Ergoterapijos poveikis paauglių, sergančių depresija, socialiniams įgūdžiams

50 psl. / 12272 žod.

Ištrauka

Temos aktualumas. Šiuolaikinės visuomenės įtamptas gyvenimo ritmas, nuolatiniai stresai, įtampa dažnai palaužia net stipriausią žmogų. Depresija - tai ne tik bloga nuotaika ar nusiminimas, tai liga, kuri diena iš dienos veikia mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Šia liga gali susirgti kiekvienas – neturi reikšmės nei išsilavinimas, nei socialinė padėtis, nei lytis ar amžius.Vaikai, tai žmonės, esantys vaikystės fazėje nuo 0 meų iki 12 metų, taip pat suserga depresija ir ne rečiau nei suaugusieji.

Juolab, kad vaikai sirgdami depresija bijo kreiptis pagalbos, o ir juos supanti aplinka nepastebi kas darosi su vaiku, todėl padidėja sergančiųjų savižudybių skaičius. Nors ir tėvai, mokytojai būna pastebėję pirmuosius simptomus kaip: nuotaikos nebuvimas, užsisklendimas, nenoras ką nors daryti, sutrikęs miegas, net dingęs apetitas ir t.t. tačiau nežino kaip vaikui, o ypač paaugliui, tai žmogus, esantis tarp vaikystės ir suaugusiojo amžiaus nuo 12 metų iki 18 metų, viduje yra sunku. Todėl nesikreipiama pas specialistą, o duodami patarimai jam: „viskas bus gerai“ ar „suimk save į rankas“. Nors paauglys ir girdi tokius padrasinimus, jis jau nepajėgia susitvarkyti su tuo. Dažniausiai jau būna kreipiamasi į specialistą kai tėvai ar kt. artimieji nebesusitvarko su paaugliu, o juolab nebežino kaip padėti.

Toliau bus nagrinėjama plačiau paauglių savivertė, su kokiom elgesio ir emocinėm problemom susiduria jie, ką reikia daryti, kad sergantysis jaustų gerovę, taip pat kokios socialinės, psichologinės bei veiklos problemos užklumpa. Svarbu panagrinėti ne tik problemas, bet ir kas gali padėti sergant depresija kaip psichiatrinė reabilitacija ir ergoterapija.

Ergoterapeutui ši tema ir darbas su paaugliais yra aktualu, nes ergoterapeutas gali išlaikyti didžiausią mažųjų pacientų aktyvumą atliekant kasdieninę gyvenimo veiklą, taip pat laisvailaikyje. Taip pat kelia pacientų pasitikėjimą savimi, patariant jam, bei jo šeimai ergoterapijos klausimais.

Temos naujumas. Ergoterapeutui dažnai tenka dirbti su depresija sergančiais asmenimis. Jo vaidmuo padėti žmonėms, sergantiems depresija, grįžti į visuomenę, yra nemažas. Labai svarbu yra padėti žmogui tinkamai integruotis. Taip pat ergoterapeutas padeda žmogui suvokti depresijos atsiradimo priežastis, išskiria ir sprendžia svarbiausias problemas, taip pat padeda artimiesiems suvokti problemos esmę, taip pat išsiaiškina kokios yra paciento sutrikusios funkcijos, padeda jas gydyti, nes šios problemos trukdo sėkmingai paciento veiklai. Padėdamas organizuoti ligonio tikslingą veiklą, stengiasi užkirsti kelią ligos progresavimui, siekia koreguoti sutrikusias funkcijas. Deja, ši tema ergoterapijos aspektu Lietuvoje nagrinėta mažai, nors yra labai aktuali, nes žmonių, sergančių depresija Lietuvoje yra gana nemažai.

Depresija yra vienas iš dažniausiai diagnozuojamų psichikos sutrikimų. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2005 m. Lietuvoje ligotumas depresija buvo 605,5 susirgimų 100 000 gyventojų, depresija buvo diagnozuota 20 606 žmonėms. Nors naujai išaiškintų nuotaikos sutrikimų skaičius 2005 m. buvo mažesnis, palyginti su 2001 m., (1911 ir 3345 atitinkamai), depresija lieka aktualia problema. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau PSO) teigia, kad 2020 m. depresija gali sudaryti 5,7% visų ligų ir tapti viena iš pagrindinių nedarbingumo prieţasčių, į priekį užleisdama tik išeminę širdies ligą.

Nors depresija dažnai vadinama „ponų“ arba „gero gyvenimo“ liga. Tai rimta problema šiuolaikinėje visuomenėje. Tai ypač svarbu jaunimo tarpe. Labai dažnai depresijos požymius paauglių tarpe tėvai priskiria paauglystei, ar išlepinimo problemai, neskirdami dėmesio pagalbai vaikui. Labai dažnai mes vis dar mąstome, kad vaikas ar paaulgys problemų rimtų neturi, ir jo depresijos yra ne kas kita – kaip išlepimas ir hormonų audros paauglystės metu. Tai vis dar nauja problema, nes po tik dabar po truputį pradedame kalbėti apie šią problemą viešai. Paauglio gyvenimo aplinka labai dažnai, kad ir kaip sunku suprasti, galai būti sudėtingesnė nei suaugusiojo žmogaus. Paauglys dar neturi susiformavusio mąstymo, dar ne visada sugeba už save pakovoti, ir labai dažnai jo depresijos atsiradimą įtakoja jo santykiai su paauglį supančia aplinka. Taip pat mes vis dar nedrįstame kalbėti su vaiku apie jo gyvenimo ateitį, o tai yra labai svarbu, nes paauglys jaučia stresą dėl artėjančių pokyčių jo gyvenime, o taip pat baimę ir nežinią.

Vienas iš būdų padėti paaugliui yra ergoterapijos, kaip gydymas jį kamuojančiai depresijai, taikymas. Tai padeda formuotis ir socialiniams įgūdžiams, o taip pat padeda išgydyti depresiją.

Objektas. Ergoterapijos poveikis depresija sergančių vaikų socialiniams įgūdžiams.

Hipotezė. Ergoterapija daro poveikį paauglių, sergančių depresija, socialiniams įgūdžiams.

Darbo tikslas. Ištirti ergoterapijos poveikį vaikų, sergančių depresija, socialiniams įgūdžiams.

Darbo uždaviniai:

  1. Atlikti paauglių elgesio ir veiklos neformalų stebėjimą ergoterapijos metu.
  2. Išsiaiškinti, kaip ergoterapija veikia paauglių socialinius įgūdžius.
  3. Specialiais klausimynais, vertinančiais paauglių socialinius įgūdžius, patikrinti kokybinio tyrimo metodu gautas išvadas.

Sveikatai skirtose televizijos ir radijo laidose, įvairiuose periodiniuose leidiniuose vis dažniau vartojamas terminas “depresija”. Ne mažiau populiarus šis terminas ir buitinėje kalboje, kur depresija dažnai tapatinama su bloga nuotaika. Tačiau depresijos apibrėžimas teigia, kad tai yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis liūdna nuotaika, sumažėjusiu energingumu, aktyvumu ir pasitenkinimu bei padidėjusiu nuovargiu. Nors depresija paauglystėje yra viena iš dažniausių patologijų, visuomenė kreipia dėmesį tik į suaugusiųjų depresiją, o vaikų ir paauglių depresija tebelieka specialistų diskusijų objektu.


Turinys

  • ĮVADAS
  • LITERATŪROS APŽVALGA
  • Paauglių depresijos atsiradimo priežastys, jos simptomai, savivertės sąsajos
  • Vaikų ir paauglių amžius, kai pasireiškia depresija
  • Vaiko elgesio ir emocinės problemos
  • Sergančio depresija vaiko gerovė
  • Sergančiojo depresija socialinės, psichologinės, veiklos problemos
  • Psichiatrinė reabilitacija socialinėje psichiatrijoje
  • Ergoterapiniai žmogaus užimtumo ir grupinės veiklos modeliai kasdieninėje bei darbinėje veiklose ir laisvalaikyje
  • TIRIAMOJI DALIS
  • Tyrimo metodika
  • Kontingento charakteristika
  • Tyrimo rezultatai
  • Ergoterapijos duomenys
  • Atvejų tyrimas (Romos)
  • Atliktų stebėjimų įvertinimas, bei ergoterapijos poveikis vaikų depresijai
  • IŠVADOS
  • REKOMENDACIJOS
  • LITERATŪRA

Reziumė

Autorius
gabrieleluk
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Socialinis darbas
Kaina
€12.15
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Spa 1, 2016
Publikuotas
2016 m.
Apimtis
50 psl.

Susiję darbai

Streso įtaka sveikatai, dirbant socialinį darbą

Socialinis darbas Referatas 2016 m. solero
ĮVADAS Temos aktualumas: Kiekvienas žmogus dirbdamas kokį nors darbą patiria mažesnį ar didesnį stresą. Kadangi užsienio šalyse atliekamų socialinių darbuotojų darbų saugos tyrimai...

Socialinis darbas su grupe

Socialinis darbas Praktikos ataskaita vika1
Pabradės socialinės globos namai yra biudžetinė įstaiga prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų,...