Kriminalinių naujienų vaizdavimo ypatumų ir skaitomumo neatsiejamumas Baltijos šalyse: lyginamoji portalų „Delfi.lt“, „Delfi.lv“ ir „Delfi.ee“ kriminalų skilčių analizė

164 psl. / 59194 žod.

Ištrauka

Su kiekviena diena vis pastebimiau nyksta žiniasklaidos priemonių darbo etikos ribos, mažėja žurnalisto darbo ir jo atsakomybių apibrėžtumas. Spauda, televizija, radijas ir internetas sąveikaudami tarpusavyje papildo vieni kitus. Lietuvoje vis daugiau žmonių naujienas sužino ne iš radijo, popierinės spaudos ar televizijos, bet interneto. Pasak 2014 m. „Eurobarometro“ atliktos apklausos rezultatų, nors televizija yra svarbiausias Lietuvos gyventojų naujienų šaltinis, Lietuva yra viena iš penkių ES šalių, kurių gyventojai dažniausiai naujienų ieško internete. Lietuva gerokai lenkia daugumą ES šalių: 57 proc. lietuvių internetas yra pirminis naujienų šaltinis, tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis – 46 proc.1 Toje pačioje apklausoje paaiškėjo, jog daugiausia naujienų internete žmonės sužino iš didžiausio naujienų portalo Delfi.lt. (52 proc.).

Pagal „Akamai Intelligent Platform“ (2017) ataskaitą, dažniausiai Lietuvos naršytojai internete skaito naujienas (62%), ieško informacijos apie prekes ir paslaugas (58%), bendrauja interneto pokalbių programomis (48%). Pagal šią ataskaitą aktyviausiai internetu naudojasi Liuksemburgas, antrojoje vietoje – Nyderlandai, trečiojoje – Latvija, ketvirtojoje – Lietuva2. Latvija išsiskiria socialinių tinklų populiarumu: 40 proc. šios šalies piliečių pirmiausia naujienas seka socialiniuose tinkluose, tačiau ten pirmauja „Vkontakte“ ir „Twitter“ socialiniai tinklai. Tuo tarpu lietuviai ištikimi „Facebook“, kuriame daugiausia sužino kasdienių naujienų – šiuo socialiniu tinklu naudojasi per 1,4 mln. interneto vartotojų, 1,1 mln. yra aktyvūs3. (LRT.lt, 2017) Tuo metu Estijoje ir Latvijoje „Facebook“ socialiniu tinklu naudojasi po 600 tūkst. žmonių. Estijoje internetu jau balsuojama rinkimuose, yra galimybė kiekvieną mėnesį mokėti mokesčius, tad interneto vartotojų skaičiumi ji taip pat gerokai lenkia kitas Baltijos šalis. Šiuo metu Estijoje iš viso internetu naudojasi 88 proc. žmonių, tuo tarpu Latvijoje 79 proc., o Lietuvoje – 71 proc.

Kartu su interneto skvarba greitėja ir žmonių gyvenimo tempas. Laikas tapo prabangos preke. Vis mažiau jo galime skirti išsamiam žiniasklaidos vartojimui, informacijos tikrinimui ir naujienų apdorojimui, tad nuomonę aie pagrindines naujienas susidarome iš antraščių, vizualinės medžiagos ir pradinės informacijos.Žurnalistai pripažįsta, jog daugiausia skaitytojų į interneto naujienų portalus pritraukia iš socialinių tinklų, kur renkasi aktyviausi interneto vartotojai ir nuomonių lyderiai, dažnai dalydamiesi naujienomis, jas komentuodami ir aptarinėdami. Naujienų dalijimasis socialiniuose tinkluose – abiems pusėms naudinga galimybė, įgalinanti pasiekti didesnę auditorijos dalį. Dėl šios priežasties visuose naujienų portaluose yra galimybė dalytis straipsniais socialiniose tinkluose. Šie skaičiai suteikia galimybę išmatuoti auditorijos susidomėjimą ir aktyvumą, – jie matuojami taikomajame tyrime.

Nors socialiniuose tinkluose vis daugiau laiko praleidžianti visuomenė iš masinių medijų tikisi kritiškai vertinamo, nešališko, lakoniškai ir aiškiai pateikto įvykių visuomenėje atspindžio, pasak Pocevičiūtės (2008), žiniasklaida, siekdama didesnio skaitomumo ir pelno, „sąmoningai į pirmą vietą iškelia emocijas, potyrius, aistrą, judėjimą, greitį, nuolatinį susijaudinimą ir triukšmą, siūlo viską priimti kaip pasilinksminimą, prasiblaškymą ir tuoj pat patirtį malonumą.“4 Būtent per „malonumą“ bandoma žmogų pritraukti paskaityti kitas siūlomas naujienas ir pasilikti naujienų tinklalapyje kiek įmanoma ilgiau. Nesvarbu, kokio pobūdžio informacija būtų, žurnalistai siekia ją pateikti kuo skandalingiau ir sulaukti didesnio „paspaudimų“ skaičiaus. Didžiausią neigiamą šios ydingos praktikos įtaką jaučia kriminalų skilčių skaitytojai ir į kriminalines veikas įsitraukę asmenys, galintys žiniasklaidoje pamatyti necenzūruotas avarijų, nelaimingų atsitikimų, žmogžudysčių ir kitų nelaimių vizualines medžiagas bei detalius jų aprašymus.

Nors žiniasklaidos verslo siekį išgyventi galima paaiškinti – būtent nuo straipsnių perskaitymo skaičių priklauso visų žiniasklaidos priemonių likimas – šio darbo taikomajame tyrime koreliacijos pagalba bandoma išsiaiškinti, ar iš tikrųjų visuomenei pateikiamos šokiruojančios, grubios, žeidžios, neetiškos, drąsios ir sinonimais apipintos antraštės didina žiniasklaidai tokį gyvybiškai svarbų straipsnių skaitomumą bei potencialiai apsaugo nuo gresiančio bankroto. Tam, kad tendencijos ir žiniasklaidos naujienų pateikimo tradicijos matytųsi aiškiau, lyginama trijose Baltijos šalyse kriminalų skiltyse pateikiama medžiaga.

Tiriamojo darbo objektas – iš populiariausio Lietuvos naujienų portalo Delfi.lt archyvo laiko imties būdu išrinkti visi 403 per 2017 m. balandžio mėnesį kriminalų rubrikoje publikuoti straipsniai, 208 straipsniai tų pačių metų balandį išpublikuoti Delfi.lv kriminalų rubrikoje ir 235 Delfi.ee kriminalų skiltyje publikuoti straipsniai, kurių pirminės informacijos vaizdavimo ypatumai (antraštė, nuotraukos tipas) vėliau lyginami su perskaitymų, komentarų ir pasidalijimų socialiniuose tinkluose skaičiais bei lyginami tarpusavyje tarptautiniu lygmeniu.

Šio tiriamojo darbo tikslas – išanalizuoti Delfi.lt, Delfi.lv ir Delfi.ee kriminalų rubrikoje 2017 balandžio mėn. publikuotų kriminalinių naujienų vaizdavimo ypatumus (antraštę ir nuotraukos tipą) ir nustatyti, ar nuo šių kriminalinių naujienų pirminės informacijos ypatumų priklauso naujienos perskaitymų, komentarų ir pasidalijimų socialiniuose tinkluose skaičius bei ar skiriasi jų priklausomybės tarp šalių.

Tyrimo tezė – nuo kriminalinės naujienos pirminės informacijos vaizdavimo ypatumų (antraštės, nuotraukos tipo) priklauso jos perskaitymų, komentarų ir pasidalinimų socialiniuose tinkluose skaičius, o šių priklausomybių ypatybės tarp šalių išsiskiria.

Darbo teorinėje dalyje siekiama įgyvendinti šiuos uždavinius:

1. Apžvelgti žiniasklaidos sampratos kaitą ir socialinių tinklų vaidmens aktualumą šiuolaikinėje visuomenėje; 2. Apžvelgti kriminalinių naujienų vaizdavimo ypatumus internetinėje žiniasklaidoje; Rengiant teorinę dalį remtasi Autar Krishen Kaul „Role of Electronic Media in Modern World“ (2008), David A.L. Levy ir Kleis Nielsen Rasmus „A Business Perspective on Challenges Facing Journalism“ (2010), Thomas Hylland Eriksen „Akimirkos tironija: greitasis ir lėtasis laikas informacijos amžiuje“ (2004), Stig Hjardvard „The Mediatization of Culture and Society“ (2013), G. Barak „Newsmaking Criminology“ (2001), Kamilės Pocevičiūtės „Nusikalstamo įvykio komunikavimo aspektai žiniasklaidos ir teisėsaugos institucijų požiūriu“, dr. Aleksandro Dobrynino „Kriminologija ir tekstas“ (2017) ir kt. Taip pat naudoti įvairių interneto paslaugų ir socialinių tinlų tyrimai, tokie kaip TNS LT socialinių tinklų tyrimas (2015), pasaulio spaudos laisvės (angl. World Press Freedom Index) tyrimas (2017), „Pew Research Center“ socialinių tinklų populiarumą JAV apžvelgęs tyrimas ir kiti.

Darbo praktinei daliai kelti šie uždaviniai:

1. Išanalizuoti Delfi.lt, Delfi.lv ir Delfi.ee kriminalų skiltyje 2017 m. balandžio 1-31 dienomis pasirodžiusių straipsnių pirminę teksto informaciją – antraštę ir nuotraukos tipą – ir ją sugrupuoti.

2. Nustatyti pirminės teksto informacijos ir teksto skaitomumo, komentavimo bei dalijimosi socialiniuose tinkluose ryšį koreliacijos pagalba.

3. Iš Baltijos šalių naujienų portalų kriminalų skiltyse dirbančių žurnalistų paimti žvalgomuosius interviu ir išskirti jų darbo specifikos skirtumus.

3. Palyginti kriminalų skiltyje viešinamos informacijos ypatybes tarpusavyje ir išryškinti jų skirtumus bei panašumus. Rengiant praktinę darbo dalį atlikta vieno mėnesio kiekybinė turinio analizė su kokybinės analizės elementais, skirta analizuoti vizualinį ir rašytinį turinį, jo pobūdį, pavadinimo ir nuotraukos parinkimą. Analizės pagrindu koreliacijos pagalba nustatytas ryšys tarp pirminės teksto informacijos (pavadinimo ir nuotraukos) bei jos skaitomumo, komentavimo ir dalijimosi visuose trijuose naujienų portaluose – Delfi.lt, Delfi.lv ir Delfi.ee.

Šis darbas aktualus, nes iki šiol ryšys tarp pirminės straipsnio informacijos ir jo skaitomumo Lietuvoje ar Baltijos šalyse nebuvo tirtas, nors masinių medijų kriminalinių naujienų pateikimo įtaka skaitytojams plačiai aptarinėjama moksliniuose darbuose, konferencijose ir socialinių grupių sąjungose. Įrodžius ryšį tarp pirminės straipsnio informacijos ir jos skaitomumo, galima daryti prielaidą, jog masinės žiniasklaidos priemonės, siekdamos didesnių peržiūrų skaičių, o tuo pačiu ir pelno, jį iškelia aukščiau kriminalinių naujienų publikavimo etikos normų ir neigiamo poveikio visuomenei.

Mokslinio tyrimo problema – Ar nuo kriminalinės naujienos vaizdavimo ypatumų (antraštės, nuotraukos tipo) priklauso jos perskaitymų, komentarų ir pasidalinimų socialiniuose tinkluose skaičius.

Išvadose išsamiai pateikiami tyrime apžvelgti Delfi.lt, Delfi.lv ir Delfi.ee Kriminalų skiltyse 2017 m. balandžio 1–31 dienomis publikuotų naujienų vaizdavimo ypatumai ir jų įtaka straipsnių skaitomumui. Taip pat išskiriami vizualiniai ir rašytiniai kriminalinių naujienų pateikimo skirtumai Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje, pateikiama jų analizė, ieškoma to priežasčių. Pateikiami tyrimo rezultatai, rodantys, kokią įtaką skirtinga vizualinis ar rašytinis pateikimas straipsniuose turi jų skaitomumui, kaip jie koreliuoja tarpusavyje.


Turinys

  • ĮVADAS5
  • Naudojamos sąvokos10
  • 1. INTERNETAS KAIP MASINĖS KOMUNIKACIJOS PRIEMONĖ11
  • 1.1 Žiniasklaidos sampratos kaita14
  • 1.2 Etikos, humanizmo ir adekvatumo vieta žiniasklaidoje15
  • 1.3 Kriminalinių naujienų klasifikavimas19
  • 1.3.3 Tarptautinių naujienų konstravimo specifika22
  • 2. KRIMINOLOGINIS DISKURSAS INTERNETINĖJE ŽINIASKLAIDOJE23
  • 2.1 Nusikalstamo įvykio vaizdavimo aspektai25
  • 2.1.1 Kriminalinių naujienų klasifikavimas19
  • 2.2 Kriminalinių naujienų reprezentacijos įtaka socialinės tikrovės konstravimui 27

  • 2.3 Smurto žiniasklaidoje poveikis skaitytojui29
  • 3. KRIMINALINIŲ NAUJIENŲ VAIZDAVIMO YPATUMŲ IR SKAITOMUMO NEATSIEJAMUMO TYRIMAS: DELFI.LT, DELFI.LV IR DELFI.EE KRIMINALŲ SKILTIES ANALIZĖ 31 

  • 3.1 Tyrimo metodologija32
  • 3.2 Koreliacinės analizės aspektai34
  • DELFI.LT kriminalų skilties vaizdavimo ypatumų ir skaitomumo priklausomybės analizė36
  • 3.3. DELFI.LV kriminalų skilties vaizdavimo ypatumų ir skaitomumo priklausomybės analizė50
  • 3.4 DELFI.EE kriminalų skilties vaizdavimo ypatumų ir skaitomumo priklausomybės analizė65
  • 3.5 Tyrimo rezultatai 82 

  • IŠVADOS84
  • BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SĄRAŠAS87
  • Correlation of Depiction Pecularities and Readability of Criminal News in the Baltic
  • countries: Comparative Analysis of Delfi.lt, Delfi.lv and Delfi.ee criminal columns (Summary)
  • PRIEDAI: 1 priedas. Žurnalistų-ekspertų interviu pokalbių šifrai93
  • 2 priedas. Delfi.lt kriminalų skilties straipsnių pavadinimų ir vizualų koreliacijos105
  • 3 priedas. Delfi.lv kriminalų skilties straipsnių pavadinimų ir vizualų koreliacijos108
  • 4 priedas. Delfi.ee kriminalų skilties straipsnių pavadinimų ir vizualų koreliacijos111
  • 5 priedas. Trijų šalių straipsnių skaitomumo ir nuotraukos tipo nustatymo lentelės
  • Delfi.lt 114 Delfi.lv 139 Delfi.ee 153


Reziumė

Autorius
Živilėė
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Komunikacija
Kaina
€18.70
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Geg 16, 2018
Publikuotas
2018 m.
Apimtis
164 psl.

Susiję darbai

Jaunimo požiūris į kriminalines naujienas

Komunikacija Referatas kvagne
Temos aktualumas Lietuvos žiniasklaidoje kriminaliniai įvykiai pateikiami kasdien. Pastebima, kad net tokios nelaimės, kaip, pavyzdžiui, medžio užvirtimas ant automobilio vadinamas kriminalu. Taip pat,...