Socialiniai mokslai / Teisė

Civilinis ieškinys baudžiamajame kodekse: dviejų procesinių teisės šakų koreliacija

0 atsiliepimų
Autorius:

Temos aktualumas ir problema. Tarptautiniuose ir regioniniuose teisės aktuose yra įtvirtintos nuostatos, kurios užtikrina valstybės pareigą ginti prigimtines žmogaus teises: Visuotinė žmogaus teisių deklaracija[1], Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija[2] ir kitos. 1992 metais priėmus nacionalinį teisės aktą - Lietuvos Respublikos Konstituciją[3], preambulėje buvo įtvirtinta valstybės siekiai išlaikyti atvirą, teisingą bei darnią pilietinę visuomenę ir teisinę valstybę. Šie siekiai įgyvendinami per prigimtines žmogaus teises ir laisves: teisę į teisminę gynybą, teisę į gyvybę, teisę į laisvę ir fizinę neliečiamybę.

Žmogaus teises ir laisves užtikrina konstitucinių metodų ir būdų visuma, kuriais nustato pareigą valstybei jas užtikrinti ir apsaugoti. Konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas dažniausiai sąlygoja žalos atsiradimą nukentėjusiajam. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra užtikrinama teisė į materialinės ir moralinės žalos atlyginimą. Žalos, padarytos nusikalstama veika, priteisimą apibrėžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso[4] II dalies X skyrius. Žalos priteisimo galimybė realizuojama pateikiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Taip civilinio ieškinio pateikimas virsta baudžiamosios bylos dalimi, kurio pareiškimas bei nagrinėjimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 – 118 straipsniuose.

2003 m. gegužės 1 dieną priėmus LR baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) straipsnių pakeitimus 109 straipsnyje buvo įtvirtinta platesnė žalos atlyginimo galimybė, įtraukiant neturtinės žalos atlyginimą. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese bendriausia prasme suprantamas kaip asmens bandymas civiliniu ieškiniu susigrąžinti jam padarytą žalą, atsiradusią nusikalstamos veikos metu. Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje įtvirtinta: „asmuo, dėl neturtinės veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį“[5].

Konstitucinis principas, įtvirtinantis nukentėjusiajam teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinamas baudžiamajame procese, apibrėžiant žalos, padarytos nusikalstama veika, priteisimą. Šis principas bei žalos dydžio nustatymo ir žalos priteisimo iš ją padariusio asmens teisinės prielaidos yra taip pat įtvirtintos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse[6], Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse[7] ir kituose teisės aktuose. Atvejais, kuomet dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje atsiranda aplinkybių, dėl kurių nenumatytas teisinis įrodinėjimas, numatytas baudžiamojo proceso kodekse, šie klausimai sprendžiami vadovaujantis civilinio proceso normomis, kurios negali prieštarauti esamoms baudžiamojo proceso normoms (LR BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Tiriant civilinio ieškinio baudžiamajame procese ypatumus, bei su jais susijusius klausimus buvo nagrinėjami Lietuvos mokslininkų darbai. Dr. Skirmantas Bikelis nagrinėjo klausimus susijusius su neturtinės žalos atlyginimu baudžiamosiose bylose dėl gyvybės atėmimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo[8]; nukentėjusio nuo nusikalstamos veikos asmens teisę kreiptis į teismą kaip teisminės gynybos realizavimo baudžiamajame procese prielaidą analizavo prof. Rima Ažubalytė[9];    Docentas Saulius Jazukonis tyrė probleminius aspektus susijusius su civiliniu ieškiniu baudžiamajame procese[10], tačiau šis tyrimas buvo atliktas galiojant senai Lietuvos Respublikos BPK redakcijai, kai dar nebuvo nustatyta platesnė civilinio ieškinio baudžiamosiose bylose pareiškimo galimybė – numatyti tik nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo aspektai: „Asmuo, dėl nusikaltimo turėjęs materialinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba asmenims, materialiai atsakingiems už kaltinamojo veiksmus, civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla“[11]. Todėl galima teigti, jog Lietuvos teismai, įgyvendindami teisminę valdžią, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tinkamai užtikriną žmogaus teisę į teisminę gynybą, o taip pat teisę asmeniui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos, teisminiu būdu prisiteisti patirtą turtinę ar (ir) neturtinę žalą.

Visos nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nors civilinis ieškinys baudžiamajame procese yra vis dažniau taikomas teisinis institutas ir su juo taikymu susiję daugelis aspektų, tačiau išsamaus mokslinio teisinio tyrimo šia tema nėra. Tai sąlygoja darbo aktualumą ir problemą.

Bakalauro darbo tikslas – atskleisti civilinio ieškinio baudžiamajame procese teisinį reguliavimą, ištirti koreliaciją su civiliniu procesu, bei išanalizuoti Lietuvos teismų praktiką.

Tyrimo objektas – civilinio ieškinio baudžiamajame procese nagrinėjimo teoriniai ir praktiniai aspektai.

Tyrimo dalykas yra civilinio ieškinio baudžiamajame procese teisinis reglamentavimas bei Lietuvos Respublikos teismų praktika, nagrinėjant civilinius ieškinius baudžiamajame procese.

Darbo tikslui pasiekti iškeliami šie uždaviniai:

  1. Apibrėžti civilinio ieškinio baudžiamajame procese sąvoką bei subjektus, kuriems suteikta teisė jį pareikšti.
  2. Išanalizuoti civilinio ieškinio baudžiamajame procese nagrinėjimo teorinius aspektus ir atskleisti dviejų procesinių teisės šakų koreliaciją.
  3. Atskleisti civilinio ieškinio baudžiamajame procese praktinio nagrinėjimo Lietuvos teismų praktikoje aspektus.

Nagrinėjant tyrimo objektą, numatyti keli taikyti tyrimo metodai:

  1. Apibendrinamasis – tai metodas, kurio pagalba yra apibendrinama naudotos litaratūros (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, mokslinių straipsnių, teisinių doktrinų, Lietuvos teismų praktikos) informacija, daromos galutinės išvados, pastebėjimai apie tyrimą.
  2. Lyginamasis – tai metodas, kurio pagalba yra lyginama procesinių teisės šakų koreliacija, atskleidžiant tarpusavio ryšį.
  3. Dokumentų analizės - tai metodas, kurio metu renkama informacija tyrimui (Lietuvos teismų praktika, teisės aktai, moksliniai straipsniai).
  4. Sisteminės analizės – tai metodas, kurio pagalba atskleidžiama teisės normų sąveika (teisės normų sąsajumas, kai civilinio proceso kodekso normos papildo baudžiamojo proceso kodekso normas).
  5. Teleologinis tyrimas – tai metodas, kurio pagalba plačiau analizuojamas teisės normų turinys, tikslai ir uždaviniai, atskleidžiant įstatymo leidėjo ketinimus.

Darbo struktūra. Bakalauro darbą sudaro įvadas, dėstomoji dalis, susidedanti iš 3 pagrindinių skyrių. Pirmame skyriuje apibrėžiama civilinio ieškinio baudžiamajame procese sąvoka bei subjektai galintys pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Antrame – civilinio ieškinio nagrinėjimas, atlyginant nukentėjusiajam patirtą turtinę ir neturtinę žalą baudžiamajame procese. Taip pat civilinio ieškinio nagrinėjimas civilinėje byloje. Paskutinėje dalyje nagrinėjami Lietuvos teismų praktikos aspektai, nagrinėjant civilinius ieškinius baudžiamajame procese. Bakalauro darbo pabaigoje pateikiamos tyrimo metu nustatytos išvados.

[1] Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Valstybės žinios. 1948, Nr. 68-2497. 

[2] Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija. Valstybės žinios. 1950, Nr. 40-987.

[3] Lietuvos Respublikos Konstitucija. Valstybės žinios. 1991, Nr. 33-1014.

[4] Lietuvos Respubliko baudžiamojo proceso kodeksas. Valstybės žinios. 2002, Nr. 37 - 1341.

[5] Ibid., 109 straipsnis.

[6] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Valstybės žinios. 2000, Nr. 74-2262 .

[7] Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Valstybės žinios. 2002, Nr. 36-1340.

[8] Bikelis, S. Neturtinės žalos atlyginimas baudžiamosiose bylose dėl gyvybės atėmimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo. Teisės problemos. 2011, Nr. 4 (74).

[9] Ažubalytė, R. Nukentėjusio nuo nusikalstamos veikos asmens teisė kreiptis į teismą kaip teisminės gynybos realizavimo baudžiamajame procese prielaida. Jurisprudencija. 2010, 4(122).

[10] Jazukonis S., Civilinis ieškinys baudžiamajame procese: nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo santykis, Jurisprudencija: mokslo darbai. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2002, 24(16), p. 133­146.                                                          

[11]Kazlauskas, M., et.al., Lietuvos Respublikos baužiamojo proceso kodekso komentaras. Vilnius:Teisinės informacijos centras, 2001, p. 92.

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
14800 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • ĮVADAS4
  • 1. CIVILINIO IEŠKINIO BAUDŽIAMAJAME PROCESE SAMPRATA7
  • 1.1. Civilinio ieškinio baudžiamajame procese sąvoka7
  • 1.2. Civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimas9
  • 2. CIVILINIO IEŠKINIO BAUDŽIAMOJOJE BYLOJE NAGRINĖJIMAS16
  • 2.1. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nagrinėjimas16
  • 2.1.1. Turtinės žalos atlyginimas20
  • 2.1.2. Neturtinės žalos atlyginimas24
  • 2.2. Civilinio ieškinio civilinėje byloje pateikimo galimybė28
  • 3. CIVILINIO IEŠKINIO BAUDŽIAMAJAME PROCESE NAGRINĖJIMO PROBLEMOS LIETUVOS TEISMŲ PRAKTIKOJE31
  • 3.1. Teisės aktų taikymas praktikoje31
  • 3.2. Civilinio ieškinio baudžiamajame procese nagrinėjimo problemos33
  • IŠVADOS37
  • LITERATŪROS SĄRAŠAS39
  • ANOTACIJA 43 SANTRAUKA44
  • SUMMARY45