Fotožurnalistikos transformacijos: technologinis, etinis ir profesionalumo aspektai

65 psl. / 15433 žod.

Ištrauka

Temos aktualumas. Tuo laiku, kai buvo išrasta fotografija, t. y. 1839 metais, siekiant padidinti visuomenės informavimo galimybes, pirmą kartą pradėta fiksuoti ir karinius konfliktus bei įvykius – taip visuomenė gaudavo daugiau informacijos apie karinius diskursus, agresijas, grėsmes. Šis vyksmas sudarė palankias galimybes sėkmingai plėtotis fotožurnalistikai. Fotožurnalistikos aktualumas pasaulyje akivaizdus – jos dėka yra iliustruojami įvairūs renginiai, įvykiai, globalūs konfliktai. Iliustracijomis visuomenei perteikiamos žinios apie svarbius procesus. Fotožurnalistika yra socialiai, technologiškai paveiki nūdienos globalizacijos bei skaitmenizacijos vyksmams, kurie atveria naujas mokslinio, etinio, technologinio tobulėjimo perspektyvas ir savitai keičia pačią fotožurnalistiką.

Fotožurnalistikos transformacijų aktualumas pasireiškia tuo, kad šiuolaikinėmis globalizacijos sąlygomis sparčiai tobulėjant socialiniams tinklams fotožurnalistų darbai gali būti prieinami be geografinių, politinių ar kultūrinių apribojimų įvairių šalių ir sluoksnių gyventojams ir yra žinomi visame pasaulyje. Technologiniai procesai bei skaitmenizacija suteikia puikias sąlygas dalytis savo darbais, aptikti ir pasiekti kaskart daugiau informacijos. Fotožurnalistikos arsenalą be paliovos papildo naujos inovacijos (pavyzdžiui, fotografavimo įranga, fotografijos redagavimo programos), o tai keičia darbo rezultatų kokybę bei vaizdų vartojimo, kūrimo bei publikavimo madas.

Nuotraukų redagavimo programos leidžia fotožurnalistui savo užfiksuotus kadrus koreguoti (keisti kontrastingumą, ryškumą), atlikti kitus redagavimo veiksmus, kuriais galima manipuliuoti informacija (Archambault, 2015). Fotožurnalistikos etikos aspektu fotožurnalistai globalių ar lokalių konfliktų fone turi nuspręsti, ar nuotrauka gali būti publikuojama žiniasklaidoje, ar atitinka etikos principus, standartus, normas. Kaip teigia Jamieson (2016), netinkamas vienos nuotraukos skelbimas spaudoje iš etikos perspektyvos gali sumažinti bendrąjį pasitikėjimą fotožurnalistika ir žiniasklaida. Kartu su fotožurnalistikos etika keičiasi ir profesionalumo sąvoka, nes plačioji visuomenė tampa ne tik aktyvi vartotoja ir informacijos gavėja, bet ir turinio kūrėja.

Šiandien kiekvienam mėgėjui, kuris nori prisidėti prie fotožurnalistikos darbo, itin naudinga į mobiliuosius telefonus įdiegta kamera, ji taip pat praverčia jau įgudusiems fotografams ir tampa fotožurnalistikos darbo įrankiu. Pavyzdžiui, net Kongo Demokratinės Respublikos vyriausybės pajėgų kariai naudojasi savo asmeniniais telefonais norėdami užfiksuoti tam tikrus karinius įvykius (Tomevic, 2012).

Daug priežasčių lemia fotožurnalistikos pokyčius, todėl natūralu, jog rūpi atsakyti į esminius klausimus: kaip keičiasi fotožurnalistika, kokių naujovių randasi profesionalizacijos srityje, kaip veikia naujosios technologijos? Ryškėja nauji fotožurnalistios bruožai, net ir globaliame pasaulyje fotožurnalistika išlieka aktuali, nors ją keičia naujosios technologijos, žmonės ir naujos vaizdų vartojimo mados.

Problema. Nagrinėjant fotožurnalistikos istoriją galima pastebėti, kad šių dienų fotožurnalistika neįtikėtinai skiriasi nuo pirmųjų savo užuomazgų. Fotožurnalistikos pradžia yra siejama su fotografijos išradimu, su siekiu užfiksuoti stabilų fotografinį vaizdą. Kartu su nuolat tobulėjančiomis fotografijos technologijomis į priekį žengė ir fotožurnalistika: pirminius fotoaparatus keitė juostiniai, vėliau fotografiją smarkiai pakeitė skaitmeniniai fotoaparatai. Lynch (2012), Newton (2013) teigimu, anksčiau fotožurnalistika buvo siejama su spaudos fotografija bei nejudančiomis iliustracijomis, tačiau šiandien fotožurnalistikos terminas apima daugialypes terpes ir naująsias medijas (Kashi, 2010).

Galima pripažinti, kad technologijų pažanga kardinaliai pakeitė fotožurnalistų darbą 2000 metais, kai atsirado pirmasis telefonas su įdiegta kamera. Nuo to laiko iki šių dienų kiekvienas asmuo, įsigijęs mobilujį telefoną su įdiegtu fotoaparatu, turi galimybę tapti fotožurnalistu ir įamžinti ne tik savo asmeninio gyvenimo akimirkas, bet ir dalyvauti miesto renginiuose, įvykiuose bei fiksuoti įvykių seką. Bemaž tuo pačiu metu pasaulyje ėmė sparčiai populiarėti ir pirmieji socialiniai tinklai. 2015 metais visą pasaulį apskriejo nuotrauka, pripažinta migrantų ir pabėgėlių krizės Europoje simboliu: mažas vaikas, nuskendęs vandenyne ir išmestas bangų į Turkijos paplūdimį. Nuotrauka pašiurpino tarptautinę bendruomenę, žaibiškai pasklido socialiniuose tinkluose, buvo spausdinama pirmuosiuose laikraščių puslapiuose. Karo pabėgėlių vaiko nuotrauka per kelias paras apskriejo visą pasaulį ir privertė garsiau diskutuoti stipriausių šalių vadovus apie migracijos krizę. Tai rodo socialinių tinklų galią: nesvarbu, kas užfiksavo vaizdą – profesionalus fotožurnalistas ar eilinis žmogus, socialiniais tinklais nuotrauka gali apskrieti viso pasaulio šalis.

Atsižvelgiant į šiuolaikinės fotožurnalistikos kaitą, galima išskirti esminę darbo problemą: gilinantis į konkrečias pasaulinio populiarumo nuotraukas iš globalių konfliktų zonų (nuo Antrojo pasalinio karo iki šių dienų), galima įžvelgti fotožurnalistikos transformacijas pagal tris svarbiausius aspektus: technologinį, etinį ir profesionalumo.

Objektas. Išskirtinę reikšmę įgijusios nuotraukos iš globalių konfliktų zonų (nuo Antrojo pasaulinio karo iki šių dienų) ir kiti pavyzdžiai.

Tikslas. Atskleisti ir aptarti aktualiausius fotožurnalistikos transformacijų veiksnius juo iliustruojant išskirtinę reikšmę įgijusiais pavyzdžiais ir iliustracijomis.

Uždaviniai: 

  1. Išstudijuoti mokslinę teorinę literatūrą apie fotožurnalistiką bei jos raidą ir išskirti esminius fotožurnalistikos bruožus;
  2. Remiantis mokslinės literatūros šaltiniais, aptarti ir įvertinti, kokią įtaką fotožurnalistikos transformacijai turėjo technologiniai, etiniai bei profesionalumo aspektai;
  3. Iliustruoti fotožurnalistikos transformacijos pokyčius išskirtinę reikšmę įgijusiomis nuotraukomis iš globalius konfliktų zonų (nuo Antrojo pasaulinio karo iki šių dienų).

Prielaidos:

  1. Fotožurnalistikos transformacijai didžiausią poveikį turėjo trys aspektai: technologijų proveržis, etikos bei profesionalumo pokyčiai. Išmanusis telefonas tampa fotožurnalistų darbo įrankiu;
  2. Žinomiausios nuotraukos, kuriose užfiksuoti žmonijos išgyvenami globalūs konfliktai (nuo Antrojo pasaulinio karo iki šių dienų), atskleidžia fotožurnalistkos pokyčius. Išlieka pagrindinis darbo tikslas – fiksuoti reikšmingus pasaulinius įvykius, informuoti, burti visuomenę, tačiau keičiasi darbo priemonės, etikos normos, vaizdų vartojimo, kūrimo bei publikavimo mados.

Tyrimo metodas. Darbe naudojamas teorinis-analitinis tyrimo metodas, padedantis apžvelgti ir analizuoti aktualią teorinę medžiagą, literatūros šaltinius. Nagrinėjimų procesų ypatumai iliustruojami išskirtinę reikšmę įgijusiomis nuotraukomis, kuriose užfiksuoti žmonijos išgyvenami globalūs konfliktai. Šiuo darbu siekiama apžvelgti fotožurnalistikos transformaciją ir raidą remiantis teorine medžiaga, moksliniais straipsniais, kitais literatūros šaltiniais, labiau išskiriami pagrindiniai aspektai, turintys įtakos fotožurnalistikos pokyčiams, jų sąsajoms. Atsižvelgiant į tarpusavyje glaudžiai susijusias mokslines teorijas bei jų priešpriešas, stengiamasi nuosekliai aptarti šiuolaikines fotožurnalistikos transformacijas, ypač norima pabrėžti nuomonių įvairovę ir įvairius diskursus šia tema.

Darbe daugiausia remiamasi užsienio autorių ir mokslininkų darbais, tačiau nevengiama pasinaudoti ir keliais lietuvių autorių šaltiniais. Fotožurnalistikos ypatumai spaudos fotografijos raidos kontekste nagrinėjami remiantis lietuvių žurnalisto, fotografo Virgilijaus Juodakio, taip pat populiarių užsienio autorių Ed Kashi, David Campbell, Paul Lambert teoriniais darbais. Fotožurnalistikos etikos ir profesionalumo pokyčiai aptariami atsižvelgiant į Daniel R. Bersak, Kristen Landreville, Adrian Hadland, Paul Lambert, Jenni Mäenpää ir kt. autorių leidinius bei straipsnius. Tyrinėti technologinę fotožurnalistikos raidą padėjo Virpi Oksman, David Holmes, Vincent Lavoie, Julianne Newton ir kt. autorių  studijos.

Darbo dalys ir struktūra. Darbas suskirstytas į keturias dalis. Pirmojoje dalyje aptariami pagrindiniai fotografijos, kaip fotožurnalistikos pradininkės, bruožai, taip pat pirmieji fotožurnalistikos žingsniai, skaitmenizacijos skvarba į fotografiją ir fotožurnalistiką. Šioje dalyje trumpai apžvelgiamos fotožurnalistikos transformacijos, apimančios spaudos fotožurnalistiką, taip pat naujosios medijos bei šiuolaikinės fotožurnalistikos sąjunga su daugialypėmis terpėmis. Antrojoje dalyje visas dėmesys sutelkiamas į technologinį proveržį fotožurnalistikoje: mobiliųjų telefonų įtaką fotožurnalistikos darbui, socialinių tinklų atsiradimą ir sklaidą. Trečiojoje dalyje išskiriami pamatiniai fotožurnalistikos etikos bei profesionalumo aspektai: kuo skiriasi tarnybinė etika nuo fotografo kaip individo etikos, aptariamos profesionalų bei mėgėjų fotožurnalistikos tarpusavio sąsajos ir kt. Paskutinėje (ketvirtojoje) darbo dalyje apibendrinami pagrindiniai fotožurnalistikos transformacijos konceptai (technologinis, etinis bei profesionalumo), juos iliustruojant ypatingą reikšmę pasaulyje įgijusiomis nuotraukomis iš globalių konfliktų zonų (nuo Antrojo pasaulinio karo iki šių dienų).


Turinys

  • LENTELIŲ PAVEIKSLŲ IR NUOTRAUKŲ SĄRAŠAS3
  • SANTRAUKA4
  • SUMMARY5
  • PAGRINDINĖS DARBO SĄVOKOS6
  • ĮVADAS8
  • 1.1. Fotografinio proceso išradimo įtaka fotožurnalistikos kilmei ir plėtrai12
  • 1.2. Skaitmenizacijos skvarba į fotografiją ir fotožurnalistiką14
  • 1.3. Fotožurnalistikos transformacijos: istoriniai pokyčiai ir pagrindiniai jos bruožai16
  • 1.4. Šiuolaikinės fotožurnalistikos sąjunga su daugialypėmis terpėmis18
  • 2. TECHNOLOGINIS PROVERŽIS FOTOŽURNALISTIKOJE: MOBILIEJI TELEFONAI IR SOCIALINIAI TINKLAI20
  • 2.1. Išmanusis telefonas – pažangus specializuotas fotožurnalistų darbo įrankis20
  • 2.2. Socialiniai tinklai – nauja terpė fotožurnalistams skleisti savo kūrybą23
  • 3. PROFESIONALUMAS IR ETIKA FOTOŽURNALISTIKOJE26
  • 3.1. Fotožurnalistikos etika ir lengvas manipuliavimas nuotraukomis naudojant redagavimo programas27
  • 3.2. Profesionalumas fotožurnalistikoje: mažėjanti atskirtis tarp mėgėjų ir profesionalių fotožurnalistų skaitmeniniame amžiuje29
  • 4. FOTOŽURNALISTIKA GLOBALIUOSE KONFLIKTUOSE: ATVEJŲ STUDIJA32
  • 4.1. Populiariausia visų laikų istorinė karo nuotrauka ir manipuliavimo nuotraukomis pradžia35
  • 4.2. Emociškai bei etiškai paveiki nuotrauka iš Vietnamo karo zonos37
  • 4.3. Istorinė Oklahomos miesto bombordavimo akimirkos nuotrauka, kurią užfiksavo eilinis pilietis39
  • 4.4. Kontroversiškoji Rugsėjo 11 osios teroristinio išpuolio nuotrauka41
  • 4.5. Teroro išpuolis Britanijoje, iliustruojantis naują fotožurnalistikos santykį su mobiliaisiais telefonais43
  • 4.6. Europos migrantų ir pabėgėlių krizės simboliu tapusi nuotrauka45
  • IŠVADOS49
  • LITERATŪROS SĄRAŠAS51

Reziumė

Autorius
azyba
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Mokslinė metodologija
Kaina
€13.59
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Kov 25, 2019
Apimtis
65 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Mokslo ir technologijų parkai Lietuvoje

Mokslinė metodologija Konspektas ieva574
Mokslo ir technologijų parkas - tai fizinė arba virtuali vieta, kurioje įsikuria įmonės, atliekančios taikomuosius mokslinius tyrimus bei vykdančios kitą inovacinę veiklą ir...