Taikomieji mokslai / Žemės ūkis

Atvejinių kirtimų ypatumai Kauno miškų ūrėdijoje

0 atsiliepimų
Autorius:

Pirmieji eksperimentiniai atvejiniai kirtimai buvo atlikti 1958 metais šiaurės rytų Viskonsino miškuose bei pietinėje Mičigano dalyje (Godman et al., 1973).  Nuo XIX amžiaus pradžios atvejiniai ir atrankiniai kirtimai smarkiai plito ir keitė plynuosius. Vidurio Europoje šiais kirtimais jau paruošiama apie pusė visos iškertamos medienos (Juodvalkis, 2006).

Suomijoje plačiai ir sėkmingai taikyta savotiška atvejinių kirtimų forma: neugdytuose medynuose vykdomi paruošiamieji kirtimai, susidarant pomiškiui kertama intensyviai (pagrindiniai kirtimai) ir paliekama 150-250 geriausių medžių dėl apsėjmo, kurie vėliau, pomiškiui augant, nukertami. 

Miško kirtimai yra viena iš svarbiausių miško ūkinių priemonių (Juodvalkis, 2007). Kiekviena kirtimų rūšis turi savitą poveikį miškui, skirtingai veikia miško atkūrimą ir palikto medyno formavimosi eigą (Juodvalkis, 2006).

Šiauriniuose kraštuose, kur gausu miško išteklių, pavyzdžiui, Rusijoje, atvejiniai kirtimai sudaro tik apie 5% pagrindinio miško naudojimo apimties (Cеннoв, 2005). Atvejiniai kirtimai Lietuvos miškuose didžiausią apimtį buvo pasiekę praėjusio šimtmečio septintajame dešimtmetyje (Maslinskas ir kt., 2002).

Priklausomai nuo medžių atrinkimo kirtimams principo, t. y. ar kirstini medžiai atrenkami visame plote, ar tik jo dalyje, atvejiniai kirtimai gali būti tolygieji ir grupiniai. Taikant tolygiuosius atvejinius kirtimus, kirstini medžiai atrenkami tolygiai visame plote, o taikant grupinius atvejinius kirtimus medžiai iškertami tam tikromis grupėmis, paprastai vietose, kur susitelkęs pomiškis. Kitais kirtimų atvejais susidarė lizdai plečiami.

Pagal trukmę atvejiniai kirtimai skirstomi į trumpalaikius ir ilgalaikius. Trumpalaikiais kirtimais medynas iškertamas per laikotarpį, ne ilgesnį kaip 20 metų, o ilgalaikiais – per 30-40 ar net daugiau metų.

Per ilgalaikę atvejinių kirtimų praktiką susiformavo daug atvejinių kirtimų metodų. Žinomiausi bei taikomi ar taikytini Lietuvoje šie tipai: tipiški, supaprastintieji, grupiniai, ilgalaikiai atvejiniai kirtimai. Supaprastintiems atvejiniams pagrindiniams miško kirtimams priskiriami ir dviejų atvejų atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai medynuose, kuriuose nėra antrojo ardo ar pomiškio (Miško kirtimų taisyklės, 2011). Atvejinių kirtimų metu padaryta žala naujai medyno kartai yra didelė problema, ypač kertant paskutinį atvejį. Todėl būtina atsakingai taikyti šią ūkinę priemonę, bei nepažeisti vyraujančio pomiškio ar antrojo ardo (Demir, 2010).

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
11807 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • ĮVADAS6
  • 1. LITERATŪROS APŽVALGA7
  • 1.1. Atvejiniai kirtimai7
  • 1.1.1. Tipiški atvejiniai kirtimai8
  • 1.1.2. Supaprastinti atvejiniai kirtimai9
  • 1.1.3. Grupiniai atvejiniai kirtimai12
  • 1.1.4. Ilgalaikiai atvejiniai kirtimai14
  • 1.1.5. Atvejinių kirtimų privalumai ir trūkumai15
  • 1.2. Mikrokilimato pakitimai po atvejinių kirtimų16
  • 1.2.1. Šviesos režimo kitimai16
  • 1.3. Sausuolių susidarymas16
  • 1.4. Pomiškio išsilaikymas17
  • 1.5. Atvejinių kirtimų įtaka medynų einamąjam prieaugiui17
  • 1.6. Kirtimai pušynuose ir eglynuose18
  • 1.7. Kirtimai kietųjų lapuočių medynuose20
  • 1.8. Kirtimai minkštųjų lapuočių medynuose22
  • 2. METODIKA24
  • 2.1 Tikslas, objektas, uždaviniai24
  • 2.2 Tyrimų vietovės charakteristika24
  • 2.3 Tirtų sklypų charakteristika26
  • 2.4 Tyrimo metodai27
  • 3. REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ29
  • 3.1. Bendra medynų charakteriska ir I ardo analizė29
  • 3.2. Pomiškio perspektyvumo įvertinimas vykdant atvejinius kirtimus31
  • 3.3. Perspektyvaus pomiškio analizė33
  • 3.4 Ilgalaikių atvejinių kirtimų taikymo medynuose tikslingumas35
  • 3.5. Atvejinių kirtimų taikymas medynuose, kuriuose aptinkama drebulė ir baltalksnis39
  • 3.6. II ardo perspektyvumo įvertinimas taikant atvejinius kirtimus41
  • IŠVADOS44
  • LITERATŪRA45
  • PRIEDAI48

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Atvejinių kirtimų ekonominė vertė
Referatas Atvejinių kirtimų ekonominė vertė

Labiausiai paplitęs pagrindinių kirtimų būdas Lietuvoje -  plyni kirtimai, tačiau pastaruoju metu vis labiau populiarėja [...]

Praktikos ataskaita Biržų miškų urėdijos Pasvalio girininkijoje
Praktikos ataskaita Praktikos ataskaita Biržų miškų urėdijos Pasvalio girininkijoje

Miškas yra vienas pagrindinių Lietuvos gamtos turtų, tarnaujantis valstybės ir piliečių gerovei, saugantis kraštovaizdžio stabilumą [...]

Aplinkos apsaugos praktikos ataskaita: VĮ Kuršėnų miškų urėdija
Praktikos ataskaita Aplinkos apsaugos praktikos ataskaita: VĮ Kuršėnų miškų urėdija

Praktiką atlikau VĮ Kuršėnų miškų urėdijoje, kuri įsikūrusi Gedimino 4a, Kuršėnai, Šiaulių r. sav., LT-81181.

Gero valdymo principų raiška vietos savivaldoje: Kauno miesto savivaldybės atvejis
Diplominis darbas Gero valdymo principų raiška vietos savivaldoje: Kauno miesto savivaldybės atvejis

                  Darbo aktualumas. Gero valdymo koncepcija pradėta nagrinėti XX a. pabaigoje. Koncepcija neturi nusistovėjusio [...]

Šiuolaikinio meno renginio komunikacija. Kauno bienalės atvejis
Diplominis darbas Šiuolaikinio meno renginio komunikacija. Kauno bienalės atvejis

Lietuvos meno rinkoje vyraujant romantiniam požiūriui į meną, jog jis savaime yra vertybė ir pats [...]