Lietuvos regioninė politika ES kontekste

100 psl. / 22031 žod.

Ištrauka

TEMOS AKTUALUMAS IR PROBLEMA.

Pastaraisiais metais viena iš dažnai kartojamų frazių yra "Lietuvoje būtina vykdyti efektyvesnę regioninę politiką". Ją girdime iš Seimo ir valstybės vadovų, mokslininkų, politikos apžvalgininkų lūpų. Atrodytų, jog kalbama apie tą patį. Visgi, pažvelgus į kontekstą, kuriame girdisi raginimai dėl regioninės politikos, akivaizdu, jog kalbantieji į šią sąvoką sudeda skirtingą prasmę.

Regioninė politika ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje yra viena iš jauniausių, svarbiausių ir kartu viena plačiausiai suprantamų bei interpretuojamų politikų. Plati regioninės politikos samprata sudaro sąlygas skirtingiems aiškinimams. Būtina pabrėžti, kad šis terminas dažnai vartojamas vietoj ar greta sanglaudos ir struktūrinės politikos sąvokų. Kadangi Europos Sąjungos regioninė politika pagrinde siekia socialinės ir ekonominės sanglaudos, ji vadinama sanglaudos politika. ES regioninė politika skatina valstybių narių ar jų regionų plėtrą, skiriant paramą iš ES struktūrinių fondų. Pirmojo tikslo programomis siekiama skatinti atsilikusių regionų plėtrą ir struktūrinę pertvarką, o antrojo tikslo programomis - struktūrinių sunkumų turinčių regionų ekonominę ir socialinę pertvarką. Todėl ES regioninė politika kartu yra ir struktūrinė politika.

Taip yra Europoje, kurioje regioninė politika, būdama, viena jauniausių politikų, visgi skaičiuoja kelintą dešimtį. O Lietuvoje dar tik pirmąjį dešimtmetį.

Rimtesnis dėmesys į regioninę politiką Lietuvoje buvo atkreiptas 1997 metais, kuomet Europos komisija savo metinėje ataskaitoje (Darbotvarkė 2000) nurodė, kad Lietuva susiduria su rimtomis regioninės plėtros problemomis, kurioms įveikti iš Vyriausybės pusės neskiriama pakankamai pastangų. Europos komisijos nuomonė buvo teigiamas postūmis pradėti formuoti regioninės politikos teisinę ir institucinę bazę: buvo parengti Regioninės politikos metmenys (1998), sudarytas Nacionalinis regionų plėtros komitetas (1999), Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijoje įsteigtas regionų plėtros departamentas(1999), priimtas Regioninės plėtros įstatymas (2000) ir jį lydintieji teisės aktai.

Taigi manau, kad pasirinkta tema tikrai aktuali visiems Lietuvos gyventojams, pirmiausia todėl, kad mes privalome pažinti ne tik šalį bet ir regioną, kuriame gyvename, kurio sėkmės ir nesėkmės, trūkumai ir pranašumai mūsų gyvenimą veikia tiesiogiai. Todėl Baltijos šalių ekonomika, jos raida, augimo ir smukimo tendencijos šiame darbe leis susidaryti gana platų ir informatyvų vaizdą.

TYRIMO ŠALTINIAI

Nors ir 1997 m. jau buvo atkreiptas dėmesys į Lietuvos regioninę plėtrą, tačiau didžiausi darbai vyko 2000 m, sistemiškai pradėję tirti Lietuvos ekonomiką bei kitas šalies plėtros sritis regioniniu principu - įkūrus Lietuvos regioninių tyrimų institutą.

Paminėtini R. Bagdzevičienės, V. Damašienės, A. Rimkevičienės, G. Mačio darbai. Siame darbe aš stengiausi ne tik pateikti Šalies raidos pagrindinius rodiklius, bet ir išnagrinėti teritorinius netolygumus. Iš tikrųjų regioninė politika Lietuvoje pradėta plėtoti ne tiek dėl vidinių poreikių, kiek dėl išorinio spaudimo. Šiuo metu formuojama regioninė politika yra glaudžiai susijusi su ekonomine raida ir investicijų politika. Kadangi Valstybės regioninė politika labai glaudžiai susijusi su integracija į Europos Sąjungą, todėl rašydama šį darbą daugiausia rėmiausi vyriausybės ir ES numatytais darbų planais, teisės aktais, ekonominėmis reformomis vykdomoms šalies politikoje ir ekonomikoje. Rinkdama medžiagą daugiausiai rėmiausi informaciniais leidiniais ir man prieinamais oficialiais dokumentais ar jų kopijomis, todėl kartais sunku įvardinti duomenų šaltinį, bet, nežiūrint to, pateikti duomenys yra tikslus.

Taigi šiame darbe buvo stengiamasi pateikti pačią naujausią ir aktualiausią ekonominę, socialinę, statistinę informaciją, kuri tiksliausiai atspindi Baltijos šalių ekonominio vystymosi raidą. Greta įprastų ir taip plačiai žinomų ekonomikos palyginamųjų rodiklių kaip BVP vienam gyventojui ar tiesioginės užsienio investicijos, pateikiami ir tokie rodikliai kaip žmogaus socialinės raidos, ekonominės laisvės, korupcijos, socialinio artimumo indeksai, kurie dar efektyviau padeda analizuoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonominį augimą. Taip pat daug duomenų yra pateikiama lentelėse, diagramose, kad akivaizdžiau galima būtų pastebėti tam tikras tendencijas, panašumus ar skirtumus.

Savaime suprantama, kad jokie Baltijos valstybių indeksai, rodikliai, skaičiai ar procentai nieko neparodys, jei jų nepalyginsime kitų valstybių kontekste. Taigi šiame darbe visi statistiniai duomenys apie Lietuvos, Latvijos, Estijos ekonomiką interpretuojami ir analizuojami, lyginant juos su kitomis valstybėmis ir regionais. Ypatingas dėmesys sutelkiamas į ES, kurios narėmis jau yra visos „Baltijos sesės" ir kurioms ji yra tarsi „etalonas" (Baltijos valstybės visada stengdavosi, stengiasi ir stengsis lygiuotis į kitas labiau išsivysčiusias ES nares). Taip pat įdomi informacija gaunama Baltijos šalis lyginant su kitomis Europos Sąjungos naujokėmis bei galingiausiomis pasaulio valstybėmis (tokiomis kaip JAV ar Rusija). Labai įdomus atrodo ir pačių Baltijos valstybių palyginimas įvairiais rodikliais, siekiant nustatyti stipriąsias ir silpnąsias „Baltijos tigrų" grandis.

Kaip jau minėjau, darbe pateikiama pati naujausia informacija ne tik iš Lietuvos institucijų (t.y. Lietuvos Statistikos Departamentas, Vilniaus, Hansą, bankų ir kt.), bet ir tarptautinių organizacijų, tokių kaip Eurostatas, Eurofutures ar Pasaulio Bankas. Taip pat labai įdomi ir aktuali informacija buvo paimta iš spaudos leidinių („Verslo žinios", „Euroverslas" įr kt.) bei mokslinių straipsnių (prof. Dr. Erik Terk).

TYRIMO TIKSLAS,

  1. Atskleisti Lietuvos regioninės politikos ir ES regioninės politikos susiformavimo priežastis, pagrindinius tikslus, apžvelgti Lietuvos regionų išsivystymo netolygumus.
  2. Statistiškai, bei ekonomiškai įvertinti Baltijos valstybių ekonomikos augimą ES kontekste. Ar šis ekonominis augimas yra realiai pagrįstas statistiniais, ekonominiais rodikliais, ar tai tik trumpalaikė „euforija", trumpalaikis pakilimas neatspindintys tikrovės? Tai ir yra pagrindinis mano šio darbo tikslas: statistiškai ir ekonomiškai įvertinti Baltijos valstybių ekonomikos augimą.

TYRIMO UŽDAVINIAI,

  1. Atskleisti ES regioninės politikos susiformavimo priežastis, pagrindinius tikslus.
  2. Atskleisti Lietuvos regioninės politikos sampratą ir nustatyti Lietuvos regiono sampratos formavimąsi Lietuvoje, ES kontekste.
  3. Atlikti Lietuvos regionų palyginamąją analizę, ES kontekste, bei įvertinti išsivystymo netolygumus.
  4. Statistiškai, bei ekonomiškai įvertinti Baltijos valstybių ekonomikos augimą ES kontekste. Analizuoti ir interpretuoti statistinius duomenis apie Baltijos šalis, pasitelkiant įvairius ekonominę, socialinę valstybių raidą atspindinčius rodiklius (pvz.: Žmogaus socialinės raidos indeksas, Ekonominės laivės indeksas ir kt.) Šiuos statistinius duomenis išnagrinėti ilgesniu laikotarpiu (5-15 metų) bei juos palyginti su kitomis valstybėmis ir regionais (ypatingą dėmesį atkreipiant į ES). Pasistengti įvardinti statistinių rodiklių kitimo pasekmes ir prognozuoti tolesnes galimas jų kitimo tendencijas.

TYRIMO OBJEKTAS

  1. Lietuvos regioninė politika ES kontekste, Lietuvos regionų išsivystymas

ir jų netolygumai.

  1. Baltijos valstybių ekonomikos augimas ES kontekste.

TYRIMO METODAI

Moksliniame tiriamajame darbe bus atliekami empiriniai tyrimai. Pagrindiniai tyrimų metodai bus naudojami šie: statistinių duomenų analizė, lyginamasis metodas. Taip pat literatūros, informacinių leidinių, bei dokumentų analizė.

BAIGIAMOJO DARBO REIKŠMĖ.

Šis magistro baigiamasis darbas išnagrinėjus ekonominius skirtumus, tarp Lietuvos regionų, bei apžvelgus jų netolygumus ir išnagrinėjus ekonominį Baltijos šalių augimą ES kontekste gali suteikti teorinių ir praktinių rekomendacijų tolimesnei plėtrai ir kaip ateityje turėtų vystytis Baltijos šalių ekonomikos augimas.

BAIGIAMOJO DARBO STRUKTŪRA.

Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, keturi skyriai, dvidešimt penki poskyriai bei tyrimo rezultatų apibendrinimas - išvados ir pasiūlymai. Darbo pabaigoje nurodytas darbe naudotos literatūros sąrašas, bei priedai.


Turinys

  • TURINYS
  • ĮVADAS A
  • 1. ES REGIONINĖ POLITIKA.5
  • 1.1. ES REGIONINĖS POLITIKOS SUSIFORMAVIMAS6
  • 1.2. KODĖL PRADĖTA PLĖTOTI ATSKIRA REGIONINĖ POLITIKA?. ,.,.,7
  • 1.3. ES REGIONINĖ PLĖTROS POLITIKA IR STRUKTŪRINĖ PERTVARKA S
  • 1.4. ES STRUKTŪRINIAI FONDAI10
  • 1.4.1. PAGRINDINIAI STRUKTŪRINIŲ FONDŲ TIKSLAI. NACIONALINĖS PROGRAMOS12
  • 1.4.2. ES FONDŲ PARAMA NAUJOMS ES VALSTYBĖMS NARĖMS13
  • 1.4.3. ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ ĮGYVENDINIMO PRINCIPAI14
  • 2„ REGIONO SAMPRATOS FORMAVIMASIS LIETUVOJE.16
  • 2.1. REGIONŲ SAMPRATOS INETRPRETAVIMAS18
  • 2.2 REGIONŲ FORMAVIMOSI KRITERIJAI , ,.,.,.,.,20
  • 2.3. REGIONINĖ POLITIKA22
  • 2.4 NACIONALINĖS REGIONINĖS POLITIKOS PRIELAIDOS25
  • 2.5 NACIONALINĖ REGIONINĖ POLITIKA IR JOS RYŠYS SU ES REGIONINE POLITIKA
  • LIETUVOJE ,26
  • 3. LIETUVOS REGIONŲ SOCIALINIĖ EKONOMINĖ PALYGINAMOJI
  • ANALIZĖ27
  • 3.1. NETOLYGUMŲ PRIEŽASTYS35
  • 4. EKONOMIKOS AUGIMO BALTIJOS VALSTYBĖSE STATISTINIS
  • VERTINIMAS ,.38
  • 4.1. ŽMOGAUS SOCIALINĖS RAIDOS INDEKSAS39
  • 4.2. KONKURENCINGUMO INDEKSAS , ,., ,42
  • 4.3 EKONOMINĖS LAISVĖS INDEKSAS , , , ,45
  • 4.4. KORUPCIJOS SUVOKIMO INDEKSAS49
  • 4.5. ATLASO METODOLOGIJA51
  • 4.6. TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS53
  • 4.7. PREKYBA54
  • 4.8 SOCIALINIO ARTIMUMO INDEKSAS56
  • 4.9. EINAMOSIOS SĄSKAITOS DEFICITAS57
  • 4.10. PAŽANGIŲJŲ TECHNOLOGIJŲ PLITIMAS58
  • 4.11. BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS (BVP)59
  • IŠVADOS. .-.65
  • PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS69
  • NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS71
  • SANTRAUKA74
  • PRIEDAI76

Reziumė

Autorius
rasa13
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Viešasis administravimas
Kaina
€16.71
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Rgs 14, 2015
Publikuotas
2012 m.
Apimtis
100 psl.

Susiję darbai

Viešosios politikos analizės instrumentai: sąvokos, koncepcijos, metaforos, schemos, modeliai, teorijos, paradigmos - jų prasmės, reikšmės ir kritiškas požiūris. Viešojo ir privataus, analizės ir sintezės, politikos kitų sričių kontekste sąvokų samprata

Viešasis administravimas Referatas neringusinas
Aktualumas. Viešoji politika daugiausia dėmesio skiria tam, kaip problemos iškeliamos ir artikuliuojamos, ir kaip jos įtraukiamos į politikos darbotvarkę.Tačiau be viso to yra...

Ekonominė politika Lietuvoje

Viešasis administravimas Kursinis darbas 2013 m. kiuskiuskius
Valstybė yra svarbiausia visuomenės politinės sistemos organizacija, kurios pagalba saugoma, valdoma ir kuriama visuomenė, tobulinama jos ekonominė ir socialinė struktūra. Pavadinimas „ekonominė politika“...

Estijos ir Lietuvos valstybių tarnybų palyginimas

Viešasis administravimas Prezentacija gin27
Estijoje kaip ir Lietuvoje valstybės tarnybos samprata susiaurinta iki asmenų, atliekančių viešojo administravimo funkcijas. Tik viešojo administravimo specialistai ir profesionalai, turintys administracinių valstybės...