Mažų bankų vertės vertinimo galimybės Lietuvoje

74 psl. / 17000 žod.

Ištrauka

Temos aktualumas. Bankininkystė - sena veiklos rūšis, todėl svarbu išskirti pagrindines tendencijas ir kryptis būdingas šiuo metu bankinei veiklai ir įtakojančias bankų vertės kitimą. Internacionalizacija skatina tai, jog ir toliau užsienio didieji bankai skverbiasi ir užima stiprias pozicijas vietinėse bankinėse rinkose. Universalizacija įtakoja tai, jog bankai tampa universalūs, siūlydami platesnį produktų ir paslaugų asortimentą. Iki šiol egzistavo tam tikri ribojimai, apibrėžiantys kiekvieną verslo sritį ir institucijų tipą. Dabar maži bankai labiau universalūs, ir gali veikti rinkose, kuriose anksčiau jiems nebuvo leidžiama veikti.

Analizuojant bankininkystę šalyse, kurios dar neseniai gyveno komandinio ūkio sąlygomis, nuo pat pradžių reikia suvokti, kad finansų rinkos reformos čia prasidėjo iš esmės tuščioje erdvėje: net esminiai finansiniai ryšiai iki šiol dažnai yra rudimentinio pobūdžio ar labai menkai efektyvūs, menkas ryšys tarp paskolų ir jų realios vertės, o tai dažnokai generuoja blogas paskolas banke, dideles įmonių vidaus skolas. Kita vertus, tik pradėjusi rastis modernesnė Mažų bankų sistema kenčia dėl pakankamos kvalifikacijos kadrų stygiaus. Reguliavimas ypač dažnai tik aklai kopijuoja Europos Sąjungos reguliavimo sistemą, itin mažai dėmesio skiriant vietos ypatumams ar unikalioje ekonominėje terpėje kilusiems prieštaravimams valdyti. Progresas "popieriuje" gerokai akivaizdesnis nei jo realus veikimas ir, kaip pasekmė, visos bankinės sistemos reguliavimas yra labai trapus ir linkęs į krizines situacijas. Šis bendras fonas būdingas ir Lietuvai.

Besikeičianti mažų bankų sistema paveldi ne vien menką planinės sistemos efektyvumą. Mažų bankų krizės atveju ji paveldi ir labai didelį vyriausybės kišimąsi į sektorių. Kišimasis pasireiškia tiek tiesioginiu dalyvavimu mažų bankų kapitale, tiek netiesioginiu kišimusi į sektorių per vadinamąjį "palengvintą skolinimą". Ekonomiką transformuojančiose šalyse - taigi ir Lietuvoje - tai taip pat buvo ir yra didelė sektoriaus problema, tam tikrais atvejais galinti pasireikšti, ir pasireiškianti ir krizės pavidalu.

Temos problema. Įvairios pasaulio šalys siekiama įvertinti vertes mažų bankų sektoriuje, siekiant juos įtraukti į vertės vertinimo ir vertės didinimo procesus, skatinant mažų bankų dalyvavimą ir plėtrą pasaulio rinkose, tačiau kokiomis formomis ar ideologiniais principais reikėtų vadovautis įvertinant mažų bankų vertės vertinimo galimybes Lietuvoje, todėl siekiama spręsti šią problemą šiame magistro baigiamjame darbe. Bankinio sektoriaus globalizacija, konsolidacija, internacionalizacija bei kitos šiuolaikinės tendencijos bankininkystėje lemia mažų bankų vertės nustatymo ir vertinimo būtinybę, todėl yra itin aktualu išnagrinėti siūlomus vertės vertinimo metodus, jų taikymo privalumus ir trūkumus bei parinkti tinkamiausius metodus mažiems bankams.

Tyrimo objektas – mažų bankų vertės vertinimo galimybės Lietuvoje. Pasirinkti Šiaulių ir Medicinos bankas atspindi Mažųjų bankų sistemą ir egzistuoja tik Lietuvos respublikoje.

Šio tyrimo tikslas yra išanalizuoti teorines ir praktines Lietuvos mažų bankų galimybes nustatant vertės vertinimą Lietuvos rinkoje bei pateikti rekomendacijas kaip vertės didinimą tobulinti.

Tikslui įgyvendinti, keliami sekantys uždaviniai:

  • Išnagrinėti Lietuvos mažus bankus ir jų vertes teoriniu aspektu;
  • Išnagrinėti palyginimo metodų ypatumus banko vertės vertinimui: balansinės vertės metodų ypatumus banko vertės nustatymui ir vertinimui, diskontuotų pinigų srautų metodų ypatumus banko vertės nustatymui ir vertinimui;
  • Išanalizuoti Lietuvos mažų bankų rinka, kaip skaiciuojama bankų vertė;
  • Išsiaiškinti ar plėtra yra kaip vertės didinimas;
  • Apžvelgti Lietuvos mažų bankų infrastruktūros plėtojimo alternatyvos pasirinkimą;
  • Įvertinti užsienio šalių patirtį, įgytą naudojant mažų bankų vertės vertinimo įrankius ir galimybes;
  • Ištirti mažo banko ateities perspektyvas rinkodaros ir finansiniu aspektais;
  • Įvertinti ir analizuoti vertės valdymą pagal kriterijus, kas stabdo gallimybes.

Magistriniame darbe formuluojama hipotezė, kad mažų bankų dalyvavimas rinkoje yra vienas iš svarbiausių liberalios ir validžios bankininkystės bruožų, tačiau tuo pat metu sukeliantis problemų ir diskusijų ne tik ideologinių ar mokslinių, bet ir praktinių dalyvavimo sąlygų taikymo galimybių visumoje.

Informacinių šaltinių apžvalga. Magistro darbo rašymo metu daugiausiai analizuojama mokslinio pobūdžio informaciniai šaltiniai: knygos, internetiniai šaltiniai. Didžioji dalis mokslinių šaltinių yra mokslo darbai (vadovėliai), bankų sektorių plėtros įgyvendinimo srityje. Kita dalis yra moksliniai straipsniai, pateikiantys bankinių sektorių partnerystės vertės problemas. Darbe naudojama ir metodinė medžiaga, kurioje taip pat yra pateikti su bankų rinkos ir verte susiję aspektai.

Šiuolaikinė Mažų bankų sistema pradeta kurti dar pertvarkos metais, planinės ekonomikos žlugimo salygomis, tačiau dėl šios sistemos kūrimo pradžios esama įvairių nuomonių. Kaip kurėsi komerciniai bankai ir plėtojosi jų veikla, pradėjus žengti rinkos ekonomikos keliu, moksliniuose darbuose, skirtuose Lietuvos ūkio ir finansų raidai, aptarė Kazimieras Antanavičius (2000), Eugenijus Bagdonas ir Eugenija Buškevičiūtė (1997), Elena Leontjeva (1991), Asta Vasiliauskaite (1996), Vytautas Vadkelaitis (2003).

Mažų bankų veikla ir jų įtaka pereinamojo laikotarpio dalies mikro- ir makroekonomikos raidai nagrinėjo Juozas Bivainis (2001), Antanas Buračas (1996), Vaidievutis Geralavičius (2000), Genadijus Konopliovas (1996), Aleksandras Vytautas Rutkauskas (1998).

Pastaruoju metu daugiau darbo skiriama šalies finansų sektoriaus struktūrai, jo veikimui, įvairiems pinigų politikos ir Lietuvos banko veiklos klausimams. Šiais klausimais disponuojama Valdemaro Katkaus (2000), Stasio Kropo (2001), Tomo Garbaravičiaus ir Raimondo Kuodžio (2002), Gitano Nausėdos (1999), Broniaus Povilaičio (2002), Kazimiero Ramono (2002) moksliniuose darbuose. Nagrinėjamos temos požiūriu taip pat vertingi Jono Čičinsko (1990–1991), Povilo Gylio (2002), Stanislovo Martišiaus (1997), Onos Gražinos Rakauskienės (1998), Aleksandro Vasiliausko ir Eduardo Vilko (2002) darbai, kuriuose svarstomos pokomunistinių šalių ekonomikos pertvarkos, ūkio restruktūrizavimo, Lietuvos ekonomikos plėtros strategijos pereinamosios ekonomikos sąlygomis problemos, nagrinėjami ekonomikos teorijos ir metodologijos klausimai.

Dėmesio šalies bankininkystės raidos problemoms, komercinių banko griūčiai oficialiuose pranešimuose bei memuaruose skyrė ir svarbiausi šalies politikai: Valdas Adamkus (1997), Algirdas Brazauskas (1997, 2000), Vytautas Landsbergis (1997), Kazimiera Prunskienė (1992). Tyrinetojų dėmesio vertos ir neseniai pasirodžiusios (nors ir nemažai subjektyvumo turinčios) Adolfo Šleževičiaus (1998), Bronės Vainauskienės (2003), Mindaugo Vinkaus (2004) parengtos knygos, kuriose nudviečiami sudėtingi, diskusijų tebekeliantys Lietuvos Mažų bankų veiklos, nacionalinės valiutos įvedimo, komercinių Mažų bankų griūties klausimai.

Šiuolaikines bankininkystės raidos problemos, praktiniai ir įvairūs bankininkystės teorijos bei metodologijos klausimai nagrinėjami užsienio šalių mokslininkų Gerard Caprio ir kt. (1998), Shelagh H. Hefferman (1996), Frederic S. Mishkin (1998) darbuose. Pokomunistinių šalių bankininkystės raidą ir Mažų bankų sukrėtimus tiria Claudia Dziobek ir Jan-Willem van der Vossen (1999), Charles A. Enoch ir kt. (2002), Morris Goldstein ir Philip Turner (1996), Jacek Rostowski (1995). Reikšmingų pastebėjimų dėl Baltijos šalių Mažų bankų sistemos sukrėtimo yra pateika Alex Fleming, Lily Chu ir Marie R. Bakker (1997). Jie apžvalginiame straipsnyje išdėstė bendrą nuomonę, kad banko sistemos sukrėtimai pokomunistinėse dalyse, neturėjusiose šiuolaikinės rinkos ekonomikos ir bankininkystės patirties, buvo neišvengiamas dalykas.

Atlikus glaustą mokslinės literatūros apžvalgą nagrinėjama tema, galima teigti, kad Lietuvos šiuolaikinės bankininkystės raidos tyrinėtojai aptariamo laikotarpio įvykius neretai supaprastina. Be to, jie nuodugniau nenagrinėjo dalies bankininkystes ištakų ir ekstensyvios plėtros salygų, todėl iki galo neatskleidė komercinių banko veiklos galimybių Lietuvos rinkoje.

Tyrimo metodai. Teorinis metodas naudotas analizuojant mokslinę literatūrą, kuri tiria bankų veiklą ir struktūrą. Taip pat analizuojama Lietuvos mažų bankų ekonominė bazė, jos raida ir principiniai teisės aktų taikymo ypatumai, suteikiantys bankams, tuo tarpu ir mažiems bankams, dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose bei nagrinėjama skirtingų mokslininkų analizuojamos problemos. Empirinio metodo dėka patikslinti kitais metodais gauti duomenys bei patikrintas šių duomenų patikimumas. Atsakyta į tokius aktualius klausimus kaip nagrinėjant mažų bankų problemas, pradinė tyrimo pozicija rėmėsi į prielaidą, kad mažų bakų sektorius yra nepakankamai Lietuvos rinkoje. Bankų sektorius nėra patenkintas tuo, kaip jų interesai yra atstovaujami ir ginami tiek specialiuose bendradarbiavimui ir konsultacijoms skirtuose darbo organuose, tiek šakinėse patariamosiose institucijose. Lankstus mažo banko valdymas ir rinkodaros sprendimai charakterizuoja rezultatus ir vertės vertinimo galimybes.

Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, bei trys pagrindinės dalys, išvados, rekomendacijos, literatūros ir šaltinių sąrašas ir priedai. Darbo apimtis: 76 psl., 4 lentelės, 4 paveikslai.

Turinys

  • SANTRUMPŲ SĄRAŠAS3
  • ĮVADAS4
  • I. LIETUVOS MAŽŲ BANKŲ VERTĖ TEORINIU ASPEKTU7
  • I.1 Bankų ir Mažų bankų samprata7
  • I.2 Lietuvos Mažų bankų raida ir principai11
  • I.3 Mažų bankų vertės vertinimo specifika14
  • I.4 Mažo banko vertės vertinimo skaičiavimo metodikos17
  • I.4.1 Palyginimo metodai17
  • I.4.2 Balansinės vertės metodai20
  • I.4.3 Diskontuotų pinigų srautų metodai21
  • I.4.4 Dividendų kapitalizacijos metodas23
  • I.4.5 Vertės kūrimo metodai26
  • I.4.6 Mažo banko ekonominės pridėtinės vertės metodas27
  • II. LIETUVOS MAŽŲ BANKŲ RINKOS APŽVALGA30
  • II.1 Mažų bankų konkuravimo veiksnių vertės vertinimas30
  • II.2 Konkuravimo veiksnių vertinimo kriterijų nustatymas mažų bankų rinkoje33
  • III. Konkuravimo strateginių sprendimų formavimas66
  • III.1 Mažų bankų įmonių konkuravimo strateginis formavimo tyrimas68
  • Išvados ir pasiūlymai74
  • Santrauka76

Reziumė

Autorius
rasa13
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Ekonomika
Kaina
€14.31
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Rgs 28, 2015
Apimtis
74 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Lietuvos regionų investicinio patrauklumo vertinimas

Ekonomika Diplominis darbas 2019 m. izilvinas
Kauno technologijų universitetas. Verslo ekonomika. Magistro baigiamasis darbas LIETUVOS REGIONŲ INVESTICINIO PATRAUKLUMO VERTINIMAS. Darbo galutinis įvertinimas 10. Gynime komisijos nariams neiškilo klausimų, darbas...