Agrarinio kraštovaizdžio perinčių paukščių bendrijos rūšinė sudėtis ir struktūra

62 psl. / 12630 žod.

Ištrauka

Pastaraisiais dešimtmečiais ne tik Lietuvoje, tačiau ir visoje Europoje susirūpinta biologinės įvairovės išsaugojimu, kokią įtaką biologinei įvairovei daro žemės ūkio paskirties žemės plotų didėjimas. Nustatyta, kad nuo žemės ūkio pobūdžio ir intensyvumo priklauso kraštovaizdžio bei gamtinės įvairovės būklė. Pradėtos tirti agrariniame kraštovaizdyje esančios buveinės.

Agrarinis kraštovaizdis – tai atviros ar pusiau atviros vietos, dirbami žemės plotai. Lietuvoje dirbami laukai ribojasi su natūraliomis buveinėmis tokiomis kaip krūmynai, pievos, laukai, nedideli parkų plotai. Šie kraštovaizdžio elementai prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo, nes būtent šiose, nors ir padalintose į mažesnius plotus, natūraliose buveinėse stebimos retos, saugomos gyvūnijos rūšys (Kurlavičius, 2005). Taip pat biologinę įvairovęstipriai veikia agrarinio (kaimiškojo) kraštovaizdžio homogeniškumo didinimas, buveinių fragmentacija ir izoliacija. Tai įtakoja buveinių praradimą, nykimą, jų būklės pablogėjimą, o taip pat ir biologinės įvairovės mažėjimą. Norint įvertinti biologinės įvairovės būklę pasitelkiami biologiniai indikatoriai. Nustatant jų populiacijų pokyčius galima spręsti pagal tiriamos vietovės ekologinę būklę.

Pripažinta, kad vieni geriausių biologinės įvairovės indikatorių yra paukščiai, nes jie yra glaudžiai susiję su kitais buveinių elementais (kitais stuburiniais ir bestuburiaisgyvūnais, mikroorganizmais, augalija). Įrodyta, kad paukščių populiacijų sumažėjimas veikia ir pačias ekosistemas (Gregory, 2010), o paukščių, kaip gerų aplinkos indikatorių, bendrijų būklė atspindi ir visos biologinės įvairovės būklę.Todėl, norint nustatyti paukščių populiacijų gausos kitimą, tuo pačiu ir visos bendrijos būklę, vykdomas perinčių paukščių monitoringas (stebėsena).

Monitoringo atlikimo metu ne vienerius metus reguliariai atliekant tyrimus renkama ir analizuojama informacija apie paukščių populiacijos, o tuo pačiu ir gamtinės įvairovės, būklę. Stebėjimai atliekami naudojant taškinių apskaitų metodiką. Tiriama skirtingų Lietuvos regionų agrarinio ar mozaikiško kraštovaizdžio bendrijų paukščių populiacijos kaita. Surinkta informacija panaudojama gamtosaugoje, norima atkreipti visuomenės dėmesį į žemės ūkio veiklos padarinius biologinei įvairovei, siekiama keisti požiūrį į ūkininkavimą bei skatinti ekologišką žemdirbystę, kurios dėka būtų galima išsaugoti, ar net atkurti, ankščiau Lietuvoje gausias, bet šiuo metu sumažėjusias, paukščių rūšių populiacijas.

Pasirinkta darbo tema, kuri yra susijusi su šiuo metu nagrinėjamomis ekologinėmis problemomis, atliekamais tyrimais, jų metodika. Šiuo darbu siekiama susipažinti su ankščiau atliktais tyrimais bei ištirti pasirinktos teritorijos paukščių bendrijos sudėtį ir populiacijų gausą, nes pastaruoju metu pasaulyje gyvūnų populiacijų gausos ir bendrijų struktūros tyrimai darosi vis aktualesni: šie klausimai tebėra nepakankamai ištirti fundamentaliu aspektu ir vis plačiau gyvūnų populiacijų gausos ir bendrijų struktūros dinamikos tyrimų rezultatus siekiama panaudoti praktinės gamtosaugos reikmėms, ypač biologinei indikacijai (Kurlavičius, 2008). Taip patšiuo darbu siekiama, toliau atliekant tyrimus, stebėti paukščių faunos pokyčius tiriamoje ekstensyviai naudojamo mozaikiško agrarinio kraštovaizdžio teritorijoje. Atliktu tyrimu prisidėjome prie jau kelis dešimtmečius vykdomo „Įprastų paukščių gausos stebėsenos (ĮPGS)“ projekto.


Turinys

  • 1. Įvadas3
  • 2. Literatūros apžvalga5
  • 3. Darbo tikslas ir uždaviniai14
  • 4. Tirtos vietovės charakteristika15
  • 5. Tyrimų medžiaga ir metodika17
  • 5.1. Paukščių taškinių apskaitų metodika17
  • 5.2. Tyrimo duomenų apdorojimo metodika19
  • 6. Darbo rezultatai ir jų aptarimas22
  • 6.1. Ekstensyviai naudojamo mozaikiško agrarinio kraštovaizdžio perinčių paukščių bendrijos rūšinė sudėtis22
  • 6.2. Ekstensyviai naudojamo mozaikiško agrarinio kraštovaizdžio perinčių paukščių bendrijos struktūra26
  • 6.3. Rezultatų aptarimas35
  • 6.3.1. Bendrijos rūšinė sudėtis35
  • 6.3.2. Bendrijos struktūra35
  • 6.3.3. Diskusijos36
  • 7. Išvados38
  • Literatūra39
  • Santrauka41
  • Summary42
  • Priedai43

Reziumė

Autorius
viktorijadi
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Biologija
Kaina
€12.15
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Sau 23, 2016
Publikuotas
2015 m.
Apimtis
62 psl.

Susiję darbai

Baltymai ir jų reikšmė ląstelės struktūrose

Biologija Prezentacija gazele
Darbo tikslai ir uždaviniai: Surinkti ir pateikti informacija apie baltymusAptarti baltymų pagrindines funkcijasNagrinėti baltymų reikšmę ląstelės struktūroseIšaiškinti baltymų svarbą mityboje

Kraujo sudėtis ir funkcijos

Biologija Prezentacija 2014 m. theonlyeternal
Prezentacija apie kraujo sudėtį ir funkcijas, trumpai ir aiškiai su iliustracijomis, padėsianti pasiruošti jūsų prezentacijai arba pagilinti žinias.

Cheminė ląstelės sudėtis

Biologija Prezentacija 123456789
Į gyvųjų organizmų sudėtį įeina 98 elementai. Iš kurių pagrindiniai yra C,H,N,O,P,S. Tai organo genai. Makroelementai- jų ląstelėse yra 1,9proc. Na, K, Ca,...