Mokestiniai ginčai ir jų sprendimo teisinis reglamentavimas: teoriniai ir praktiniai aspektai

32 psl. / 8888 žod.

Ištrauka

Visų valstybės atliekamų funkcijų įgyvendinimui reikalingi pinigai, todėl kiekvienos valstybės ekonomikos pagrindas yra surenkami mokesčiai. Jiems surinkti egzistuoja tam tikra fiskalinė sistema, įgyvendinama per valstybėje nustatytą mokesčių sistemą. Mokesčiai yra valstybės pamatas - jų efektyvus surinkimas užtikrina stabilų valstybės egzistavimą. Tam, kad mokesčiai valstybėje būtų tinkamai surinkti ir įgyvendinti pagrindiniai fiskalinės sistemos tikslai, yra atsakingos ne tik valstybinės institucijos, bet ir pats mokesčių mokėtojas. Mokesčių mokėtojas vykdydamas savo pareigas – privalo laiku ir teisingai, tikslingai sumokėti jam priskirtas mokestines prievoles, o valstybinės įstaigos įgyvendindamos savo pareigas turi užtikrinti mokesčių surinkimą .

Asmuo, kurio laisvės ir teisės yra pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisės aktų nustatyta tvarka, Valtybė, būdama atsakinga už efektyvios mokesčių politikimos įgyvendinimą ir savo piliečių gerovę, privalo užtikrinti, kad mokeėstiniai ginčai, kylantys tarp viešojo administravimo obleto ir asmens, būtų sprendžiami mažiausiomis sąnaudomis, per kuo trumpesnį laiką ir maksimaliai užtikrinant asmens teises. Siekdava realizuoti žiuos tikslus, valstybė šiuos savo raidos procese yra įpareigota nuolat stebėti ir vertinti valstybėje vykstančius socialinius, ekonominius pokyčius, iškylančias teisės aktų taikymo problemas bei tobulinti teisės aktus, reguliuojančius šią visuomeninių santykių sritį.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį mokestiniai ginčai apibrėžiami kaip „ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo, dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą)“. Paprastai tariant, tai mokesčio mokėtojo ir mokesčio administratoriaus susikirtimas. Visuomeninį teisinį elementą šis reiškinysįgauna tada, kai yra išreiškiamas įstatymais nustatyta forma.Mokestinis ginčas kaip ypatingas teisinis santykis formuojasi, kai nesutarimas perduodamas nagrinėti įgaliotai institucijai nustatyta procesine tvarka. Mokestinius ginčus riboja tam tikri rėmai-iš vienos juos varžo tai, kad jie prasideda tik po kreipimosi į atitinkamą valstybės įgaliota instituciją su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės, iš kitos pusės-įstatymo nustatytos atitinkamos administrascinio proceso ribos. Mokestiniai ginčai negali egzistuoti už administracinio proceso ribų, todėl ir pati mokestinio ginčo sąvoka neatsiejama nuo jų specifinio proceso, kurio metu būtent ir sprendžiami tokio pobūdžio ginčai.

Kaip minėta, deabartinė teisinė reglamentacija mokestinius ginčus išskiria kaip atskirą administracinių ginčų rūšį, kurios išankstine ne teismine tvarka nagrinėja centrinis mokesčių administratorius ir, neprivalomai, Mokestinių ginčų komisija. Šios institucijos, atlikdamo tą pačią funkciją, dublioja viena kitos veiklą, nes esamas teisinis reglamentavimas (MAĮ 147 str.) leidžia mokestinius ginčus nagrinėti išankstine ne teismo tvarka du kartus, kas ilgina patį administracinį procesą.

Šia tema monografijas ir straipsnius yra rašę S.Šedbaras, A.Medelienė, V.Vasiliauskas, E.Buškevičiūtė, P.Majauskas, A.Marcijonas, V.Meidūnas, M.Palijanskas, A.Paulauskas, J.Paužaitė – Kulvinskienė, P.Puzinauskas, B.Sudavičius, disertacijas E.Smalakienė, A.Medelienė

Darbo temos aktualumas. Siekiant surinkti mokesčius, būtinas aiškus ir tikslus mokesčių administravimo reglamentavimas nepaliekant galimybės nesąžiningiems mokesčių mokėtojams piktnaudžiauti įstatymų spragomis, o mokesčių administratoriams neviršyti suteiktų įgaliojimų ir nepiktnaudžiauti savo teisėmis. Tačiau vis tik dažnai pasitaiko atvejų, kai mokesčių mokėtojų ir mokesčių administratorių nuomonės mokesčių administravimo srityje išsiskiria. Viena iš ginčų, kylančių tarp mokesčių mokėtojų ir mokesčių administratoriaus, rūšių yra mokestiniai ginčai. Nagrinėjama tema aktuali tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektu, nes mokestinių ginčų nagrinęjimo proceso tinkamas reglamentavimas turi užtikrinti ne tik mokesčių mokėtojų teisių gynimo mechanizmą, bet ir efektyvų valstybės pajamų surinkimo šaltinį. Norint pasiekti šiuos abu tikslus, būtina detaliai reglamentuoti visą mokestinių ginčų nagrinęjimo procesą.

Tyrimo tikslas – Šio darbo tikslas yra aptariant mokestinio ginčo sampratą, mokestinių ginčų sprendimo pagrindines teorines nuostatas, ikiteisminių institucijų, turinčių teisę nagrinėti mokestinius ginčus praktiką bei teismų praktiką, išanalizuoti mokestinių ginčų sprendimo teisinio reglamentavimo teorinius bei praktinius aspektus.

Tyrimo uždaviniai:

  1. Išsiaiškinti mokestinio ginčo sampratą, reglamentavimą, subjektus bei jo kaip administracinio bei teisinio proceso reikšmę.
  2. Ištirti praktinius bei teorinius mokestinių ginčų nagrinėjimo ikiteisminėje bei teisminėje instancijoss aspektus, nagrinėjant teisės doktriną bei praktiką, susijusią su mokestiniais ginčais.

Tyrimo objektas yra mokestinių ginčų nagrinėjimo teisinis reguliavimas, ypatumai teisiniame procese, teoriniai ir praktiniai aspektai.

Tyrimo metodai:

Darbe naudoti šie pagrindiniai mokslinio pažinimo metodai:

  1. Teleologinis metodas panaudotas įstatymų ir kitų teisės aktų turiniui analizuoti ir aiškinti.
  2. Sisteminiu metodu analizuojamas mokestinių ginčų nagrinėjimo procesas, juo remiamasi siekiant visapusiškai atskleisti konkretaus mokestinių ginčų nagrinėjimo proceso turinį, nustatyti jo vietą mokestinių ginčų nagrinėjimo procese.
  3. Lyginamojo metodo pagalba naudojamasi aptariant ikiteisminę ir teisminę mokestinių ginčų nagrinėjimo proceso stadijas.
  4. Aprašomasis metodas padėjo pateikti teismų praktikoje esamą teisės normų aiškinimą.
  5. Loginis metodas buvo naudojamas vertinant įvairių autorių pateiktas nuomones, vertinant mokestinių ginčų nagrinėjimo proceso problemas, identifikuojant probleminius aspektus teoriniu ir praktiniu lygiu bei pateikiant apibendrinančio pobūdžio išvadas ir pasiūlymus.

Turinys

  • Įvadas
  • 1. Mokestinių ginčų samprata
  • 1.1 Mokestinio ginčo sąvoka
  • 1.2 Mokestinio ginčo šalys: jų teisės ir pareigos
  • 2. Mokestinių ginčų nagrinėjimo procesas
  • 2.1 Teisminis mokestinių ginčų nagrinėjimo procesas
  • 2.2 Administracinis mokestinių ginčų nagrinėjimo procesas
  • 2.3 Mokestinio ginčo proceso atnaujinimas
  • 2.4 Apskundimas teismui
  • Išvados ir pasiūlymai
  • Literatūra

Reziumė

Autorius
antklode
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Teisė
Kaina
€10.95
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Rgs 8, 2016
Apimtis
32 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Programinės įrangos autorių teisės ir jų apsauga

Teisė Referatas 2002 m. smilinggirl88
Kompiuterių programos –tai autorių teisių įstatymo saugoma kūrinių rūšis, išreikšta skaitmenine forma. Kompiuterių programos pradėjo gyvuoti sukūrus kompiuterį. Plintant programų įrangai atsirado poreikis...

Vartotojų teisių reglamentavimas

Teisė Referatas 2012 m. sandre
Šiandien Lietuvoje labai vertinamos ir ginamos asmenų teisės ir jų interesai. Kiekvienas iš mūsų turime vienodas teises ir vienodas galimybes jas realizuoti. Vienas...

Šeimos teisiniai aspektai 1970 – 1990 METAIS

Teisė Referatas 2016 m. samev
Tai nedidelės apimties referatas, kuriame atskleidžiami šeimos teisiniai aspektai 1970-1990 metais. Nagrinėjant 1970 – 1990 metų šeimos teisinius aspektus, pastebima daug esminių skirtumų...