Socialiniai mokslai / Viešasis administravimas

Lietuvos regioninė politika ES kontekste

0 atsiliepimų
Autorius:

TEMOS AKTUALUMAS IR PROBLEMA.

Pastaraisiais metais viena iš dažnai kartojamų frazių yra "Lietuvoje būtina vykdyti efektyvesnę regioninę politiką". Ją girdime iš Seimo ir valstybės vadovų, mokslininkų, politikos apžvalgininkų lūpų. Atrodytų, jog kalbama apie tą patį. Visgi, pažvelgus į kontekstą, kuriame girdisi raginimai dėl regioninės politikos, akivaizdu, jog kalbantieji į šią sąvoką sudeda skirtingą prasmę.

Regioninė politika ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje yra viena iš jauniausių, svarbiausių ir kartu viena plačiausiai suprantamų bei interpretuojamų politikų. Plati regioninės politikos samprata sudaro sąlygas skirtingiems aiškinimams. Būtina pabrėžti, kad šis terminas dažnai vartojamas vietoj ar greta sanglaudos ir struktūrinės politikos sąvokų. Kadangi Europos Sąjungos regioninė politika pagrinde siekia socialinės ir ekonominės sanglaudos, ji vadinama sanglaudos politika. ES regioninė politika skatina valstybių narių ar jų regionų plėtrą, skiriant paramą iš ES struktūrinių fondų. Pirmojo tikslo programomis siekiama skatinti atsilikusių regionų plėtrą ir struktūrinę pertvarką, o antrojo tikslo programomis - struktūrinių sunkumų turinčių regionų ekonominę ir socialinę pertvarką. Todėl ES regioninė politika kartu yra ir struktūrinė politika.

Taip yra Europoje, kurioje regioninė politika, būdama, viena jauniausių politikų, visgi skaičiuoja kelintą dešimtį. O Lietuvoje dar tik pirmąjį dešimtmetį.

Rimtesnis dėmesys į regioninę politiką Lietuvoje buvo atkreiptas 1997 metais, kuomet Europos komisija savo metinėje ataskaitoje (Darbotvarkė 2000) nurodė, kad Lietuva susiduria su rimtomis regioninės plėtros problemomis, kurioms įveikti iš Vyriausybės pusės neskiriama pakankamai pastangų. Europos komisijos nuomonė buvo teigiamas postūmis pradėti formuoti regioninės politikos teisinę ir institucinę bazę: buvo parengti Regioninės politikos metmenys (1998), sudarytas Nacionalinis regionų plėtros komitetas (1999), Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijoje įsteigtas regionų plėtros departamentas(1999), priimtas Regioninės plėtros įstatymas (2000) ir jį lydintieji teisės aktai.

Taigi manau, kad pasirinkta tema tikrai aktuali visiems Lietuvos gyventojams, pirmiausia todėl, kad mes privalome pažinti ne tik šalį bet ir regioną, kuriame gyvename, kurio sėkmės ir nesėkmės, trūkumai ir pranašumai mūsų gyvenimą veikia tiesiogiai. Todėl Baltijos šalių ekonomika, jos raida, augimo ir smukimo tendencijos šiame darbe leis susidaryti gana platų ir informatyvų vaizdą.

TYRIMO ŠALTINIAI

Nors ir 1997 m. jau buvo atkreiptas dėmesys į Lietuvos regioninę plėtrą, tačiau didžiausi darbai vyko 2000 m, sistemiškai pradėję tirti Lietuvos ekonomiką bei kitas šalies plėtros sritis regioniniu principu - įkūrus Lietuvos regioninių tyrimų institutą.

Paminėtini R. Bagdzevičienės, V. Damašienės, A. Rimkevičienės, G. Mačio darbai. Siame darbe aš stengiausi ne tik pateikti Šalies raidos pagrindinius rodiklius, bet ir išnagrinėti teritorinius netolygumus. Iš tikrųjų regioninė politika Lietuvoje pradėta plėtoti ne tiek dėl vidinių poreikių, kiek dėl išorinio spaudimo. Šiuo metu formuojama regioninė politika yra glaudžiai susijusi su ekonomine raida ir investicijų politika. Kadangi Valstybės regioninė politika labai glaudžiai susijusi su integracija į Europos Sąjungą, todėl rašydama šį darbą daugiausia rėmiausi vyriausybės ir ES numatytais darbų planais, teisės aktais, ekonominėmis reformomis vykdomoms šalies politikoje ir ekonomikoje. Rinkdama medžiagą daugiausiai rėmiausi informaciniais leidiniais ir man prieinamais oficialiais dokumentais ar jų kopijomis, todėl kartais sunku įvardinti duomenų šaltinį, bet, nežiūrint to, pateikti duomenys yra tikslus.

Taigi šiame darbe buvo stengiamasi pateikti pačią naujausią ir aktualiausią ekonominę, socialinę, statistinę informaciją, kuri tiksliausiai atspindi Baltijos šalių ekonominio vystymosi raidą. Greta įprastų ir taip plačiai žinomų ekonomikos palyginamųjų rodiklių kaip BVP vienam gyventojui ar tiesioginės užsienio investicijos, pateikiami ir tokie rodikliai kaip žmogaus socialinės raidos, ekonominės laisvės, korupcijos, socialinio artimumo indeksai, kurie dar efektyviau padeda analizuoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonominį augimą. Taip pat daug duomenų yra pateikiama lentelėse, diagramose, kad akivaizdžiau galima būtų pastebėti tam tikras tendencijas, panašumus ar skirtumus.

Savaime suprantama, kad jokie Baltijos valstybių indeksai, rodikliai, skaičiai ar procentai nieko neparodys, jei jų nepalyginsime kitų valstybių kontekste. Taigi šiame darbe visi statistiniai duomenys apie Lietuvos, Latvijos, Estijos ekonomiką interpretuojami ir analizuojami, lyginant juos su kitomis valstybėmis ir regionais. Ypatingas dėmesys sutelkiamas į ES, kurios narėmis jau yra visos „Baltijos sesės" ir kurioms ji yra tarsi „etalonas" (Baltijos valstybės visada stengdavosi, stengiasi ir stengsis lygiuotis į kitas labiau išsivysčiusias ES nares). Taip pat įdomi informacija gaunama Baltijos šalis lyginant su kitomis Europos Sąjungos naujokėmis bei galingiausiomis pasaulio valstybėmis (tokiomis kaip JAV ar Rusija). Labai įdomus atrodo ir pačių Baltijos valstybių palyginimas įvairiais rodikliais, siekiant nustatyti stipriąsias ir silpnąsias „Baltijos tigrų" grandis.

Kaip jau minėjau, darbe pateikiama pati naujausia informacija ne tik iš Lietuvos institucijų (t.y. Lietuvos Statistikos Departamentas, Vilniaus, Hansą, bankų ir kt.), bet ir tarptautinių organizacijų, tokių kaip Eurostatas, Eurofutures ar Pasaulio Bankas. Taip pat labai įdomi ir aktuali informacija buvo paimta iš spaudos leidinių („Verslo žinios", „Euroverslas" įr kt.) bei mokslinių straipsnių (prof. Dr. Erik Terk).

TYRIMO TIKSLAS,

  1. Atskleisti   Lietuvos   regioninės   politikos   ir   ES   regioninės   politikos susiformavimo priežastis, pagrindinius tikslus, apžvelgti Lietuvos regionų išsivystymo netolygumus.
  2. Statistiškai, bei ekonomiškai įvertinti Baltijos valstybių ekonomikos augimą ES kontekste. Ar šis ekonominis augimas yra realiai pagrįstas statistiniais, ekonominiais rodikliais, ar tai tik trumpalaikė „euforija", trumpalaikis pakilimas neatspindintys tikrovės? Tai ir yra pagrindinis mano šio darbo tikslas: statistiškai ir ekonomiškai įvertinti Baltijos valstybių ekonomikos augimą.

TYRIMO UŽDAVINIAI,

  1. Atskleisti ES regioninės politikos   susiformavimo priežastis, pagrindinius tikslus.
  2. Atskleisti Lietuvos regioninės politikos sampratą ir nustatyti Lietuvos regiono sampratos formavimąsi Lietuvoje, ES kontekste.
  3. Atlikti Lietuvos regionų palyginamąją analizę, ES kontekste, bei įvertinti išsivystymo netolygumus.
  4. Statistiškai, bei   ekonomiškai įvertinti Baltijos valstybių ekonomikos augimą ES kontekste. Analizuoti ir interpretuoti statistinius duomenis apie Baltijos šalis, pasitelkiant įvairius ekonominę, socialinę valstybių raidą atspindinčius rodiklius (pvz.:   Žmogaus socialinės raidos indeksas, Ekonominės laivės indeksas ir kt.) Šiuos statistinius duomenis išnagrinėti ilgesniu laikotarpiu (5-15 metų) bei juos palyginti su kitomis valstybėmis ir regionais (ypatingą dėmesį atkreipiant į ES). Pasistengti įvardinti statistinių rodiklių kitimo pasekmes ir prognozuoti tolesnes galimas jų kitimo tendencijas.

TYRIMO OBJEKTAS

  1. Lietuvos regioninė politika ES kontekste, Lietuvos regionų išsivystymas

ir jų netolygumai.

  1. Baltijos valstybių ekonomikos augimas ES kontekste.

TYRIMO METODAI

Moksliniame tiriamajame darbe bus atliekami empiriniai tyrimai. Pagrindiniai tyrimų metodai bus naudojami šie: statistinių duomenų analizė, lyginamasis metodas. Taip pat literatūros, informacinių leidinių, bei dokumentų analizė.

BAIGIAMOJO DARBO REIKŠMĖ.

Šis magistro baigiamasis darbas išnagrinėjus ekonominius skirtumus, tarp Lietuvos regionų, bei apžvelgus jų netolygumus ir išnagrinėjus ekonominį Baltijos šalių augimą ES kontekste gali suteikti teorinių ir praktinių rekomendacijų tolimesnei plėtrai ir kaip ateityje turėtų vystytis Baltijos šalių ekonomikos augimas.

BAIGIAMOJO DARBO STRUKTŪRA.

Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, keturi skyriai, dvidešimt penki poskyriai bei tyrimo rezultatų apibendrinimas - išvados ir pasiūlymai. Darbo pabaigoje nurodytas darbe naudotos literatūros sąrašas, bei priedai.

 

Darbo tipas:
Apimtis:
22031 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • TURINYS
  • ĮVADAS A
  • 1. ES REGIONINĖ POLITIKA.5
  • 1.1. ES REGIONINĖS POLITIKOS SUSIFORMAVIMAS6
  • 1.2. KODĖL PRADĖTA PLĖTOTI ATSKIRA REGIONINĖ POLITIKA?. ,.,.,7
  • 1.3. ES REGIONINĖ PLĖTROS POLITIKA IR STRUKTŪRINĖ PERTVARKA S
  • 1.4. ES STRUKTŪRINIAI FONDAI10
  • 1.4.1. PAGRINDINIAI STRUKTŪRINIŲ FONDŲ TIKSLAI. NACIONALINĖS PROGRAMOS12
  • 1.4.2. ES FONDŲ PARAMA NAUJOMS ES VALSTYBĖMS NARĖMS13
  • 1.4.3. ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ ĮGYVENDINIMO PRINCIPAI14
  • 2„ REGIONO SAMPRATOS FORMAVIMASIS LIETUVOJE.16
  • 2.1. REGIONŲ SAMPRATOS INETRPRETAVIMAS18
  • 2.2 REGIONŲ FORMAVIMOSI KRITERIJAI , ,.,.,.,.,20
  • 2.3. REGIONINĖ POLITIKA22
  • 2.4 NACIONALINĖS REGIONINĖS POLITIKOS PRIELAIDOS25
  • 2.5 NACIONALINĖ REGIONINĖ POLITIKA IR JOS RYŠYS SU ES REGIONINE POLITIKA
  • LIETUVOJE ,26
  • 3. LIETUVOS REGIONŲ SOCIALINIĖ EKONOMINĖ PALYGINAMOJI
  • ANALIZĖ27
  • 3.1. NETOLYGUMŲ PRIEŽASTYS35
  • 4. EKONOMIKOS AUGIMO BALTIJOS VALSTYBĖSE STATISTINIS
  • VERTINIMAS ,.38
  • 4.1. ŽMOGAUS SOCIALINĖS RAIDOS INDEKSAS39
  • 4.2. KONKURENCINGUMO INDEKSAS , ,., ,42
  • 4.3 EKONOMINĖS LAISVĖS INDEKSAS , , , ,45
  • 4.4. KORUPCIJOS SUVOKIMO INDEKSAS49
  • 4.5. ATLASO METODOLOGIJA51
  • 4.6. TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS53
  • 4.7. PREKYBA54
  • 4.8 SOCIALINIO ARTIMUMO INDEKSAS56
  • 4.9. EINAMOSIOS SĄSKAITOS DEFICITAS57
  • 4.10. PAŽANGIŲJŲ TECHNOLOGIJŲ PLITIMAS58
  • 4.11. BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS (BVP)59
  • IŠVADOS. .-.65
  • PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS69
  • NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS71
  • SANTRAUKA74
  • PRIEDAI76

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Vaiko teisių politika Lietuvoje
Kursinis darbas Vaiko teisių politika Lietuvoje

Temos aktualumas. Vaiko teisės – tai esminės laisvės ir prigimtinės teisės, kurios priklauso kiekvienam asmeniui [...]

Feminizmo raiška Lietuvos užsieno politikoje po 2009 m.
Diplominis darbas Feminizmo raiška Lietuvos užsieno politikoje po 2009 m.

Feminizmas laikoma viena iš postpozityvistinių teorijų, kurios vienas svarbiausių tikslų – politinių ir pilietinių moterų [...]

Darnaus vystymosi politikos vertinimas gero valdymo kontekste: Baltijos šalių lyginamoji analizė
Diplominis darbas Darnaus vystymosi politikos vertinimas gero valdymo kontekste: Baltijos šalių lyginamoji analizė

Temos aktualumas. Dėl intensyvėjančios gamybos bei aplinkos taršos, augančių visuomenės poreikių ir ekonomikos plėtros, pasaulio [...]

Pasaulis ir Lietuva Šaltojo karo metais. JTO įkūrimas ir jos vaidmuo pasaulio politikoje
Prezentacija Pasaulis ir Lietuva Šaltojo karo metais. JTO įkūrimas ir jos vaidmuo pasaulio politikoje

JTO įkūrimo istorija JTO tikslai ir veiklos principai JTO stuktūra: svarbiausių institucijų apibudinimas JTO veikla palaikant taika JTO ir [...]

Kanada (Politinis medijų ir komunikacijos sistemų vystymosi kontekstas)
Referatas Kanada (Politinis medijų ir komunikacijos sistemų vystymosi kontekstas)

Kanada - antra didžiausia pasaulio valstybė pagal plotą, užimanti didelę Šiaurės Amerikos dalį tarp Atlanto [...]

Europos Sąjungos aukštojo mokslo politika ir jos įtaka Lietuvos aukštajam mokslui
Referatas Europos Sąjungos aukštojo mokslo politika ir jos įtaka Lietuvos aukštajam mokslui

Tyrimo tikslas – išanalizuoti ES aukštojo mokslo politiką ir jos daromą įtaką Lietuvos aukštajam mokslui. Tyrimo [...]

Šeimos palaikymas ir kova su skurdu. Šeimos politika Lietuvoje (1995-2005m.)
Referatas Šeimos palaikymas ir kova su skurdu. Šeimos politika Lietuvoje (1995-2005m.)

Globalėjančioje visuomenėje vis labiau keičiasi šeima, jos padėtis. Kaip vienus ryškiausių pokyčių, prasidėjusių nuo XX [...]

Lyginamoji politika. Masinių informacijos priemonių įstatyminis reguliavimas Lietuvoje ir Rusijoje
Referatas Lyginamoji politika. Masinių informacijos priemonių įstatyminis reguliavimas Lietuvoje ir Rusijoje

Temos aktualumas. Šiandien masinės informacijos priemonės arba žiniasklaida – visiems gerai žinomi terminai. Juos nuolat [...]

Ekonominė politika Lietuvoje
Kursinis darbas Ekonominė politika Lietuvoje

Valstybė yra svarbiausia visuomenės politinės sistemos organizacija, kurios pagalba saugoma, valdoma ir kuriama visuomenė, tobulinama [...]

Šeimos, vaikų ir jaunimo politika Lietuvoje
Kursinis darbas Šeimos, vaikų ir jaunimo politika Lietuvoje

Sąvoka "politika" žodynuose apibūdinama kaip valstybės valdymo menas. Vadinasi, rėmimo (socialinė) politika – tai socialinių [...]

Lietuvos užimtumo politika
Referatas Lietuvos užimtumo politika

Gyventojų užimtumas yra viena svarbiausių socialinės politikos krypčių. Užimtumo lygis tiriamas užimtų gyventojų grupės ir [...]

Fiskalinė politika, jos principai bei įgyvendinimas Lietuvoje: analizė ir vertinimas
Referatas Fiskalinė politika, jos principai bei įgyvendinimas Lietuvoje: analizė ir vertinimas

Fiskalinei politikai priskiriami įvairiausi šalies ekonominį gyvenimą sąlygojantys klausimai, tokie kaip valstybės išlaidų problemos, pajamų [...]

Demografiniai pokyčiai šeimos gyvenime ir jų įtaka šeimos politikai Lietuvoje
Referatas Demografiniai pokyčiai šeimos gyvenime ir jų įtaka šeimos politikai Lietuvoje

Lietuvos demografinės politikos esminės užduotys yra padėti jaunoms ir daugiavaikėms šeimoms, žmonėms su negalia, pagyvenusiems [...]

ES energetikos politikos iššūkiai: vėjo energetikos įgyvendinimas Lietuvoje
Diplominis darbas ES energetikos politikos iššūkiai: vėjo energetikos įgyvendinimas Lietuvoje

Pasitelkus daugialygio valdymo teorijos prielaidas, darbe analizuojamas atsinaujinančios energetikos politikos formavimas ir jos įgyvendinimas. Būdama [...]