Kretingos rajono Salantų kultūros centro ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų apskaita

41 psl. / 9600 žod.
Buhalterinės apskaitos studijų programa

Ištrauka

Darbo objektas: Kretingos rajono Salantų kultūros centro ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai

Tikslas: išanalizuoti ilgalaikių ir trumpalaikių skolų apkaitą biudžetinėje įstaigoje Kretingos rajono Salantų kultūros centre.

Darbo uždaviniai:

1) Išnagrinėti ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus informaciniuose šaltiniuose.

2) Apibūdinti Salantų kultūros centro veiklą

3)Išanalizuoti apskaitos organizavimą įmonėje.

4) Atlikti Salantų kultūros centro veiklos ir įsipareigojimų vertinimą.

Tuo tarpu pirminių apskaitos dokumentų požiūriu šis klasifikavimas nėra svarbus. Pagal autorių V. Dauskurdą ir kt. (2010) skolos atsiranda iš sandorio ar kitų juridinių faktų, kurie sukuria tam tikras prievoles. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis(skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Apskaitoje registruojamos tik tos prievolės, kurios įpareigoja vieną šalį kitos šalies naudai sumokėti tam tikrą pinigų sumą, perduoti kitą turtą ar atlikti kokias nors paslaugas. Jeigu prievolė ginčytina, skola nepripažįstama tol, kol įmonė įgyja objektyvių prievolės egzistavimo įrodymų. Gautinomis sumomis laikomos trumpalaikės skolos, susijusios su įmonės tipine veikla. Pavyzdžiui, pirkėjų skolos, atsiradusios perleidžiant įmonės trumpalaikį turtą, gautinas pridėtinės vertės mokestis, kitų mokesčių į biudžetą išankstiniai mokėjimai, per vienerius metus gautinos sumos pagal lizingo sutartis, jeigu tai nėra tipinė įmonės veikla, sukauptos pajamos, atskaitingiems asmenims išduoti avansai komandiruotėms bei kitos skolos. Lietuvių kalbos žodyne skola yra paaiškinama kaip: grąžintinai paimti pinigai ar koks daiktas. (Lietuvių kalbos žodynas, 2006).

Skolos yra skirstomos į debitorines ir kreditorines skolas.

Debitorinė skola – tai teisė gauti pinigus, kitą turtą ar paslaugas. Todėl skolos pripažinimas siejamas su tokios teisės įgijimu. Prie debitorių priskiriami fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie yra gavę piniginę paskolą, skolon paėmę prekes ar skolon gavę paslaugų, taip pat asmenys, kuriems yra permokėta pinigų suma ar už per didelę sumą pateiktos prekės ar suteiktos paslaugos, ar asmenys, pas kuriuos ar jų sąskaitose atsidūrė svetimi pinigai. Pagal V. Dauskurdą ir kt.(2010) debitoriai įsiskolinimai įeina į įmonių balansų turto (aktyvų) dalį.

Lietuvių kalbos žodyne debitoriai yra įvardijamai tik vienu žodžiu tai yra skolininkai (Lietuvių kalbos žodynas, 2006)

Skolos įmonei – tai skolos atsiradusios įmonei parduodant arba atliekant paslaugas, iš anksto sumokant tiekėjams už atsargas, taip pat su įmonės prekybine veikla nesusiijusios trečiųjų asmenų skolos įmonei.

Kreditorius – juridinis ar fizinis asmuo, suteikęs, teikiantis arba suinteresuotas įmonei, įstaigai teikti skolon finansus, prekes, paslaugas. Paprastai kreditoriai skirstomi į tuos, kurie parduoda prekes ir paslaugas (prekybos kreditoriai) ir tuos kurie teikia paskolas (paskolų kreditoriai). Lietuvių kalbos žodyne kreditorius taip pat yra įvardijamas tik vienu žodžiu tai yra skolininkas (Lietuvių kalbos žodynas, 2006).

Įsiskolinimas kreditoriui tai įmonės laikinai pritrauktos piniginės lėšos, grąžintinos atitinkamiems juridiniams ar fiziniams asmenims; įsiskolinimas, kuris atsiranda dėl materialiųjų vertybių pateikimo ir kitų sandorių su šiais juridiniais ar fiziniais asmenimis sąlygų pažeidimo (dėl įmonės padarytų finansinės ir atsiskaitymų (mokėjimų) drausmės pažeidimų), laikomas nenormaliu. Kol įmonė nepažeidžia sąskaitų apmokėjimo ir įsipareigojimų vykdymo terminų, įsiskolinimas laikomas normaliu.

Pagal 18 VAS (Verslo apskaitos standartai, 2012) „Finansinis įsipareigojimas –sutartinis įsipareigojimas: 1) perduoti pinigus ar kitą finansinį turtą kitai šaliai; 2) pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi galimai sau nepalankiomis sąlygomis.“.

Autoriai gana panašiai apibūdina skolų sąvokas tačiau vienas kitą papildo įvairiomis mintimis.

Taip pat gautinomis sumomis laikomos trumpalaikės skolos, susijusios su įmonės tipine veikla. Pavyzdžiui, pirkėjų skolos, atsiradusios perleidžiant įmonės trumpalaikį turtą, gautinas pridėtinės vertės mokestis, kitų mokesčių į biudžetą išankstiniai mokėjimai, per vienerius metus gautinos sumos pagal lizingo sutartis, jeigu tai nėra tipinė įmonės veikla, sukauptos pajamos, atskaitingiems asmenims išduoti avansai komandiruotėms bei kitos skolos.

Pagal O. Gudaitienę (2005) Skolos įmonei skirstomos į po vienerių metų gautinas sumas ir per vienerius metus gautinas sumas.

Po vienerių metų gautinos sumos – tai trečiųjų asmenų įsiskolinimai įmonei, atsiradę dėl prekybinės ar kitokios veiklos, kurie turi būti padengti ne vėliau kaip sekančiais metais po atskaitinių finansiniais metais. Po vienerių metų gautinos sumos parodomos balanso „Ilgalaikis turtas“ dalyje.

Po vienerių metų gautinas sumas sudaro:

• pirkėjų įsiskolinimas ir kitos po vienerių metų gautinos sumos;

• pirkėjų įsiskolinimas – tai dėl pirkėjams išsiųstų prekių bei užsakovams atliktų paslaugų atsiradęs įsiskolinimas įmonei, kuris pagal sutartį turi būti padengtas praėjus daugiau kaip vieneriems metams po ataskaitinių metų pabaigos.

Kitos po vienerių metų gautinos sumos – nesusijusios su prekių pardavimu ar paslaugų teikimu trečiųjų asmenų skolos įmonei, kurios turi būti padengtos per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį nuo ataskaitinių metų pabaigos. Per vienerius metus gautinos sumos –gautini pinigai už parduotą produkciją, suteiktas paslaugas ir kitos trumpalaikės skolos įmonei, kurios bus sumokėtos per vienerius metus nuo sudaromo balanso datos.

Trumpalaikės trečiųjų asmenų skolos – ne vėliau kaip per kitą po ataskaitinių finansinių metų ataskaitinį laikotarpį gautinos iš pirkėjų sumos – paprastai sudaro didžiausią per vienerius metus gautinų sumų dalį (G. Kalčinskas , 2003 ).

18 VAS per vienerius metus gautinos sumos yra įvardijamos taip: trumpalaikiai įsipareigojimai – įsipareigojimai, už kuriuos įmonė privalės atsiskaityti per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos arba per vieną įmonės veiklos ciklą. (verslo apskaitos standartai „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, 2006).

O. Gudaitienė (2005)pateikia schemas apie įsipareigojimų klasifikavimą (žr.2 ir 3 paveikslus). Per vienerius metus gautinas sumas skirsto į pirkėjų įsiskolinimus išankstinius apmokėjimus ir kitas gautinas sumas. Pirkėjų įsiskolinimą dar skirsto į pirkėjų įsiskolinimus, abejotinų pirkėjų skolas ir į išankstinius apmokėjimus biudžetui, išskyrus pelno. Išankstinius apmokėjimus skirsto į būsimųjų laikotarpių, išankstinius apmokėjimus, abejotinas skolas. Kitas gautinas sumas skirsto į gautinas PVM, biudžeto skolas įmonei, sodros skolas įmonei, atskaitingus asmenis, sukauptas pajamas, abejotinas skolas.

Turinys

  • TURINYS
  • ĮVADAS3
  • Profeainių kompetencijų, kurias siekiama pademonstruoti baigiamuoju darbu, sąrašas4
  • 1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ, SUSIJUSIŲ SU TRUMPALAIKIAIS IR ILGALAIKIAIS ĮSIPAREIGOJIMAIS, ANALIZĖ5
  • 1.1. Skolų samprata, bei klasifikavimas5
  • 1.2. Debitorinių skolų apskaita10
  • 1.3. Kreditorinių skolų apskaita.12
  • 1.4. Abejotinų ir beviltiškų skolų apskaita13
  • 1.5. Atskaitingi asmenys16
  • 1.6. Apskaitos dokumentai17
  • 1.7. Skolų inventorizacija18
  • 1.8. Viešojo sektoriaus vidaus kontrolės standartų grupės19
  • 2. KRETINGOS RAJONO SALANTŲ KULTŪROS CENTRO ILGALAIKIŲ IR TRUMPALAIKIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ APSKAITA21
  • 2.1. Darbo metodikos aprašymas21
  • 2.2. Salantų kultūros centro veiklos apžvalga21
  • 2.3. Įsipareigojimų pirminis pripažinimas ir grupavimas27
  • 2.4. Ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų inventorizacija ir nurašymas29
  • 2.5. Kretingos rajono Salantų kultūros centro įsipareigojimų įvertinimas30
  • 2.6. Kretingos rajono salantų kultūros centro veiklos įvertinimas34
  • IŠVADOS37
  • ANOTACIJA38
  • ANNOTATION39
  • INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS40
  • PRIEDAI42

Reziumė

Autorius
rastodarbai2014
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Apskaita
Kaina
€10.95
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Spa 11, 2016
Apimtis
41 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Trumpalaikių ir ilgalaikių įsipareigojimų auditas

Apskaita Referatas 2012 m. renata.r
Finansinių ataskaitų auditas – nepriklausomas įmonės, įstaigos ar organizacijos finansinių ataskaitų arba konsoliduotųjų finansinių atskaitų patikrinimas ir išvados pateikimas, kurioje nurodoma, ar finansinės...

Ilgalaikių mokėtinų sumų apskaita

Apskaita Kursinis darbas 2011 m. meduolis
Mokėjimų apskaita arba kitaip prisiimtų arba suteiktų įsipareigojimų vykdymas yra ko gero vienas iš svarbiausių apskaitinių veiksmų, kurie vyksta įmonėje. Juk turbūt ir...

Ilgalaikio materialaus turto apskaita įmonėje

Apskaita Diplominis darbas 2016 m. gabrieleluk
diplominiame darbe vaizdžiai aprašyta IMT apskaita įmonėje, pasitelkiant įvairius paveikslus, diagramas ir lenteles. analizuoti galiojantys IMT apskaitos įstatymai, teisės aktai. Antroje dalyje išsamiai...

Įmonės 'X" trumpalaikio turto apskaita

Apskaita Diplominis darbas 2020 m. simonadauk
Baigiamąjį darbą sudaro dvi dalys. Pirmoje darbo dalyje yra pateikiamos skirtingų autorių interpretacijos trumpalaikio turto sampratos klausimu. Šioje dalyje taip pat aptariamas trumpalaikio...