Socialiniai mokslai / Viešasis administravimas

Vietos bendruomenių, kuriose veikia BC, įtaka efektyviam savivaldos funkcionavimui. Vilkaviškio rajono atvejo analizė

0 atsiliepimų
Autorius:

Kiekvienos šalies gyvavimas priklauso nuo jos valdžios. Nuo jos priklauso ir šalies gerovė, išsivystymo lygis ir t.t. Tačiau vietos valdžia yra arčiau žmonių. Žmonės siekia bendrų tikslų, vienijasi į organizacijas, kurios daro įtaką valdžios institucijoms. Tokia sąsaja vyrauja tarp bendruomenių ir savivaldybių. Ypač svarbų vaidmenį atlieka vietos bendruomenės, kuriose veikia bendruomenių centrai (BC). Tai tarsi bendravimas tarp piliečių ir valdžios. Piliečiai turi ir gali išsakyti savo nuomonę, o valdžia privalo informuoti ir išklausyti piliečius. Vietos bendruomenės, kurioje veikia bendruomenės centrai, nariai gali dalyvauti savivaldos viešųjų reikalų tvarkyme.

Sociologijoje bendruomenė suprantama kaip tam tikroje vietoje gyvenančių žmonių grupė, turinti tam tikras bendras institucijas (mokykla, bažnyčia ir kt.), jungiama bendros grupės narių patirties, tarpusavio priklausomybės. Ji turi ir kiek formalios savivaldos, priklausydama tuo pačiu ir didesniam socialiniam junginiui (tauta, apskritis, valstybė), sprendžianti savus ir bendruosius interesus struktūra, parodanti pilietinės visuomenės brandos laipsnį. Funkciniu požiūriu kaimo vietos bendruomenė yra tam tikras socialinis sąveikos procesas, praplatinąs bei pagilinąs tarpusavio bendruomenės narių priklausomybę.

Nors ir vietos savivaldos įstatymas nurodo, jog savivaldybės institucijos sudaro sąlygas gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant sprendimų projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės iniciatyvos formas, skatina bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimą, tačiau daugelis savivaldybių į bendruomenių veiklą vis dar žiūri abejingai. Tačiau kiekviena rajono savivaldybė negali priimti svarbių sprendimų, susijusių su gyventojais, juos liečiančiais klausimais, nesutikus, prieštaraujant vietos bendruomenės centro nariams, tarybai, su jais nepasikonsultavus, negavus jų pritarimo. Šis įstatymas užtikrina gyventojų dalyvavimą tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, sukonkretina bendruomenių atstovų teises ir pareigas.

Vietos bendruomenių nariai labiausiai nori įsitraukti į tokią veiklą, kuri pagerins jų, jų šeimos narių, draugų ir kaimynų padėtį. Grupės sudaro plėtros pastangų branduolį, kuris suformuoja išteklių paskirstymo bendruomenėje mechanizmą, veikiantį tada, kai lėšos plėtrai skiriamos bendruomenei, o ne siekiant asmeninės naudos.

 

Temos aktualumas ir naujumas:

Kiekviena vietos bendruomenė siekia kuo geresnio gyvenimo, švarios, tvarkingos aplinkos, kokybiškų paslaugų, interesų tenkinimo. Šiame darbe stengiamės aptarti ryšį tarp vietos bendruomenių, kuriose veikia bendruomenės centrai ir savivaldybės, stengiamės atskleisti šių vietos bendruomenių įtaką vietos savivaldai, skirtumus tarp seniūnijų, kuriose įkurti bendruomenių centrai ir tų, kuriose jų nėra. Svarbu išsiaiškinti, ar skiriasi gyvenimo lygis, savivaldos funkcionavimas tarp vietos bendruomenių be BC ir tų, kuriose BC jau veikia. Ypač svarbu išanalizuoti tokį klausimą, kaip bendruomenės narių įtraukimas į savivaldybėse nagrinėjamų problemų, klausimų sprendimą. Šie darbo klausimai pasirems Vilkaviškio rajono analize. Tai, kas liečia Vilkaviškio rajono vietos bendruomenes, kuriose yra įkurti bendruomenių centrai, dar nėra plačiai nagrinėjama. Tad, manome, kad tai pakankamai nauja tema, kuri nėra visapusiškai išanalizuota. Vilkaviškio rajonas nėra didelis ir, manome, jog bendruomenėms skiriamas dar mažesnis dėmesys, o Vilkaviškio rajono savivaldybė taip pat ne visada atsižvelgia į gyventojų nuomonę, vyrauja nepakankamas gyventojų įtraukimas tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Tai aktuali tema, nes tai liečia žmonių gyvenimą, jų poreikių tenkinimą ir savivaldybės darbą, bendradarbiavimą su visuomene, o efektyvus, sąžiningas savivaldybės darbas gali sukurti gerą ateitį ir dabartį.

 

Darbo tikslas - atskleisti vietos bendruomenių, kuriose veikia bendruomenių centrai, įtaką savivaldos funkcionavimui.

 

Darbo uždaviniai:                                                                                      

  • Aptarti vietos savivaldos ir savivaldos institucijos elementų funkcionavimą;
  • Nustatyti santykį tarp savivaldos ir vietos bendruomenių, kuriose veikia bendruomenių centrai;
  • Atskleisti kriterijus, lemiančius gyvenimo, teikiamų paslaugų kokybę seniūnijose, kuriose veikia bendruomenių centrai;
  • Aptarti veiksnius, veikiančius veiksmingose vietos bendruomenėse, kuriose yra bendruomenių centrai, ir turinčius įtaką savivaldos efektyvumui.
  • Ištirti Vilkaviškio rajono bendruomenių su bendruomenių centrais įtaką vietos savivaldos efektyviam funkcionavimui.

 

Darbo objektas – vietos bendruomenės savivaldybėje, kuriose veikia bendruomenių centrai ir jų įtaka vietos savivaldai.

 

Darbo dalykas – vietos bendruomenėse, esančių BC įtaka, savivaldos funkcionavimui.

 

Mokslinė problema – ar turi įtakos savivaldybės teikiamų paslaugų kokybei, seniūnijose veikiantys BC.

 

Tyrimo metodai:

- Mokslinės literatūros, internetinių šaltinių, straipsnių iš periodinės Lietuvos spaudos, įstatymų analizė;

- Anketinė apklausa.

 

Pagrindinė naudota literatūra. Rašant darbą, naudotasi tiek moksline literatūra, tiek internetiniais šaltiniais, straipsniais iš periodinės spaudos, įstatymais, nutarimais.

Savivaldos, savivaldybės sampratą ir efektyvumą atskleidžia S. Puškorius (37; 2006), A. Astrauskas (9; 2003), A. Pumputis, A. Bukauskas (36; 2001), teigdami, kad vietos savivaldos institucijų veikla nėra dar visiškai efektyvi, strateginis planavimas, vidaus auditas, personalo valdymas nėra visiškai išsivystę. Šie autoriai nagrinėja ne tik savivaldą Lietuvoje, tačiau ir savivaldos raidą kitose išsivysčiusiose šalyse. A. Astrauskas, B. Galinienė (10; 2003) teigia, jog svarbu sukurti tarptautinį bendradarbiavimą tiek tarp savivaldybių, tiek tarp bendruomenių ir bendruomenių centrų, jog vietos savivalda reiškia vietos valdžios teises ir pareigas savo atsakomybe tvarkyti visuomeninius reikalus dėl vietos gyventojų interesų ir nagrinėja tiek teorinius, tiek istorinius vietos savivaldos aspektus Lietuvoje. R. Lazdynas (30; 2005) teigia, kad vietos savivalda reiškia, jog vietos organai gali valdyti šios vietos dalį, ir atskleidžia savivaldybių kompetenciją ir funkcijas. Teisinę šios srities bazę apima Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (5), Europos vietos savivaldos chartija (1), Lietuvos Respublikos Konstitucija (3).

Vienas iš esminių klausimų rašant darbą – savivaldos ir vietos bendruomenių santykis. Šią temą nagrinėja S. Puškorius (37; 2006), teigdamas, jog bendruomenės gali būti gyvybingos tada, jei jos turi galimybę siųsti savo žmones, išrinktus per savivaldybių tarybų rinkimus į rajonų savivaldybes. Priešingu atveju bendruomenių interesai gali būti visiškai neatstovaujami vietos valdžios institucijose. Plačiau šia tema rašo A. Gutauskas, P. Ragauskas (18; 2005), A. Pumputis, A. Bukauskas (36; 2001). D. Gineitienė, V. Domarkas (16; 2000) šiuo klausimu rašo bendrąja prasme ir analizuoja piliečių dalyvavimą viešajame administravime, teigdami, kad piliečių dalyvavimas politikoje, savivaldybių veikloje padeda nustatyti bendruomenės poreikius, padeda valdininkams spręsti konfliktus; ugdo abipusį pasitikėjimą ir t.t. Taip pat šią temą nagrinėja R. Lazdynas (30; 2005), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (5), kuriame pabrėžiama, jog žmogus turi savo teises, visi yra lygūs, gali dalyvauti savivaldybių veikloje, turi būti informuojamas apie priimamus sprendimus ir t.t. Robert D. Putnam (38; 2001) taip pat rašo šia tema, pirmiausiai teigdamas, jog institucijos efektyvumas priklauso nuo to, kaip ji tvarko svarbiausius savo regiono vidaus reikalus. Tad savivaldybės funkcionavimas priklauso nuo jos pačios, nuo to, kaip ji tvarko reikalus, sprendžia esamus klausimus, o viešieji reikalai sėkmingiau tvarkomi pilietiškose bendruomenėse. Jau nuo senesnių laikų buvo akcentuojama žmogus, jo teisės, bendruomenės svarba. Tačiau jo knyga išsiskiria ir tuo, jog autorius neišskiria vien tik savivaldybių, jis rašo apie institucijas ir jų sąveiką, bendradarbiavimą su bendruomenių nariais. Tam yra pateikiama net tyrimų rezultatai, statistiniai rezultatai.

Vietos bendruomenių funkcionavimą nagrinėja Gutauskas, P. Ragauskas (18; 2005), R. Lazdynas (30; 2005), Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (32; 2002), teigdami, jog piliečių įtraukimas į vietos įvykius yra pagrindinė, svarbiausioji dalis, kuriant veiklią ir stiprią bendruomenę. Robert D. Putnam (38; 2001) į bendruomenes žvelgia filosofiškai, pateikia teoriją, remiasi Italijos pavyzdžiu. Jis teigia, jog viena iš esminių sąlygų susikurti stipriai bendruomenei yra politinė lygybė tarp piliečių. Turi būti lyderis, turi būti valdžia, tačiau kuo labiau yra priartėjama prie lygybės tarp piliečių, besivadovaujančių savitarpiškumo normomis ir dalyvaujančių savivaldoje, tuo tvirtesne, pilietiškesne ir brandesne galima laikyti tokią bendruomenę. R. Lazdynas (30; 2005) vienintelis nagrinėja ne tik bendruomenes ir jų sąveiką su vietine valdžia, bet ir bendruomenių taisykles, tokias kaip piliečio apsaugojimas nuo nuostolingo valstybės ūkininkavimo ir gyventojų informavimas dėl savivaldybių veiklos. S. Puškoriaus knygoje, R. Vanagas (37; 2006) pateikia ir galimybes, kaip stiprinti piliečių iniciatyvą, jų dalyvavimo galimybes vietos bendruomenėse, ir atskleidžia problemas, ribojančias pilietinių iniciatyvų raišką vietos bendruomenėse, teigdamas, jog piliečių iniciatyvą ugdo tokie veiksniai, kaip švietimo ir kultūros plėtra, teisėsaugos įstaigų socialinės programos, visuomeninių organizacijų įtaka. Taip pat visuomenės iniciatyvą riboja tai, jog savivaldybė neteikia informacijos piliečiams apie savo veiklą, seniūnijų tarybos prastai atlieka savo funkcijas, savivaldybių seniūnai neatstovauja vietos bendruomenės atstovų interesams ir kt.

Apie Vilkaviškio rajono savivaldybę ir Vilkaviškio rajono bendruomenes informacijos nėra daug. Apie Vilkaviškio rajono savivaldybę informacija pateikta tik žurnale „Vilkaviškio rajono savivaldybė (44). Tai yra Vilkaviškio rajono savivaldybės 2002 – 2006 metų mero ataskaita savivaldybės gyventojams ir Vilkaviškio internetiniame tinklapyje. Vilkaviškio miesto bendruomenės įstatai (8), Vilkaviškio rajono bendruomenių susirinkimų protokolai (7), internetiniai tinklapiai (34), Vilkaviškio krašto laikraštis „Santaka“ (26) analizuoja Vilkaviškio rajono bendruomenių veiklą, jų veiklos kryptis, uždavinius ir t.t.

V. Atkočiūnienė, D. Bartkutė (23; 2004) teigia, jog bendruomenių kūrimasis ir plėtra yra naujas reiškinys Vidurio ir Rytų Europoje. Pasak autorių, kaimo bendruomeniškumas aktualus dėl: tarpusavio pagalbos, sprendžiant savo gyvenimo ir dabartinės veiklos problemas, kultūros tęstinumo, socialinės tvarkos palaikymo, įgimto žmonių bendravimo, kurio dėka įgyjama patirtis bei kultūra. Tarsi patvirtindamos šį savo teiginį, autorės nagrinėja bendruomeniškumą plačiąja prasme, liečia bendruomeniškumo raišką, bendruomenių plėtrą. Visa knyga skirta kaimo bendruomenių plėtrai. Tačiau tik ši vienintelė literatūrinė knyga atskleidžia bendruomenės plėtros planavimą, socialinę veiklą, organizacijos misijos, vizijos, elgsenos ir kultūros dermę, tam kaip pavyzdį pasitelkdama Vilkaviškio rajono bendruomenes.

Rašant darbą, į pagalbą pasitelkta ir internetiniai tinklapiai, kuriuose taip pat patalpinama informacija apie savivaldą, bendruomenes, jų veiklą, įstatymus ir t.t.

 

Pagrindinės darbe naudojamos sąvokos:

  • Savivaldybė – valstybės teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens statusą bei LR Konstitucijos suteiktą savivaldos teisę, įgyvendinamą per savivaldybės tarybą.
  • Seniūnija – savivaldybės teritorijos dalis, susidedanti iš gyvenamųjų vietovių ar dalies miesto teritorijos. Seniūnija turi savo aptarnaujamos teritorijos ribas ir pavadinimą.
  • Vietos savivalda – valstybės teritorijos administracinio vieneto savivaldybės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus per administracinio vieneto nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą, bei jos sudarytą vykdomąją ir kitas institucijas.
  • Vietos bendruomenė – atitinkamoje teritorijoje nuolat gyvenantys asmenys, susieti bendrais viešaisiais poreikiais ir interesais.
  • Bendruomenės centras - organizacija, kurios veikloje gali dalyvauti kaimo vietovės (seniūnijos, jos dalies, kaimo gyvenvietės ar kelių kaimų) gyventojai, bei jų šeimos nariai, susieti viešais poreikiais ir interesais. Tai yra savarankiškai besitvarkanti nevyriausybinė, kaimo ar miesto savivaldos institucija, kurios veiklą reglamentuoja LR įstatymai.
  • Bendruomeniškumas - žmonių gyvensenos, elgsenos būdas, natūralios ir vidinės žmogaus galios ir savybės.
  • Savivaldybės institucijos: atstovaujamoji ir vykdomoji institucijos, turinčios vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas.

 

Darbo tipas:
Apimtis:
18000 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • TURINYS
  • ĮVADAS3
  • 1. SAVIVALDA8
  • 1.1 Savivaldos samprata8
  • 1.2. Efektyvus savivaldos institucijos elementų funkcionavimas11
  • 1.3. Savivaldos ir vietos bendruomenių samprata Europoje17
  • 2. BENDRUOMENĖ20
  • 2.1. Vietos bendruomenės ir vietos bendruomenės, kurioje veikia BC, samprata21
  • 2.2. Efektyvi vietos bendruomenė31
  • 2.3. BC įtaka savivaldybėms ir savivaldybės teikiamų paslaugų kokybei seniūnijose37
  • 3. VILKAVIŠKIO RAJONO BENDRUOMENIŲ SU BENDRUOMENIŲ CENTRAIS ĮTAKA VIETOS SAVIVALDOS EFEKTYVIAM FUNKCIONAVIMUI42
  • 3.1. Tyrimo metodologija43
  • 3.2. Tyrime dalyvavusių respondentų apibūdinimas44
  • 3.3. Apklausos rezultatų analizė46
  • IŠVADOS IR PASIŪLYMAI59
  • LITERATŪROS SĄRAŠAS62
  • SANTRAUKA LIETUVIŲ IR UŽSIENIO KALBA (SUMMARY)66
  • 1 priedas68
  • 2 Priedas71