Toksinio poveikio skirtingoms aktyviojo dumblo sistemoms vertinimas

57 psl. / 11780 žod.

Ištrauka

Biologinis valymas panaudojant aktyvųjį dumblą (AD) yra plačiausiai taikoma nuotekų valymo strategija. Jos populiarumą lemia stambaus masto įrenginių eksploatacijos ekonomiškumas, nesudėtingas sistemos veikimas, galimybė įdiegti įvairias sistemos veikimą optimizuojančias modifikacijas ir išvalytų nuotekų kokybė, atitinkanti įstatymuose numatytas normas. Kita vertus, šis metodas turi reikšmingų trūkumų: dalis teršalų atsparūs biologiniam skaidymui, proceso našumas priklauso nuo daugelio kintamųjų, tokių kaip aplinkos temperatūra, terpės pH, substratų prieinamumas, mikroorganizmų aktyvumas ir kt. [1, 2]. Nuotekų valymo efektyvumui ir sistemos stabilumui ypač gali pakenkti su nuotekomis į vandenvalos įrenginius patenkantys toksinai, pavyzdžiui, sunkieji metalai, fenoliniai junginiai, organiniai tirpikliai [3, 4, 5, 6]. Šių ir kitų inhibuojančių junginių apkrovoms viršijus valyklos pajėgumą juos suskaidyti ar neutralizuoti, nuotekų valymo procesas gali būti visiškai sustabdytas. Tokiu atveju nevalytos nuotekos į aplinką patenka tol, kol atkuriama aktyviojo dumblo biocenozė.

Aktyvintosios anglies (AA) panaudojimas biologinio nuotekų valymo sistemose padeda išspręsti keletą esminių šios valymo strategijos problemų, tokių kaip perteklinio dumblo susidarymas, nedidelis biologiniam skaidymui atsparių junginių šalinimo efektyvumas, neigiamas toksinių medžiagų  poveikis sistemai [7, 8, 9, 10]. Manoma, kad naudingosios šio priedo savybės pasireiškia ne vien dėl aktyvintosios anglies sorbcinės gebos, nes bioplėvelė, susidaranti ant biologiškai aktyvintos anglies (BAA) pasižymi išskirtinėmis savybėmis, t. y., geba prisitaikyti prie inhibuojantį poveikį turinčių junginių skaidymo ir didesniu efektyvumu, nei suspenduotas dumblas [7].

Junginių toksiškumas paprastai vertinamas kaip bandymų objektą pasirinkus AD iš vienos vandenvalos įmonės, kurioje apdorojamos pramoninės arba buitinės nuotekos. AD iš tokių šaltinių prisitaikęs skaidyti skirtingus substratus, taip pat skiriasi sistemų eksploatavimo sąlygos, dumblo mikrobiologinė sudėtis, jo amžius ir kitos savybės, galinčios lemti atsparumą toksinams. Literatūroje aprašyta nedaug tyrimų, palyginančių sistemų iš AD ir AD su BAA priedu atsparumą toksinams, dėmesį skiriant sistemos gebai išlaikyti organinių junginių mineralizavimo našumą, taip pat toksino poveikis dažniausiai vertinamas po neilgos toksino veikimo trukmės [11, 12].

Darbo tikslas: Įvertinti toksino poveikį skirtingoms aktyviojo dumblo sistemoms.

Darbo uždaviniai:                                                                                                                           

1) Parinkti optimalias sąlygas toksinio junginio įtakai aktyviojo dumblo efektyvumui įvertinti;

2) Palyginti skirtingų aktyviojo dumblo sistemų jautrumą 3,5-dichlorfenolio poveikiui;

3) Įvertinti ilgalaikį 3,5-dichlorfenolio poveikį šioms sistemoms;

4) Įvertinti sistemos atsparumą 3,5-dichlorfenolio poveikiui į ją pridėjus aktyvintosios anglies.


Turinys

  • SANTRAUKA3
  • SUMMARY5
  • Santrumpos7
  • Įžanga11
  • 1. Literatūros apžvalga13
  • 1.1 Nuotekų valymo tikslas ir principas13
  • 1.1.1 Biologinis nuotekų valymas14
  • 1.2 Nuotekų toksiškumas15
  • 1.2.1 Toksinių junginių poveikio vertinimo metodai16
  • 1.2.1.1. Dehidrogenazių aktyvumo matavimas18
  • 1.2.1.2. Organinių junginių skaidymo gebos vertinimas18
  • 1.2.2. Toksinio poveikio išraiška19
  • 1.3 Aktyvintosios anglies savybės19
  • 1.3.1 Aktyvintosios anglies panaudojimas biologinio nuotekų valymo sistemose20
  • 1.4 Literatūros apžvalgos apibendrinimas23
  • 2. Medžiagos ir tyrimų metodai25
  • 2.1 Laboratorinės skalės reaktorius25
  • 2.2 Suspenduotų sausųjų medžiagų kiekio analizė26
  • 2.3 Ištirpusios organinės anglies analizė27
  • 2.4 Aktyviojo dumblo dehidrogenazių aktyvumo analizė28
  • 2.5 Skaičiavimai ir duomenų apdorojimas30
  • 3. Tyrimų rezultatai ir jų aptarimas32
  • 3.1. Substrato parinkimas ištirpusios organinės anglies suvartojimo analizei32
  • 3.2. Aktyviojo dumblo jautrumo toksiniam poveikiui vertinimas33
  • 3.3. Skirtingų aktyviojo dumblo sistemų našumas veikiant jas toksinu35
  • 3.4 Suminio toksino poveikio analizė skirtingose aktyviojo dumblo sistemose39
  • 4. Rekomendacijos43
  • 5. Išvados45
  • 6. Literatūros sąrašas47

Reziumė

Autorius
sanna
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Ekologija
Kaina
€11.91
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Gru 16, 2019
Publikuotas
2018 m.
Apimtis
57 psl.

Susiję darbai

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimas

Ekologija Kursinis darbas 2012 m. vaivai
Planuojama ūkinė veikla – mechaninio-biologinio komunalinių atliekų apdorojimo įrenginio (MBA), skirto mišrių komunalinių atliekų rūšiavimui, antrinių žaliavų ir biologiškai skaidžių atliekų atskyrimui bei...

Augalininkystes poveikis aplinkai

Ekologija Prezentacija 2014 m. lapesnape2015
Aplinkotyros dalyko pristatymas - augalininkystės poveikis aplinkai. Prezentacija parengta kruopščiai, yra informatyvi.

Poveikio aplinkai vertinimas (PAV)

Ekologija Referatas 2016 m. inguzine
Poveikio aplinkai vertinimas (toliau - PAV) – tai konkrečios planuojamos ūkinės veiklos potencialaus poveikio aplinkai numatymo, apibūdinimo ir įvertinimo procesas, kurio pagrindinis tikslas...