / Teisė

Kolektyvinės darbo sutarties samprata: Lietuvos ir pasirinktos Europos Sąjungos lyginamoji analizė

0 atsiliepimų
Autorius:

Temos aktualumas. Daugeliui žmonių darbas yra pragyvenimo šaltinis ir vienas iš pagrindinių gyvenimo sričių, kurios užtikrina gyvenimo kokybę. Todėl darbo teisės baigiamojo darbo pasirinkta tema itin jautri, aktuali ir reikšminga visuomenei. 2004 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą vyko ekonomikos augimo periodas. Jo metu kilo pragyvenimo lygis, mažėjo nedarbo lygis, todėl darbo santykių teisinio reglamentavimo suderinimas tapo objektu, reikalaujančiu didesnio dėmesio, veržlesnių sprendimų ir postūmio. Siekiant pritapti prie tarptautinės bendruomenės, kasmet vis dažniau kalbama apie kolektyvines darbo sutartis ir jų naudą valstybei. Kadangi atskiro darbuotojo galimybės daryti įtaką darbdaviui menkos, todėl profesinės sąjungos, kurios ir atstovauja darbuotojus, laimėjo daugiau teisių bei įsipareigojimų. Tačiau būtina pabrėžti, jog kolektyvinė darbo sutartis naudinga ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviams, nes kolektyvinių derybų pagalba prieinama prie abiem šalims naudingų sprendimų.

Kolektyvinė darbo sutartis skatina darbo santykius sureguliuoti lanksčiau, saugo darbuotojus nuo darbdavio savivalės, garantuoja šalių kompromisą,palaiko socialinę taiką. Svarbu paminėti, kad Lietuva siekia įgyvendinti tarptautinį įsipareigojimą – skatinti kolektyvinį sutartinį teisinį reguliavimą, kurį 1994 m. rugsėjo 26 d., ratifikavusi Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) konvencijas Nr. 154 Dėl kolektyvinių derybų skatinimo ir Nr. 98 Dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo.[1] Šis įsipareigojimas įtvirtintas ir 2001 m gegužės 15 d., ratifikuotoje Europos socialinėje chartijoje.[2] Todėl manoma, jog dėl šių minėtų priežasčių kolektyvinei darbo sutarčiai turėtų būti skiriamas vis didesnis dėmesys ir išaugti jos vaidmuo.[3]

 

Tyrimo problema. Temos problemiškumui įtaką daro tai, jog Lietuvoje kolektyvinės darbo sutarties paplitimo lygis yra nedidelis, nes Lietuvos socialiniai partneriai nepakankamai taiko socialinį dialogą teisės normoms kurti.

 

Tyrimo objektas. Kolektyvinė darbo sutartis Lietuvoje ir pasirinktoje Europos Sąjungoje valstybėje.

 

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti kolektyvinių darbo sutarčių sampratą ir atlikti Lietuvos ir Europos Sąjungos valstybės lyginamąją analizę.

 

Tyrimo uždaviniai. Baigiamojo darbo tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:

  1. Visapusiškai išnagrinėti kolektyvinės darbo sutarties sąvoką;
  2. Išanalizuoti kolektyvinės darbo sutarties nevykdymo pasekmes;
  3. Apžvelgti tarptautinius dokumentus, kurie reglamentuoja kolektyvines sutartis;
  4. Atlikti Lietuvos ir Danijos kolektyvinės darbo sutarties lyginamąją analizę;

 

Tyrimo šaltiniai ir metodai. Baigiamojo darbo informacija buvo renkama naudojant rašytinius šaltinius, apdorojant ir sukonkretinant gaunamą informaciją. Rašant darbą buvo remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) konvencijomis, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (toliau – Darbo kodeksu), Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu (toliau - LR CK), Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu (toliau – PSĮ), naudojami Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktai. Be to naudojami doktrininiai teisės šaltiniai: R. Krasausko monografija, D. Petrylaitės, V. Petrylaitės, A.Vaišvilos, V. Mikelėno, G. Bužinsko, G. Dambrauskienės, R. Macijauskienės, I. Mačernytės-Panomariovienės, T. Daluvio išleistais vadovėliais, straipsniais, publikacija ir moksline literatūra.

Nagrinėjant kolektyvines darbo sutartis, kaip darbo teisės subjektus, taikytini įvairūs mokslinio pažinimo metodai.

Loginis-analitinis metodas – loginis [gr. logikos – protinis, protingas], susijęs su logika; toks, kuris remiasi mąstymo dėsniais.[4] Analitinis [gr. analytikos – susijęs su analize], susijęs su analize, naudojantis analize, kuris remiasi analize, skaidymu, sudedamųjų dalių tyrimu.[5] Taigi, toks metodas taikomas siekiant sukonkretinti, suprasti įvardytas nuostatas, kurios yra susijusios su kolektyvine darbo sutartimi.

Lyginamasis metodas – analizuojant skirtingų valstybių kolektyvinių darbo sutarčių sistemas, jų esminių požymių panašumus ir skirtumus.[6]

Kritinės analizės – pasitelkiant šį metodą, siekiama nustatyti kolektyvinės darbo sutarties trūkumus, įgyvendinimo problematikos ar kitų probleminių aspektų ypatumus.

Anketinis metodas – siekiant geriau įsigilinti į analizuojamą temą, pasitelktas šis metodas, kuriuo siekiama plačiau apžvelgti įmonių specifiką kolektyvinių darbo sutarčių atžvilgiu.

 

Tyrimo praktinė vertė ir mokslinis naujumas. Baigiamajame darbe siekiama visapusiškai atskleisti temą - išnagrinėti kolektyvines darbo sutartis. Atlikta ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinių teisės aktų analizė, stengiantis kiekviename rasti tai, kas aktualu ir nauja. Temos aktualumą lemia tai, jog kolektyvinės darbo sutartys iš esmės yra mažai nagrinėtos. Naujumo suteikia Lietuvos ir Danijos kolektyvinių darbo sutarčių turinio lyginamoji analizė.

 

Baigiamajame darbe vartojamų terminai ir jų sutrumpinimai. Baigiamajame darbe vartotini šie sutrumpinimai: Lietuvos Respublikos Konstitucija – Konstitucija, Tarptautinė darbo organizacija – TDO, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas – PSĮ, Europos Sąjunga – ES, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas – LR DK, Lietuvos Respublikos Seimas – Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė – Vyriausybė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – LAT, straipsnis – str.

 

Darbo struktūra. Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, keturi skirsniai bei kiekvienas iš jų turi savo poskyrius, taip pat lentelės, paveikslai, išvados ir rekomendacijos, pateikiamas naudotos literatūros sąrašas, anotacija (santrauka) lietuvių ir anglų kalbomis bei priedai.

 

Baigiamajame darbe pademonstruotos profesinės kompetencijos. Baigiamajame darbe siekiama pademonstruoti šias kompetencijas:

  1. Išmanyti teisės ir teisinio reguliavimo sampratas, teisės funkcijas, suvokti socialinę teisės paskirtį, identifikuoti teisės šaltinius ir jais naudotis;
  2. gebėjimas atskleisti ir nustatyti teisių ir pareigų turinį ir santykį, nustatyti kolektyvinių darbo santykių prasmę, kolektyvinės darbo sutarties reikšmę ir svarbą visuomenėje bei su ja susijusių sąvokų bei funkcijų suvokimas;
  3. išmanyti teisės normas ir taikyti jas praktikoje, analizuoti ir vertinti esamą situaciją, priimti sprendimus;
  4. mokėjimas tiksliai pateikti duomenis informacijos vartotojams ir teikti teisinę konsultaciją kolektyvinių darbo sutarčių klausimais;
  5. bendrauti ir bendradarbiauti, sprendžiant aktualius klausimus ir problemas.

[1] Valstybės žinios, 1994, Nr. 49-913; Valsybės žinios, 1996, Nr. 28-674; Valstybės žinios, 1996, Nr. 30-470.

[2] Valstybės žinios, 2001, Nr. 49-1699

[3] Krasauskas R. Darbo santykiu reguliavimas kolektyvinėmis sutartimis: Monografija, VĮ Registrų centras: Vilnius, 2009. p. 14

[4] Tarptautinių žodžių žodynas, ketvirtasis leidimas, Alma littera 2005, p.444

[5] Tarptautinių žodžių žodynas, ketvirtasis leidimas, Alma littera 2005, p.44

[6] Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija, Lietuvos teisės universitetas: Vilnius, 2003, p. 415

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
15511 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • ĮVADAS4
  • 1.KOLEKTYVINĖS DARBO SUTARTIES TEORINIAI ASPEKTAI7
  • 1.1.Kolektyvinės darbo sutarties sąvoka ir šalys7
  • 1.2.Kolektyvinės darbo sutarties rūšys12
  • 1.3.Kolektyvinės darbo sutarties funkcijos ir turinys18
  • 2.KOLEKTYVINĖS DARBO SUTARTIES NEVYKDYMO PASEKMĖS22
  • 2.1.Kolektyvinės darbo sutarties vykdymo kontrolė ir šalių atsakomybė už jos nevykdymą22
  • 2.2.Kolektyvinių darbo ginčų samprata24
  • 2.3.Kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimas: kolektyvinio poveikio priemonės26
  • 3.TARPTAUTINIAI DOKMENTAI REGLAMENTUOJANTYS KOLEKTYVINIUS DARBO SANTYKIUS28
  • 3.1.Tarptautinės darbo organizacijos teisės aktai ir principai29
  • 3.2.Europos Sąjungos ir Europos socialinės chartijos gairės31
  • 4.KOLEKTYVINIŲ DARBO SUTARČIŲ TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ32
  • 4.1.Lietuvos ir Danijos statistinė apžvalga34
  • 4.2.Lietuvos ir Danijos poveikio priemonės lyginimas36
  • 4.3.Lietuvos ir Danijos kolektyvinės darbo sutarties turinio lyginimas38
  • 4.4.Lietuvos ir Danijos įmonių respondentų charakteristika ir rengimo ypatumai43
  • 4.5.Lietuvos ir Danijos įmonių analizės rezultatai44
  • IŠVADOS50
  • PASIŪLYMAI51
  • LITERATŪRA52
  • SANTRAUKA (ANOTACIJA) LIETUVIŲ KALBA54
  • SANTRAUKA (ANOTACIJA) ANGLŲ KALBA55

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Kolektyvinės darbo sutarties samprata Lietuvos ir Europos Sąjungos valstybės lyginamoji analizė
Prezentacija Kolektyvinės darbo sutarties samprata Lietuvos ir Europos Sąjungos valstybės lyginamoji analizė

Temos aktualumas. Daugeliui žmonių darbas yra pragyvenimo šaltinis ir vienas iš pagrindinių gyvenimo sričių, kurios [...]

Darbo užmokesčio sistemos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje
Referatas Darbo užmokesčio sistemos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje

Straipsnyje rašoma apie Lietuvos ir Europos Sąjungos darbo užmokesčio sistemas. Apibendrinama darbo užmokesčio sąvoka, aptariami [...]

Kolektyvinių darbo ginčų samprata
Referatas Kolektyvinių darbo ginčų samprata

Dėl daugybės įstatymų, reguliavusių atskiras darbo santykių sritis, daugelis darbo teisės normų nebuvo suderintos tarpusavyje [...]

Darbo sutarties samprata
Referatas Darbo sutarties samprata

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės [...]

Paryžiaus sutarties įtaka Europos Sąjungos integracijai
Referatas Paryžiaus sutarties įtaka Europos Sąjungos integracijai

Temos aktualumas: Šiandieninėje visuomenėje Paryžiaus (EAPB) sutartis aktuali tuo, kad jinai buvo reikšminga Europos Sąjungos [...]

Kompetencijos, kompetentingumo, profesijos ir profesionalumo, mokymosi rezultatų ir mokymosi pasiekimų, socialinių partnerių ir socialinių dalininkų sampratų lyginamoji analizė
Referatas Kompetencijos, kompetentingumo, profesijos ir profesionalumo, mokymosi rezultatų ir mokymosi pasiekimų, socialinių partnerių ir socialinių dalininkų sampratų lyginamoji analizė

Mokslinėje literatūroje pateikiamos įvairios sąvokų kompetencija, kompetentingumas, profesija, profesionalumas, mokymosi pasiekimai, mokymosi rezultatai ir socialiniai [...]

Darbo teisė Europos Sąjungoje
Referatas Darbo teisė Europos Sąjungoje

ĮVADAS     Europos Sąjunga (toliau – ES) – tai ekonominė ir politinė bendrija, kurią sudaro 27 demokratinės [...]

Lietuvos Respublikos 16-osios vyriausybės programos ir nacionalinės pažangos strategijos “Lietuva 2030” lyginamoji analizė
Referatas Lietuvos Respublikos 16-osios vyriausybės programos ir nacionalinės pažangos strategijos “Lietuva 2030” lyginamoji analizė

Lietuvos Respublikos 16-osios Vyriausybės programos ir Nacionalinės pažangos strategijos “Lietuva 2030” lyginamoji analizė. 16-osios Vyriausybės [...]

Valstybės tarnybos Lietuvoje ir Latvijoje lyginamoji analizė
Referatas Valstybės tarnybos Lietuvoje ir Latvijoje lyginamoji analizė

Temos aktualumas. Valstybės tarnyba - viešoji institucija, jei jos nėra, tai nėra ir valstybės. Šis [...]

Nedarbo lygio Lietuvoje ir Europos Sąjungoje analizė
Kursinis darbas Nedarbo lygio Lietuvoje ir Europos Sąjungoje analizė

Darbo objektas. Nedarbas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Darbo tikslas. Išanalizuoti nedarbo lygį Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Darbo [...]

Europos Sąjungos teisės principų analizė
Kursinis darbas Europos Sąjungos teisės principų analizė

Temos aktualumas. Europos Sąjunga (ES) yra demokratinių Europos valstybių šeima, pasiryžusi veikti išvien taikos ir [...]

Referendumai Europos Sąjungoje: Lietuvos, Latvijos ir Estijos referendumai dėl narystės bendrijoje
Referatas Referendumai Europos Sąjungoje: Lietuvos, Latvijos ir Estijos referendumai dėl narystės bendrijoje

Referendumas turbūt yra vienas reikšmingiausių šiuolaikinės demokratijos elementų, apibūdinančių modernią valstybę. Nes valstybės pagrindą sudaro [...]

Neformaliojo ugdymo samprata bei raiška. Neformaliojo ugdymo proceso kokybės analizė Lietuvos švietimo sistemoje
Referatas Neformaliojo ugdymo samprata bei raiška. Neformaliojo ugdymo proceso kokybės analizė Lietuvos švietimo sistemoje

Norint pasiekti kuo geresnių rezultatų bei geresnės ugdymo kokybės, neformaliojo ugdymo procese svarbu atsižvelgti į [...]

Lisabonos sutartis. Palyginimas su Europos Sąjungos konstitucija: naujovės, reikšmė
Referatas Lisabonos sutartis. Palyginimas su Europos Sąjungos konstitucija: naujovės, reikšmė

Europos vienijimosi procesas, davęs pradžią dabartinei ES, prasidėjo 1951 m., kai šešios valstybės – Vokietija [...]

Europos Sąjungos aukštojo mokslo politika ir jos įtaka Lietuvos aukštajam mokslui
Referatas Europos Sąjungos aukštojo mokslo politika ir jos įtaka Lietuvos aukštajam mokslui

Tyrimo tikslas – išanalizuoti ES aukštojo mokslo politiką ir jos daromą įtaką Lietuvos aukštajam mokslui. Tyrimo [...]