Taikomieji mokslai / Veterinarija

Transportavimo metu šunims sukeliamas stresas ir jo poveikis šuns elgsenai bei širdies dažniui

0 atsiliepimų
Autorius:

Naminis šuo (lot. Canis lupus familiaris) kilęs prieš maždaug 10 000 – 12 000 metų iš pilkojo vilko Canis lupus porūšio yra vienas iš seniausiai žmogaus prijaukintų gyvūnų. Nuo seno šuo būdavo netoli žmogaus: padėdavo medžioklėje, saugodavo žmogaus turtus ir kt [1].

Šiandieniniame pasaulyje šuo žmogaus gyvenime tampa vis svarbesniu: jis padeda ne tik medžioklėje ar apsaugoje, bet ir yra neatsiejamas žmogaus kompanionas. Šuns gebėjimų panaudojimo sritys yra labai įvairios: kaniterapija, paieškos tarnybos, apsauga, taip pat šunys pasitelkiami padėti žmonėms turintiems negalią. Bet kokioje srityje yra labai svarbu užtikrinti ir gyvūno gerovę.

Gyvūnai, kaip ir žmonės, patiria baimę, jaudulį, nerimą ir netgi labiau linkę stresuoti. Mums įprasti įvykiai augintiniui gali iššaukti stiprias emocijas. Pavyzdžiui: triukšmas, persikraustymas, mylimo šeimininko išvykimas, šėrimo laiko pokyčiai ir netgi nauji šėrimo dubenys ar pakabukai, visa tai gali tapti streso priežastimi. Būtina paminėti tokias streso priežastis kaip apsilankymą klinikoje ar naujametinius fejerverkus [2]. Streso profilaktika labai prasminga. Ypatingai tai svarbu pagyvenusiems šunims ir  kalėms laktacijos periodu bei sergantiems sveikimo laikotarpiu. Stresuojant net ir stipriam organizmui sunku įveikti ligą. Reakcijos į ilgalaikį sresą gali būti įvairios, pavyzdžiui: svorio kritimas, atsparumo virusinėms ir bakterinėms infekcijoms susilpnėjimas, nerimo ir baimių išsivystymas. Vertinant šunų patiriamą stresą svarbu atsižvelgti į gyvūno fiziologinius, elgsenos bei psichologinius pakitimus [3].

Šiais laikas, automobilis, kaip patogus susisiekimo šaltinis, yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Daugelis dažnai, nepagalvodami apie gyvūnui galimai sukeliamą stresą ar net saugumą, kartu į kelionę pasiima ir savo šunį kompanioną. Moksliškai įrodyta, kad transportavimas laikomas vienu dažniausių šunims stresą keliančių veiksnių. Be to, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 11 straipsnyje „Dėl gyvūnų vežimo“ (galiojantis nuo 2016-07-05) yra pažymėta, kad: „Gyvūnai turi būti vežami taip, kad kelionės metu nesusižalotų, nepatirtų nereikalingo streso ir būtų užtikrintas jų saugumas. Transporto priemonių konteineriai, kuriuose vežami gyvūnai, turi būti pakankamo ploto ir aukščio, atsižvelgiant į gyvūnų rūšį, dydį ir planuojamos kelionės pobūdį“ [4].

Šio darbo tikslas: įvertinti šunų elgseną transportavimo metu bei širdies dažnį prieš ir po transportavimo.

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
6306 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • SANTRUMPOS4
  • SANTRAUKA5
  • SUMMARY6
  • ĮVADAS7
  • 1. LITERATŪROS APŽVALGA9
  • 1.1. Šunų kūno kalba, patiriant stresą9
  • 1.2. Šunų patiriamas stresas transportavimo metu10
  • 1.3. Stresas ir distresas10
  • 1.4. Streso apibrėžimas, dažniausios šunų streso priežastys12
  • 1.5. Streso poveikis organizmui13
  • 1.6. Streso poveikis organizmo homeostazei, kortizolio išsiskyrimas13
  • 1.7. Mitybos poveikis streso pasireiškimui15
  • 2. METODIKA IR METODAI16
  • 3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS20
  • 3.1. Šunų stebėjimo tyrimas20
  • 3.1.1. Šuo Nr. 120
  • 3.1.2. Šuo Nr. 221
  • 3.1.3. Šuo Nr. 322
  • 3.1.4. Šuo Nr. 422
  • 3.1.5. Šuo Nr. 523
  • 3.1.6. Šuo Nr. 624
  • 3.1.7. Šuo Nr. 724
  • 3.1.8. Šuo Nr. 825
  • 3.1.9. Šuo Nr. 926
  • 3.1.10. Šuo Nr. 1026
  • IŠVADOS30
  • PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS31
  • LITERATŪROS SĄRAŠAS32