Atvejinių kirtimų ypatumai Kauno miškų ūrėdijoje

53 psl. / 11807 žod.

Ištrauka

Pirmieji eksperimentiniai atvejiniai kirtimai buvo atlikti 1958 metais šiaurės rytų Viskonsino miškuose bei pietinėje Mičigano dalyje (Godman et al., 1973).  Nuo XIX amžiaus pradžios atvejiniai ir atrankiniai kirtimai smarkiai plito ir keitė plynuosius. Vidurio Europoje šiais kirtimais jau paruošiama apie pusė visos iškertamos medienos (Juodvalkis, 2006).

Suomijoje plačiai ir sėkmingai taikyta savotiška atvejinių kirtimų forma: neugdytuose medynuose vykdomi paruošiamieji kirtimai, susidarant pomiškiui kertama intensyviai (pagrindiniai kirtimai) ir paliekama 150-250 geriausių medžių dėl apsėjmo, kurie vėliau, pomiškiui augant, nukertami. 

Miško kirtimai yra viena iš svarbiausių miško ūkinių priemonių (Juodvalkis, 2007). Kiekviena kirtimų rūšis turi savitą poveikį miškui, skirtingai veikia miško atkūrimą ir palikto medyno formavimosi eigą (Juodvalkis, 2006).

Šiauriniuose kraštuose, kur gausu miško išteklių, pavyzdžiui, Rusijoje, atvejiniai kirtimai sudaro tik apie 5% pagrindinio miško naudojimo apimties (Cеннoв, 2005). Atvejiniai kirtimai Lietuvos miškuose didžiausią apimtį buvo pasiekę praėjusio šimtmečio septintajame dešimtmetyje (Maslinskas ir kt., 2002).

Priklausomai nuo medžių atrinkimo kirtimams principo, t. y. ar kirstini medžiai atrenkami visame plote, ar tik jo dalyje, atvejiniai kirtimai gali būti tolygieji ir grupiniai. Taikant tolygiuosius atvejinius kirtimus, kirstini medžiai atrenkami tolygiai visame plote, o taikant grupinius atvejinius kirtimus medžiai iškertami tam tikromis grupėmis, paprastai vietose, kur susitelkęs pomiškis. Kitais kirtimų atvejais susidarė lizdai plečiami.

Pagal trukmę atvejiniai kirtimai skirstomi į trumpalaikius ir ilgalaikius. Trumpalaikiais kirtimais medynas iškertamas per laikotarpį, ne ilgesnį kaip 20 metų, o ilgalaikiais – per 30-40 ar net daugiau metų.

Per ilgalaikę atvejinių kirtimų praktiką susiformavo daug atvejinių kirtimų metodų. Žinomiausi bei taikomi ar taikytini Lietuvoje šie tipai: tipiški, supaprastintieji, grupiniai, ilgalaikiai atvejiniai kirtimai. Supaprastintiems atvejiniams pagrindiniams miško kirtimams priskiriami ir dviejų atvejų atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai medynuose, kuriuose nėra antrojo ardo ar pomiškio (Miško kirtimų taisyklės, 2011). Atvejinių kirtimų metu padaryta žala naujai medyno kartai yra didelė problema, ypač kertant paskutinį atvejį. Todėl būtina atsakingai taikyti šią ūkinę priemonę, bei nepažeisti vyraujančio pomiškio ar antrojo ardo (Demir, 2010).


Turinys

  • ĮVADAS6
  • 1. LITERATŪROS APŽVALGA7
  • 1.1. Atvejiniai kirtimai7
  • 1.1.1. Tipiški atvejiniai kirtimai8
  • 1.1.2. Supaprastinti atvejiniai kirtimai9
  • 1.1.3. Grupiniai atvejiniai kirtimai12
  • 1.1.4. Ilgalaikiai atvejiniai kirtimai14
  • 1.1.5. Atvejinių kirtimų privalumai ir trūkumai15
  • 1.2. Mikrokilimato pakitimai po atvejinių kirtimų16
  • 1.2.1. Šviesos režimo kitimai16
  • 1.3. Sausuolių susidarymas16
  • 1.4. Pomiškio išsilaikymas17
  • 1.5. Atvejinių kirtimų įtaka medynų einamąjam prieaugiui17
  • 1.6. Kirtimai pušynuose ir eglynuose18
  • 1.7. Kirtimai kietųjų lapuočių medynuose20
  • 1.8. Kirtimai minkštųjų lapuočių medynuose22
  • 2. METODIKA24
  • 2.1 Tikslas, objektas, uždaviniai24
  • 2.2 Tyrimų vietovės charakteristika24
  • 2.3 Tirtų sklypų charakteristika26
  • 2.4 Tyrimo metodai27
  • 3. REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ29
  • 3.1. Bendra medynų charakteriska ir I ardo analizė29
  • 3.2. Pomiškio perspektyvumo įvertinimas vykdant atvejinius kirtimus31
  • 3.3. Perspektyvaus pomiškio analizė33
  • 3.4 Ilgalaikių atvejinių kirtimų taikymo medynuose tikslingumas35
  • 3.5. Atvejinių kirtimų taikymas medynuose, kuriuose aptinkama drebulė ir baltalksnis39
  • 3.6. II ardo perspektyvumo įvertinimas taikant atvejinius kirtimus41
  • IŠVADOS44
  • LITERATŪRA45
  • PRIEDAI48

Reziumė

Autorius
raminta15
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Žemės ūkis
Kaina
€11.91
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Spa 2, 2019
Publikuotas
2018 m.
Apimtis
53 psl.

Susiję darbai

ŽŪK 2011-2012 metų veiklos analizė. Priešdiplominė praktika

Žemės ūkis Praktikos ataskaita 2014 m. jurgita...
Priešdiplominę praktiką atlikau žemės ūkio kooperatyvo „Kulvos žemė“ administracijos skyriuje. Kooperatyvas įsikūręs Jonavos rajone, Kulvos miestelyje. Pagrindinė kooperatyvo veiklos sritis – augalininkystės produktų...

Žemės ūkio gyvuliai, naudojami žmonių maistui

Žemės ūkis Prezentacija lifketa
Mėsinio tipo galvijai •Stambi galva •Trumpas, raumeningas kaklas •Gili, plati krūtinė •Labai plati ketera •Plati tiesi nugara •Platus, stačiakampis liemuo •Nedidelis tešmuo •Trumpos,...

Atvejinių kirtimų ekonominė vertė

Žemės ūkis Referatas 2017 m. raminta15
Labiausiai paplitęs pagrindinių kirtimų būdas Lietuvoje -  plyni kirtimai, tačiau pastaruoju metu vis labiau populiarėja ir dažniau taikomi neplyni pagrindiniai kirtimai, ypač taip...

Darbuotojų sauga derliaus nuėmimo darbų metu (referatas)

Žemės ūkis Referatas 2020 m. pauf93
Parengtas žmogaus saugos dalyko savarankiškas darbas, agroverslų technologijų studijų programos studentams. Darbe plačiai nagrinėjamos darbų saugos taisyklės ir reikalavimai, reikalingi laikytis derliaus nuėmimo...

Darbuotojų sauga derliaus nuėmimo metu

Žemės ūkis Prezentacija 2020 m. pauf93
Parengta prezentacija savarankiškam darbui: "darbuotojų sauga derliaus nuėmimo darbų metu" pristatyti. Prezentacijos apimtis - 14 skaidrių, informacija pateikiama susistemintai ir konkretizuotai, atskleidžiant pagrindinę...