Tėvų emigracijos įtaka vaiko socialiniai raidai

35 psl. / 8410 žod.

Ištrauka

Temos aktualumas. Lietuvoje vis opesnė problema tampa emigracija. Užgožiamos šeimos vertybės, nes pasitaikius galimybei užsidirbti daugiau, ir taip užtikrinti materialinę gerovę, pasirinkimų laisvę. Vis daugiau šeimų pasirinkus vieno iš jų narių išvykimą į užsienį, daugelyje jų sulaukiamos santykių krizės. Dėl didelių emigracijos srautų nukenčia ne tik valstybė, apie ką nuolat kalbama, bet ir yra šeimos.

Statistikos departamento duomenimis (2006) 1990 – 2006 m. Iš Lietuvos emigravo per 404 tūkstančius žmonių, t.y. daugiau nei 10 proc. visos Lietuvos populiacijos. Emigracija svarbi ne tik šaliai iš kurios emigruojama, bet ir kur kas artimesnei aplinkai. Įvairiuose šaltiniuose kalbant apie emigracija minimi tik tie, kurie išvyko į kitą šalį, o likusieji jų laukti užmirštami, juos atsimena tik patys emigrantai. Bene skaudžiausiai emigracija išgyvena vaikai. Kai vienas ar abu tėvai palieka vaiką Lietuvoje augti su sutuoktiniu ar giminaičiais (dažniausia seneliais), nors suaugusieji ir nepastebi, vaikui tai didelė trauma. Pokyčiai, kurie galbūt susiję su vieno iš tėvų išvykimu, jiems atrodo naturalūs, nes jų manymu vaikas ir turi keistis. Net jei paklaustumėte paties vaiko, kodėl jis elgiasi kitaip nei ankščiau, negalėtų atsakyti, kad pasikeitė todėl, kad išvyko tėvai. Tačiau mažo vaiko sąmonėje vaizdas apie tradicinę šeimą, tokią kurią turi kiti dingsta. Net jei vaikas žino, kad turi ir tėtį ir mamą, pasakodamas apie save ar piešdamas šeimą, dažniausiai nurodo tik tą asmenį, kuris yra šalia. Pasitaiko netgi tokių atvejų kai savo močiutę, kuri jį užaugino vadina mama, nes vaikas buvo per mažas, kad prisimintų kaip atrodo mama, kai ji išvyko.

Vyresniems vaikams tėvų išvykimas taip pat skausmingas kaip ir jaunesnio amžiaus vaikams, tik pastarieji geriau supranta, kodėl tėvai išvyko ir kada grįš. Vieni vaikai tėvų išvykimą priima ramiai, kitiems tai gali būti agresyvesnio elgesio pradžia. Agresija gali būti nukreipiama prieš viena iš tėvų arba globėjų. Paaugliui pasijutus nereikalingam, dėl to, kad vienas iš tėvų jį paliko gali prasidėti rimtesnės problemos. Visiškas globėjų ar vieno iš tėvų ignoravimas, veda link noro laisvalaikį praleisti taip, kaip, anot tėvų ar globėjų, nedera, atsiranda noras priešintis bet kokioms normoms ir jau nusistovėjusioms taisyklėms. Paauglystėje, kada formuojasi vertybės ir pradedama galvoti apie tolimesnę ateitį, paaugliai, kurie ilgesnį laiką gyvenę be vieno iš tėvų ar su globėjais, galvoja, kad kai jie suaugs, jų šeima turės atrodyti taip pat, t.y. vienas iš tėvų pasiliks gyventi Lietuvoje, kitas emigruos. Tik nedaugelis pagalvos, kad jie kurdami šeima elgsis priešingai ir jokiu būdu nepaliks šeimos ( Butvilas, 2007)

Tėvams išvykus į kitą šalį ir ilgai nebendravus su vaikais tarp jų atsiranda neperžiangiamas barjeras. Tėvai neranda bendrų temų bendraudami su vaikais, o vaikai nebenori ar nežino kaip su jais bendrauti. Po ilgų išsiskyrimų šeimoje dažniau vyksta konfliktai, dėl kurių išgyvena abi pusės. Vaikai nerasdami bendros kalbos su tėvais tampa uždaresni ne tik šeimoje, bet ir bendraudami su savo draugais ar bendraklasiais (D. Ambrozaitienė, 2007). Pokyčiai šeimoje įtakoja ir vaiko norą ar nenorą mokytis. Dažnai klasėje buvęs aktyvus vaikas tampa tylus, kenčia jo mokymosi kokybė. Jau nekalbant apie tai, kokia žala padaroma vaikui, kai išvažiavus tėvams nesutvarkomi laikinos globos klausimai ir vaikai, vos tik išvažiavus tėvams, išvežami į vaikų globos namus. Staiga rami namų aplinka, artimųjų ratas pakeičiamas į nežinomą gyvenamąją aplinką, svetimus žmones.

Darbo tikslas — Išanalizuoti tėvų emigracijos įtaka vaiko socialinei raidai.

Uždaviniai:

  1. Išnagrinėti vaikų socialinės raidos problemas ir jų sprendimus tėvų emigracijos atveju.

  2. Ištirti tėvų emigraciją patyrusių vaikų socialinės raidos problemas.

  3. Išsiaiškinti vaikų ir tėvų tarpusavio santykius išvykus tėvams.

Darbo objektas — tėvų emigracijos įtaka vaiko socialinei raidai.

Pagrindinės sąvokos: emigracija, vienišumas, psichologinės problemos, vaikai, tėvai, globėjai, agresija, bendravimas, nuotolinis bendravimas.

Darbo metodai:

  1. Teoriniai: mokslinės literatūros ir dokumentų turinio analizė.

  2. Empiriniai: anketinė apklausa.

  3. Statistiniai: tyrimo duomenų apdorojimas.

Profesinių kompetencijų demonstruojamų baigiamąjame darbe, sąrašas:

1. Veiklos sritis — ugdymo proceso valdymas:

1.1. Projektuoti ugdymo/si procesą

1.2. Organizuoti ugdymo procesą

1.3. Bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais

2. Veiklos sritis — kryptingas dailės ir technologijų gebėjimų ugdymas:.

2.1. Formuoti mokinių vizualiosios raiškos gebėjimus

2.2. Ugdyti mokinių technologinį raštingumą ir vartojimo kultūrą

2.3. Veiklos stitis — plėtoti mokinių kūrybinę ir praktinę patirtį:

3. Dailės ir technologijų mokytojo profesinės kompetencijos tobulinimas.

3.1. Reflektuoti savo profesinę veiklą

3.2. Integruoti šiuolaikines technologijas į mokymo/si procesą


Turinys

  • ĮVADAS ?
  • 1. SOCIALINIS EMIGRACIJOS ASPEKTAS ?
  • 1.1. Emigracija ir jos padariniai ?
  • 1.1.1. Emigracijos samprata ?
  • 1.1.2. Emigracija vaikų akimis ?
  • 1.1.3. Emigrantų vaikų socialinės problemos ?
  • 1.1.4. Kitos problemos susijusios su emigravusių tėvų vaikais ?
  • 1.2. Tėvų ir vaikų bendravimas, išvykus tėvams ?
  • 1.2.1. Tėvų ir vaikų bendravimo svarba ?
  • 1.2.2. Nuotolinio bendravimo privalumai ir trūkumais ?
  • 2. TĖVŲ EMIGRACIJOS ĮTAKOS VAIKŲ SOCIALINIAI RAIDAI TYRIMAS ?
  • 2.1. Tyrimo metodai ir organizavimas ?
  • 2.2. Tyrimo rezultatų analizė ?
  • IŠVADOS ?
  • INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS: ?
  • SANTRAUKA ?
  • SUMMARY ?
  • PRIEDAI ?

Reziumė

Autorius
mvilijute
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Pedagogika
Kaina
€10.95
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Lie 19, 2018
Apimtis
35 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Vaiko ir motinos sąveikos reikšmė

Pedagogika Referatas jovluk
Ryšys tarp vaiko ir motinos – vienas stipriausių gamtoje egzistuojančių ryšių. Meilė, kurią mama jaučia savo vaikui yra ne tik protinė ar kultūrinė...