2004 metų ES plėtros etapas

Lietuva kartu su Čekija, Estija, Kipru, Latvija, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija 2004 m. gegužės 1 d. įstojo į Europos Sąjungą, kuri grindžiama (1) pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė.

Iki tol sąjunga, kurią iš pradžių sudarė šešios valstybės narės, naujų narių buvo priėmusi keturis kartus: 1973 m. sausio 1 d. įstojo Airija, Danija, Jungtinė Karalystė, 1981 m. sausio 1 d. – Graikija, 1986 m. sausio 1 d. – Ispanija ir Portugalija, o 1995 m. sausio 1 d. – Austrija, Suomija ir Švedija. 2007 m. sausio 1 d. į Europos Sąjungą įstojo Bulgarija ir Rumunija. Taip buvo baigtas penktas plėtros etapas, prasidėjęs 2004 m. gegužę. 2013 m. liepos 1 d. į Europos Sąjungą įstojo Kroatija. (2)

Penktasis Europos Sąjungos plėtros etapas buvo ambicingiausias Europos Sąjungos istorijoje – prie sąjungos prisijungė dešimt valstybių, kurios patyrė labai skirtingus ekonominius, socialinius ir politinius pokyčius. Minėti pokyčiai bus nagrinėjami šiame darbe.

Darbo pobūdis. Šiame darbe analizuojant teorinę medžiagą – teisės aktus, mokslinius ir publicistinius straipsnius, ekonomistų ir politologų pasisakymus, Europos Komisijos dokumentus, bankų ataskaitas, apklausų duomenis ir atliktų tyrimų statistinę informaciją – pateikiama 2004 m. į Europos Sąjungą įstojusių dešimties valstybių situacijos lyginamoji analizė.

Darbo aktualumas. Įvairūs šaltiniai pateikia tik nesisteminę informaciją apie atskirų 2004 m. į ES įstojusių valstybių situaciją įvairiais laikotarpiais. Nėra vieno analitinio darbo, kuriame būtų apžvelgiamos visų šių valstybių stojimo sąlygos, ES pagalba joms ruošiantis tapti valstybėmis narėmis, taip pat iššūkiai, su kuriais susidūrė valstybės, jų sprendimo būdai, pasiekti rezultatai ir jų įtaka tiek pačiai šaliai, tiek ir visai ES.

Darbo problema. Pagrindinė šio darbo problema yra penktojo Europos Sąjungos plėtros etapo, kaip ambicingiausio Europos Sąjungos integracijos etapo, atskleidimas. Ši problema bus nagrinėjama nuosekliai gvildenant su tuo susijusius klausimus: Kokios priežastys lėmė dešimties Europos valstybių integraciją vienu metu? Kaip prie to prisidėjo pati Europos Sąjunga? Kaip sekėsi valstybėms įgyvendinti stojimo reikalavimus? Su kokias sunkumais susidūrė? Kaip kito visuomenės lūkesčiai? Kaip vyko valstybių ekonominė integracija, t. y. prekybos, kapitalo, žmonių judėjimo srityse. Kaip integracijos procesai veikė svarbiausius šalių makroekonominius rodiklius? Kokie buvo teigiami pastebi narystės aspektai? Kokį poveikį šalims ir visai Europos Sąjungai turėjo užgriuvusi finansų krizė? Kaip šalims sekėsi išsilaikyti ir vykdyti įsipareigojimus? Kokios šalys atsidūrė ypač problemiškoje situacijoje? Kokį poveikį jų situaciją turėjo visai Europos Sąjungai? Kaip vyko ir vyksta atsigavimo ir augimo procesai? Kokius didžiausius ekonominius, socialinius ir politinius pokyčius galima įvardyti ir kokią reikšmę jie turi tolesnei šalių plėtrai.

Darbo objektas – 2004 metų ES plėtros etapas.

Darbo tikslas – išnagrinėti prie Europos Sąjungos 2004 metais prisijungusių valstybių integracijos procesą.

Darbo uždaviniai:

1. Ištirti naujų valstybių narių 2004m. stojimo į ES aplinkybes;

2. Ištirti finansų krizės poveikį prie Europos Sąjungos 2004 m. prisijungusių valstybių integracijai;

3. Aptarti 2004 m. įstojusių šalių rezultatus ir narystės Europos Sąjungoje naudą.