Toksinio poveikio skirtingoms aktyviojo dumblo sistemoms vertinimas

Biologinis valymas panaudojant aktyvųjį dumblą (AD) yra plačiausiai taikoma nuotekų valymo strategija. Jos populiarumą lemia stambaus masto įrenginių eksploatacijos ekonomiškumas, nesudėtingas sistemos veikimas, galimybė įdiegti įvairias sistemos veikimą optimizuojančias modifikacijas ir išvalytų nuotekų kokybė, atitinkanti įstatymuose numatytas normas. Kita vertus, šis metodas turi reikšmingų trūkumų: dalis teršalų atsparūs biologiniam skaidymui, proceso našumas priklauso nuo daugelio kintamųjų, tokių kaip aplinkos temperatūra, terpės pH, substratų prieinamumas, mikroorganizmų aktyvumas ir kt. [1, 2]. Nuotekų valymo efektyvumui ir sistemos stabilumui ypač gali pakenkti su nuotekomis į vandenvalos įrenginius patenkantys toksinai, pavyzdžiui, sunkieji metalai, fenoliniai junginiai, organiniai tirpikliai [3, 4, 5, 6]. Šių ir kitų inhibuojančių junginių apkrovoms viršijus valyklos pajėgumą juos suskaidyti ar neutralizuoti, nuotekų valymo procesas gali būti visiškai sustabdytas. Tokiu atveju nevalytos nuotekos į aplinką patenka tol, kol atkuriama aktyviojo dumblo biocenozė.

Aktyvintosios anglies (AA) panaudojimas biologinio nuotekų valymo sistemose padeda išspręsti keletą esminių šios valymo strategijos problemų, tokių kaip perteklinio dumblo susidarymas, nedidelis biologiniam skaidymui atsparių junginių šalinimo efektyvumas, neigiamas toksinių medžiagų  poveikis sistemai [7, 8, 9, 10]. Manoma, kad naudingosios šio priedo savybės pasireiškia ne vien dėl aktyvintosios anglies sorbcinės gebos, nes bioplėvelė, susidaranti ant biologiškai aktyvintos anglies (BAA) pasižymi išskirtinėmis savybėmis, t. y., geba prisitaikyti prie inhibuojantį poveikį turinčių junginių skaidymo ir didesniu efektyvumu, nei suspenduotas dumblas [7].

Junginių toksiškumas paprastai vertinamas kaip bandymų objektą pasirinkus AD iš vienos vandenvalos įmonės, kurioje apdorojamos pramoninės arba buitinės nuotekos. AD iš tokių šaltinių prisitaikęs skaidyti skirtingus substratus, taip pat skiriasi sistemų eksploatavimo sąlygos, dumblo mikrobiologinė sudėtis, jo amžius ir kitos savybės, galinčios lemti atsparumą toksinams. Literatūroje aprašyta nedaug tyrimų, palyginančių sistemų iš AD ir AD su BAA priedu atsparumą toksinams, dėmesį skiriant sistemos gebai išlaikyti organinių junginių mineralizavimo našumą, taip pat toksino poveikis dažniausiai vertinamas po neilgos toksino veikimo trukmės [11, 12].

Darbo tikslas: Įvertinti toksino poveikį skirtingoms aktyviojo dumblo sistemoms.

Darbo uždaviniai:                                                                                                                           

1) Parinkti optimalias sąlygas toksinio junginio įtakai aktyviojo dumblo efektyvumui įvertinti;

2) Palyginti skirtingų aktyviojo dumblo sistemų jautrumą 3,5-dichlorfenolio poveikiui;

3) Įvertinti ilgalaikį 3,5-dichlorfenolio poveikį šioms sistemoms;

4) Įvertinti sistemos atsparumą 3,5-dichlorfenolio poveikiui į ją pridėjus aktyvintosios anglies.