Regioninis bendradarbiavimas karinio saugumo srityje: Baltijos valstybių ir Višegrado grupės bendradarbiavimas

41 psl. / 11491 žod.

Ištrauka

Pasibaigus Šaltajam karui ir žlugus komunistinam blokui, buvo pertvarkyta Europos saugumo architektūra. Baltijos valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija – atkūrusios savo suverinitetą stengėsi karinį saugumą užtikrinti bendromis pastangomis, nesiedamos savo saugumo su Rusija. Tuo tarpu trys buvusios komunistinio bloko šalys – Lenkija, Vengrija ir Čekoslovakija sukūrė Višegrado grupę, kuri leidžia joms savo karinį saugumą užsitikrinti bendradarbiajant, kartu veikiant tarptautinuose santykiuose. Po 1991 m. Baltijos valstybių ir Višegrado grupės šalių pagrindiniai prioritetai buvo siekis įstoti į NATO aljansą ir ES. Minėti pagrindiniai prioritetai sutelkė Višegrado grupę ir Baltijos valstybes bendradarbiauti vardan vieno tikslo, tačiau vėlesni bendradarbiavimo požymiai parodė, kad jų interesai ir galimybės skiriasi bei sunkiai suderinami.

Temos aktualumas: dabartiniame pasaulyje daugumai valstybių iškyla klausimas kaip užtikrinti saugumą. Valstybės kuria aljansus, grupes bei su bendradarbiavimu karinio saugumo klausimu susijusias struktūras. Višegrado grupės šalys ir Baltijos valstybės savo karinį saugumą supranta skirtingai. Tai nulemia istorinis ir geografinis / regioninis faktoriai, kurie sistemingai iki šiol nėra nagrinėti, todėl aptariami šiame darbe.

Darbo problema: pagrindinė problema, kuri analizuojama darbe- Baltijos valstybių ir Višegrado grupės karinio saugumo skirtingas įsivaizdavimas nepaisant priklausymo „persidengiantiems“ Šiaurės bei Rytų ir Vidurio Europos regionams.

Darbo tikslas: išanalizuoti Baltijos valstybių ir Višegrado grupės šalių bendradarbiavimą karinio saugumo srityje.

Darbo objektas: Baltijos valstybių ir Višegrado grupės karinio saugumo politika bendrąja prasme ir konkretūs karinio saugumo užtikrinimo projektai.

Darbo uždaviniai:

1. Pateikti karinio saugumo ir aljansų teorines prielaidas.

2. Apžvelgti Baltijos valstybių bendradarbiavimo raidą ir bendrus karinio saugumo projektus regioniniame kontekste.

3. Aptarti Višegrado grupės bendradarbiavimo raidą ir bendrus karinio saugumo projektus regioniniame kontekste.

4. Apžvelgti Baltijos valstybių ir Višegrado grupės tarpusavio bendradarbiavimą karinio saugumo srityje.

Darbo metodai: naudojami trys metodai, pirmas- aprašomasis, kuris pateikiama informacija apie Baltijos valstybes ir Višegrado grupės šalis. Antras- lyginamasis, kuriuo galima lyginti Baltijos valstybių ir Višegrado grupės šalių skirtingas karinio saugumo suvokimą. Trečias – atpasakojimas kuris leidžia perteikti tam tikrus istorinius įvykius.

Darbo struktūra: darbas suskirstytas į tris skyrius. Pirmoje teorinėje dalyje analizuojama karinio saugumo sąvoka ir karinių aljansų bei grupių susidarymo prielaidos. Empirinis aprašymas apima antrą ir trečią skyrius. Antras skyrius nagrinėja Baltijos valstybių istorinę praeitį ir dabartinius karinius projektus. Trečias skyrius – Višegrado grupės šalių raidą po komunistinio bloko suirimo, šalių bendradarbiavimą ir grupės sukūrimo prielaidas bei regiono svarbą. Ketvirtame skyriuje aiškinamasi, kaip tarp Baltijos valstybių ir Višegrado grupės vyksta dvišaliai santykiai ir kokiu būdu tai (ne)užtikrina karinį saugumą.

Darbo šaltinių bazė: pagrindiniai darbo šaltiniai buvo tokie užsienio autoriai kaip B. Buzanas, H. Morgenthau ar S. Waltas. Jų atlikti tyrimai ir prielaidos padėjo įvertinti saugumo ir aljansų problematiką. Lietuvių autoriai E. Vareikis, G. Jasutis ir K. Paulauskas praplėtė tiriamos temos suvokimą ir prielaidas. Nagrinėjant Višegrado grupę buvo remiamasi užsienio moksliniais straipsniais ir Rytų Europos studijų centro pateiktais straipsniais. Tarp šaltinių buvo ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos bei užsienio reikalų miniserijų duomenys apie karinio saugumo vykdymą Baltijos valstybėse ir kaimyninėse šalyse.

Turinys

  • Santrauka lietuvių kalba3
  • Santrauka anglų kalba (Summary)4
  • ĮVADAS5
  • 1. KARINIO SAUGUMO IR ALJANSŲ TEORINĖS SAMPRATOS7
  • 1.1. Saugumo sąvoka tarptautiniuose santykiuose7
  • 1.2. Karinio saugumo samprata10
  • 1.3. Karinių aljansų teorinės prielaidos11
  • 2. BALTIJOS VALSTYBIŲ KARINIS BENDRADARBIAVIMAS15
  • 2.1. Baltijos šalių istorija15
  • 2.2. Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimo priežastys17
  • 2.3. Baltijos šalių karinio saugumo projektai18
  • 3. VIŠEGRADO GRUPĖS KARINIS BENDRADARBIAVIMAS21
  • 3.1. Višegrado grupės susikūrimas ir raida21
  • 3.2. Višegrado valstybių karinio saugumo užtikrinimas23
  • 3.3. Višegrado karinio saugumo projektai24
  • 3.4. Geografinis faktorius Višegrado grupės bendradarbiavime25
  • 4. BALTIJOS VALSTYBIŲ IR VIŠEGRADO GRUPĖS BENDRADARBIAVIMAS28
  • 4.1. Dvišaliai valstybių santykiai28
  • 4.2. Regioninis faktorius Baltijos ir Višegrado valstybių bendradarbiavime31
  • 4.3. Kliūtys glaudesniam Višegrado ir Baltijos valstybių bendradarbiavimui32
  • IŠVADOS35
  • LIERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS36
  • PRIEDAI41

Reziumė

Autorius
dvaras007
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Politologija
Kaina
€11.67
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Lie 19, 2015
Apimtis
41 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Energetinio saugumo užtikrinimas Lietuvoje

Politologija Prezentacija 2011 m. indre
Energetinis saugumas neturi vieno konkretaus apibrėžimo. Energetinio saugumo samprata kinta priklausomai nuo subjekto (valstybės) geoenergetinės padėties. Valstybės geoenergetinę padėtį nulemia jos energetikos sektoriaus...

Lyginamoji institucinė JAV ir Irako analizė

Politologija Referatas 2010 m. dovydas
XXI a. pradžia globaliame pasaulyje buvo kaip niekad įtempta. Jungtinių Amerikos Valstijų sionizmas (kas turi didžiausią galią, tas nori tvarkyti visą pasaulį pagal...

JAV karai Irake ir Vietname: panašumai ir skirtumai

Politologija Referatas gendrija
Valstybių santykių erdvė yra nuolat kintanti subjektų ir objektų sąveikos vieta, kurioje priimami svarbiausi geopolitiniai sprendimai, kuriamos strategijos ir vyksta įvairūs politiniai procesai....

BRITŲ IR SOVIETŲ NESUTARIMAI DĖL IRANO

Politologija Kursinis darbas 2013 m. ingute
„Vidurio Rytų regiono naftos atradimas ir jos eksploatavimas gali tapti arba to regiono išsigelbėjimu, arba prakeiksmu.” T. H. Vail Motter Šiuolaikinėse ekonomikos sistemose...

Interesų grupių vaidmuo politikos procese

Politologija Referatas caffe
Svarbų vaidmenį politinėse sistemose, ypač demokratinėse, vaidina interesų grupės - organizuotos piliečių grupės, siekiančios, kad valstybė vykdytų tam tikrą politiką konkrečioje srityje. Nepaisant...

Interesų grupės

Politologija Referatas 2016 m. spingre
ĮVADAS Temos aktualumas: Politinės partijos, kiekvienoje demokratiškoje šalyje yra demokratijos atributas, todėl jos atlieka itin svarbų vaidmenį – yra grandis tarp valstybės valdymo...