Socialiniai mokslai / Viešasis administravimas

Mažinant skurdą Lietuboje: socialinių pašalpų veiksmingumas. Šalčininkų rajono atvejis

0 atsiliepimų
Autorius:

Temos aktualumas.Skurdas egzistavo šimtmečius, tačiau buvo laikomas natūraliu reiškiniu būdingu didžiajai daugumai gyventojų. Skirtingos socialinės grupės turėjo skirtingą gyvenimo būdą, ir todėl buvo neįmanoma žemos klasės atstovams sekti prestižinį aukštesnės klasės gyvenimo būdą ir tai buvo laikoma kaip įprasta norma. Kapitalistinėje visuomenėje, pirmą kartą buvo atskirtas kontrastas tarp visų piliečių teisinės lygybės ir faktinės stiprios ekonominės nelygybės. Todėl nesugebėjimas, kai kuriems žmonėms gyventi taip, kaip kiti gyvena, yra suvokiamas kaip socialinė neteisybė.

Aktualus pačiu pagrindinių poreikių, tokių kaip maistas, pastogė, drabužiai, tenkinimas. Šio tipo skurdo kriterijai priklauso tiek nuo laiko, tiek nuo žmonių gyvenamosios vietos.

Skurdo, kaip ypatingos padėties teiginio koncepcijos šalininkai, teigia kad žmonių ir apskritai visuomenės gyvenime atsiranda laikotarpiai, kai žymiai padidėja rizika atsidurti skurde. Pavyzdžiui, taip atsitinka, kai visuomenėje pastebimas bendras ekonomikos lėtėjimas. Taigi, skurdas yra žmonių nelygybės visuomenėje ir nevienodo turto paskirstymo tarp individų rezultatu. Norint to išvengti, reikia sukurti socialinio draudimo sistemą.

Socialinės apsaugos įstatymai numato daug įvairių pašalpų. Svarbiausios iš jų yra šios (rūšys): ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), vienkartinė pašalpa gimus kūdikiui, nėštumo pašalpa besimokančioms motinoms, šeimos pašalpa, pašalpa daugiavaikėms šeimoms, vaiko globos (rūpybos) pašalpa, pašalpa našlaičiams ir likusiems be tėvų vaikams įsikurti, pašalpa tikrosios krašto apsaugos tarnybos karių vaikams, socialinė pašalpa, laidojimo pašalpa, slaugos pašalpa, LR valstybės paramos žuvusiųjų pasipriešinimo 1940­1990 m. okupacijos dalyvių šeimų nariams pašalpos ir kt.

Temos ištirtumas.Socialinę parama Lietuvoje domėjosi ir analizavo remiamųjų padėtį ir paramos rezultatus R. Lazutka, D. Skučienė, V Ivaškaitė­Tamošiūnė, L. Šumskaitė (2008). Skurdo ir nematerialinių nepriteklių tema domisi ir užsienio mokslininkai : Matkovic, T., Sucur, Z. & Zrinscak, S. (2007). Aktualiausia ir naujausia informacija apie skurdo lygį ir socialinių pašalpų gavėjų padėtį bei naujienas skelbia internetinės svetainės: www.socmin.lt, www.socialiniszemelapis.lt.Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvienais metais skelbia „Socialinį pranešimą“. Socialinis pranešimas apibendrina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklą, vykdytą 2011–2012 metais.

Darbo naujumas.Nepriklausomai nuo to kas lėmė skurdo atsiradimą, vieną kartą atsiradęs, skurdas ima plėstis. Kuo didesnis gyventojų procentas gyvena žemiau arba šalia skurdo ribos, tuo didesnė tikimybė turi šalis pateikti į "užburtą skurdo ratą." Jei didelė dalis gyventojų skursta ir negali dalyvauti prekių apyvartoje t.y. negali pirkti, kaip pasekmė to atsiranda investicijų stoka į gamybą, kuri veda prie nesugebėjimo plėtoti ekonomiką ir didinti darbuotojų darbo užmokestį, ar net didėja bedarbių armija. Šalims, kur daug gyventojų skursta, yra sunkiau išsiveržti iš skurdo.

Ekonomikos augimas yra būtina, bet nepakankama skurdo mažinimo sąlyga. Skurstančiųjų padėtį galima pagerinti aktyvinant darbo rinką ir mažinant pajamų nelygybę mokesčių bei socialinių transferų politikos priemonėmis. Piniginių išmokų išdavimas, lengviausias būdas padėti vargšams, o ne būdas savaime išspręsti šią problemą. Pradėta pertvarka, kurios tikslas – paskatinti darbingus žmones dirbti, o ne gyventi iš pašalpų. Tokiu būdu reikiama valstybės pagalba ir parama gali būti tikslingiau nukreipta sunkiausiai besiverčiantiems visuomenės nariams. Skirtingos šalys taiko skirtingus metodus, skurdo mažinimui, bet svarbiausia programa ­ gerinti švietimą ar perkvalifikavimas. Tačiau ne visada šie būdai yra efektyvus, nes nors žmonės ir įgyja naują profesiją, dažnai negali susirasti darbą arba negali prisiversti efektyviai dirbti.

Dažnai pasitaiko piktnaudžiavimo valstybės parama atvejų, kai žmonės nepagrįstai gauna socialines pašalpas arba pripranta prie tokio gyvenimo būdo, kai nebūtina dirbti tam, kad turėti pinigų, galima gyventi iš socialinių pašalpų. Tokio požiūrio turi nelikti, žmonės turi norėti dirbti ir atsakyti už savo gyvenimą, o darbdaviams turi būti sudarytos palankesnės sąlygos įdarbinti. Tai nelengvas iššūkis, kuriam įveikti reikia kompleksinių sprendimų ne vien socialinės apsaugos, bet ir ūkio, švietimo srityse. Matomas socialinės apsaugos sistemos priklausomumas nuo ekonominės šalies būklės, atsiskleidė šios sistemos pažeidžiamumas. Iškilo būtinybė toliau tobulinti esamą socialinės apsaugos sistemą.

Tyrimo objektas: Socialinių pašalpų veiksmingumas, kovojant su skurdu.
Problema: kaip paskatinti darbingus žmones dirbti, o ne gyventi iš socialinių pašalpų?

Tikslas: išanalizuoti socialinių pašalpų veiksmingumą, siekiant sumažinti skurdą Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

1) Susipažinti su skurdo sąvoka ir evoliucija;

2) Išsiaiškinti skurdo Lietuvoje priežastis;

3) Pateikti viešosios politikos skurdo mažinimo priemones;

4) Išanalizuoti socialinių pašalpų gavėjų nuomonę apie socialinių pašalpų ir kitų skurdo mažinimo priemonių veiksmingumą, atliekant statistinių duomenų analizę.

Tyrimo metodai:

Mokslinės literatūros, periodinių leidinių, dokumentų ir teisės aktų analizė

● Anketinė apklausa

Darbą sudaro įvadas, teorinė dalis, metodologinė dalis, praktinė dalis, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas, N priedai, anotacijos, santraukos. Darbe yra 19 lentelės, 12 paveikslų.

Darbo tipas:
Apimtis:
16000 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • 1.SKURDO SAMPRATOS EVOLIUCIJA IR JO MAŽINIMO PRIEMONĖS PASAULINIŲ MASTU
  • 1.1 Skurdo samprata ir apibrėžimas.
  • 1.2 Skurdo matavimo metodai
  • 1.3 Skurdo mažinimo priemonės pasaulyje
  • 2. SKURDAS LIETUVOJE. SKURDO MAŽINIMO PRIEMONĖS
  • 2.1 Lietuvos skurdo rodikliai.
  • 2.2 Lietuvos socialinės apsaugos sistema
  • 2.2.1 Piniginė socialinė parama. Socialinės pašalpos
  • 2.2.2 Socialinės paslaugos
  • 2.2.3 Užimtumo didinimas
  • 3. SOCIALINIŲ PAŠALPŲ VEIKSMINGUMO TYRIMAS: ŠALČININKŲ RAJONO ATVEJIS
  • 3.1 Šalčininkų rajono portretas.
  • 3.2 Šalčininkų rajono savivaldybės piniginės socialinės pašalpos gavėjų tyrimas, siekiant nustatyti socialinių pašalpų veiksmingumą
  • 3.2.1 Demografinės tiriamųjų charakteristikos
  • 3.2.2 Socialinių pašalpų ir kitų skurdo mažinimo priemonių veiksmingumo vertinimas
  • IŠVADOS REKOMENDACIJOS

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Socialiniai pažeidžiamų asmenų socialinės atskirties mažinimas: Lietuvos, Latvijos ir Estijos atvejai
Kursinis darbas Socialiniai pažeidžiamų asmenų socialinės atskirties mažinimas: Lietuvos, Latvijos ir Estijos atvejai

Temos aktualumas. Globalizaciniai ir ekonominio valstybių stabilumo svyravimo procesai, taip pat politiniai įvykiai turi didelės [...]