Socialiniai mokslai / Edukologija

Ekonomino raštingumo ugdymo galimybės pradinėje mokykloje mokytojų nuomonės tyrimas

0 atsiliepimų
Autorius:

Temos aktualumas. Mūsų gyvenamuoju laikotarpiu jaunosios kartos ugdymas įgyja itin ypatingą reikšmę. Juk turbūt, kiekvienas iš mūsų sutinkame, kad nuo to, kaip parengta gyvenimui ir veiklai jaunoji karta, t.y. kokiu mastu bei lygiu ji perima visuomenės patirtį, visų pirma mokslo ir kultūros laimėjimus, labai daug priklauso žmonijos raida bei jos pažangos tempai. Todėl nuolat besikeičiant socialinėms, politinėms ir ekonominėms sąlygoms, pripažįstama ypatinga jaunosios kartos rengimo gyvenimui reikšmė bei mokyklos svarba visuomenės raidai.

         Didžiausią ir svarbiausią vaidmenį mokymosi procese atlieka mokykla. Bendrojo lavinimo mokyklos tikslas plėtoti dvasines, intelektines ir fizines asmens galias, ugdyti aktyvų, kūrybingą, atsakingą pilietį, įgijusį kompetencijas, būtinas sėkmingai socialinei integracijai ir mokymuisi visą gyvenimą (Pradino ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, 2008). Kitaip tariant, mokykla sieka išugdyti pasitikintį, teigiamai save vertinantį ir iniciatyvų asmenį, kuris geba aktyviai, kūrybiškai, atsakingai veikti savarankiškai ir grupėje, spręsti iškilusias problemas, priimti racionalius sprendimus, bendrauti ir bendradarbiauti, būti pasirengęs mokytis visą gyvenimą. Tam pasiekti pradėtas kryptingai ugdyti   ekonominis   jaunosios   kartos   raštingumas.

         Šiuolaikinių demokratijų pagrindas yra rinkos ekonomikos sistema. Šiame kontekste ypač svarbus ekonominis švietimas, kuris kiekvienam piliečiui suteikia reikalingų žinių ir įgūdžių, nes ekonominiai santykiai apima visas gyvenimo sritis ir etapus. Visuomenės poreikis ekonominėms žinioms yra didžiulis ir švietimo sistemos uždavinys – padėti jį patenkinti. Ekonomikos, kaip mokomojo dalyko, įtraukimas į bendrojo lavinimo mokyklos programas   rodo,   kad   valstybė   pripažįsta   ekonominį   mąstymo   būdą ir stengiasi, kad ekonominis švietimas būtų diegiamas visose bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo pakopose (Ekonomikos mokymo programa ir standartai, 2008). Siekiama, kad ekonominio raštingumo pradmenis vaikai įgytų jau jaunesniame amžiuje, todėl vis dažniau imama kalbėti apie ekonominio švietimo svarbą pradinėje mokykloje.

           Pradinio ugdymo tikslas – ugdyti aktyvų, kūrybingą, elementaraus raštingumo ir socialinių, pažintinių, informacinių, veiklos gebėjimų bei bendrųjų vertybių pamatus įgijusį vaiką, pasirengusį mokytis toliau pagal pagrindinio ugdymo programas (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, 2008). Šio tikslo reikia siekti ir ugdant ekonominį mokinių raštingumą. Jau neabejojama, kad ekonomino raštingumo mokymas nuo mažens turi įtakos tolesnei vaiko raidai, nes ugdo tokias svarbias jo asmenines savybes, kaip atsakomybė, savarankiškumas, pasitikėjimas savimi, optimizmas, kūrybingumas, gebėjimas priimti sprendimus ir kt. Mokytojų patirtis rodo, kad ekonominis švietimas aktyvina loginį mąstymą, skatina vaikus noriai ir aktyviai dalyvauti klasės gyvenime ir užklasinėje veikloje. O būtent ekonomiškai mąstantys vaikai yra labiau pasitikintys savimi, kompetentingesni priimti kasdienius sprendimus, reiškiasi visuomeninėje veikloje kaip aktyvūs ir apsišvietę piliečiai.         Ekonominis raštingumas (ekonominis švietimas) pradinėje mokykloje padeda pagrindus sėkmingam tolimesniam mokinių ekonominių žinių, gebėjimų ir savybių ugdymui (si), kloja pamatus būsimai akademinei ir darbinei veiklai.

           Apie ekonominį švietimą ir jo svarbą kalbėjo nemažai autorių: D. Makutėnienė, K. Lipskis, Č. Kublickas, V. Žilinskas, Z. Andrulytė ir kt. Makutėnienė (2003) pagrįsdama ekonominio ugdymo svarbą nurodo, kad ekonomikos mokslas kartu yra ir paprastas ir sudėtingas, todėl šiandien dirbdami bei gyvendami rinkos ekonomikos sistemoje, privalome suvokti, kad ekonominis švietimas būtinas kiekvienam piliečiui. Kaip teigia Z. Andrulytė (2006), ekonomikos mokslas reikšmingas kiekvienam šiuolaikiniam visuomenės nariui, nes „ekonomika – tai mokslas, kuris padeda orientuotis visuomenėje, galimybė, kuri leidžia kiekvienam priimti savo sprendimus. Galima įvairiai apibūdinti ekonomikos mokslą ir nė vienas teiginys nebus klaidingas, nes šis mokslas apima kiekvieno žmogaus darbus, jo dalyvavimą ekonomikos sistemoje, nes visi turi keletą bendrų vaidmenų: sprendimo priėmėjo, vartotojo, darbuotojo, piliečio, taupytojo, taip pat ir tarptautinės ekonomikos dalyvio.“ Autoriai Č. Kublickas ir V. Žilinskas (2001) pagrindė ekonominio raštingumo reikšmingumą ir nurodo, kad ekonomikos turi būti mokoma lygiai taip pat, kaip skaityti, rašyti ir skaičiuoti, pradedant pradinėmis klasėmis. Tačiau tenka pastebėti, kad nėra autorių, kalbėjusių bei besidominčių ekonominio raštingumo ugdymo galimybėmis pradinėse mokyklose, kurios vaikams suteiktų elementarių ekonomikos žinių, leidžiančių valdyti savo gyvenimą, įvertinti alternatyvas bei priimti teisingus sprendimus, tapti geresniais moksleiviais, darbuotojais ir piliečiais.

         Tyrimo problema. Kokios yra ekonominio raštingumo ugdymo galimybės pradinėse klasėse ?

         Tyrimo objektas – ekonominio raštingumo ugdymo galimybės.

         Tyrimo tikslas – ištirti ekonominio raštingumo ugdymo galimybes pradinėse klasėse.

         Tyrimo uždaviniai:

Aptarti ekonominio raštingumo pradinėse mokyklose sampratą ir teoriškai pagrįsti jos reikšmingumą.Apžvelgti ekonominio raštingumo ugdymo pradinėse mokyklose metodų ir būdų įvairovę.Atlikti pradinių klasių mokytojų nuomonės apie ekonominio raštingumo ugdymą pradinėse klasėse tyrimą.

         Tyrimo metodai:

Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė.Anketinė apklausa.Duomenų statistinė analizė.

          Tyrimo imtis. Tyrime dalyvavo 100 pradinių klasių mokytojų iš visos Lietuvos. Iš jų 21 mokytojas, 34 vyresnieji mokytojai ir 25 mokytojai metodininkai.

         Darbo struktūra. Bakalauro darbą sudaro įvadas, du skyriai, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai. Darbe pateikta 10 paveikslų ir 4 lentelės.

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
9354 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • ĮVADAS5
  • 1. EKONOMINIO RAŠTINGUMO UGDYMO PRADINĖSE KLASĖSE TEORINĖS PRIELAIDOS8
  • 1.1. Ekonominio raštingumo samprata ir turinys8
  • 1.2. Ekonominio raštingumo ugdymo reikšmingumas11
  • 1.3. Ekonominio raštingumo ugdymo galimybės pradinėse klasėse14
  • 1.3.1. Aktyvaus mokymo ir mokymo (si) metodai15
  • 1.3.2. Projektų metodas17
  • 1.3.3. Integruotas mokymas19
  • 2. MOKYTOJŲ POŽIŪRIO Į EKONOMINIO RAŠTINGUMO UGDYMĄ PRADINĖSE KLASĖSE TYRIMAS21
  • 2.1. Tyrimo metodika ir organizavimas21
  • 2.2. Mokytojų požiūris į ekonominio raštingumo ugdymą21
  • IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS31
  • LITERATŪRA32
  • PRIEDAI34

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Mokytojų požiūrio į šių dienų pradinio ugdymo pamokos metodikos reikalavimus tyrimas
Tyrimas Mokytojų požiūrio į šių dienų pradinio ugdymo pamokos metodikos reikalavimus tyrimas

         Tyrimo tikslo apibrėžimas - atlikti sociologinį tyrimą apklausiant Vilniaus rajono ir miesto mokyklų pradinių [...]

Pradinių klasių mokinių socialinių įgūdžių formavimas bendrojo ugdymo mokykloje
Diplominis darbas Pradinių klasių mokinių socialinių įgūdžių formavimas bendrojo ugdymo mokykloje

Vaikui augant, formuojasi jo nuostatos ir vertybės, lavėja socialiniai įgūdžiai ir socialinė kompetencija. Pradėjęs lankyti [...]

Pradinių klasių mokinių socialinių įgūdžių ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje
Kursinis darbas Pradinių klasių mokinių socialinių įgūdžių ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje

Vaikui augant, susiformuoja jo pastovios nuostatos ir vertybės, lavėja jo socialiniai įgūdžiai ir socialinė kompetencija.