Socialiniai mokslai / Sociologija

Televizija kaip viešųjų diskusijų erdvė : temos ir kalbėtojai

0 atsiliepimų
Autorius:

Televizija dar labiau paspartino visuomeninių erdvių (politinės, pilietinės ir privačios) susiliejimą, suartinimo darbą, atlikdama tarpininko, arbitro, socialinio teisingumo vykdytojo vaidmenis. Audiovizualinė žiniasklaida suartino politikos ir pilietinę erdves- išaukštino piliečių atstovą, žmogų iš gatvės. Labai suartėjo politikos ir privati erdvės, pradėta akcentuoti politikų familiarumą, paprastumą, atvirumą, atskleidžiamas jų asmeninis gyvenimas. Privaloma politiko kompetencijos dalimi tampa komunikaciniai gebėjimai- iškalba, išvaizda, elgesio prie mikrofono įgūdžiai (Gudauskas, Čiužaitė  ir kt.,  2012).

Televizija deklaruoja žodžio laisvę, viešojo intereso gynimą, rūpestį paprastu žmogumi, tačiau esminis konkurencinės, neotelevizijos tikslas- suburti kuo didesnę auditoriją, dažnai nurungia socialinio teisingumo ar mėginimo išsiaiškinti tiesą siekius. Neotelevizijos  ir realybės televizijos žanrai kuria televizijos demokratijos iliuziją. Auditorijos dėmesio siekiama eskaluojant konfrontaciją, skatinant ne dialogą, o nesusikalbėjimą. Taip iškyla patrauklumo ir patikimumo dilema (Gudauskas, Čiužaitė  ir kt., 2012).

Televizijos gebėjimas megzti dialogą tarp įvairių visuomenės sluoksnių, platus diskutuojamų temų spektras, režisūrinė pokalbio įvairovė leidžia kalbėti apie naujas keitimosi nuomonėmis formas, realizuojamas audiovizualinės žiniasklaidos kanalais. Televizija tampa vieta, kur reiškiasi naujoji spektaklio demokratija, kurioje sausą faktologiją keičia emocijos, refleksiją- veiksmas, idėjas- asmenybės žavumas. Politiko asmenybė ir charakteris tampa daug įdomesni už politines aktualijas (Pečiulis, 2007).

Kuriami ryšiai tarp viešosios piliečių erdvės bei privačios individų erdvės, viešojoje erdvėje atkartojant visuomenės nuomones. Žmogus televizijoje tampa įtakingesnis, turi daugiau galios  (Bourdieu, 1998).

C. Mouffe (1992), pastebi, jog šiuolaikinė visuomenė neturi bendro, vienijančio tikslo. Dėl to nėra ribos tarp viešumo ir privatumo. Atsiranda segmentuota informacijos vartotojų rinka ir masinė komunikacija tampa tokia pat svarbi kaip ir kiekybinė.

Didelės įtakos pokyčiams turėjo ir pasikeitęs Europos audiovizualinis reguliavimas, kuomet valstybės monopolį pakeitė konkurencinė  kova tarp  audiovizualinės rinkos dalyvių. Dėl to pakito ir viešosios erdvės suvokimas. Monopolio sąlygomis buvo formuojama viešoji nuomonė, sudaromos galimybės kolektyvinei valiai.  Kaip teigė B. Miege, atsiradus komercinei medijų  rinkai viešoji erdvė tapo konfliktiška erdve, kurioje medijos skirtos ekonomikos ir politikos grupių klientams (Pečiulis, 2005).

Tema : „Televizija kaip viešųjų diskusijų erdvė: temos ir kalbėtojai“

Temos aktualumas: šiuolaikinėje televizijoje žurnalistika pamiršta savo funkcijas. Čia daugiausiai vyrauja pramoginė- komercinė funkcija. Laidose diskutuojama ne pačiomis reikšmingiausiomis temomis, kuriomis nesiekiama šviesti, auklėti ar informuoti, o labiau formuoti kažkokias nuostatas. Pasirenkami pašnekovai taip pat ne visada kompetentingi kalbėti diskutuojama tema, kviečiami dėl laidos reitingų, populiarumo. Reaguodama į rinkos pokyčius, visuomeninė televizija slenka nuo socialumo (visuomenei aktualių dalykų) link individualumo (konkretaus žmogaus problemų), nuo stabilumo (klasikinio žanrų, laidų išdėstymo) link ieškojimų (mėginimų išlaikyti žiūrovus (Pečiulis, 2007). Kaip viename straipsnyje teigė Ž. Pečiulis,  taip ir gyvena televiziniame kvadratėlyje du keistuoliai- amžinai nelaimingas, susikūprinęs rūpintojėlis ir dietų iškankinta, savo trimis išmatavimais susirūpinusi manekenė, tarsi nieko daugiau pasaulyje nebūtų (Pečiulis, 2002).

Temos naujumas: darbų panašia tematika rasta nedaug. Panašų tyrimą atliko T. Ruseckas, magistro darbe tema: „Pokalbių šou kaip demokratijos atspindys“ (2011). Taip pat Kristina Aleksynaitė, magistro darbe tema „Televizijos diskusijų laidos: ginčo modeliavimo metodai“ (2006). Nemažai straipsnių apie televiziją, bei laidas, jų turinį, tematiką, pašnekovus yra parašęs Žygintas Pečiulis. Tačiau, konkrečiai tik apie diskusijų laidų temas ir pašnekovus, darbų nėra, todėl tikslinga ir reikalinga aptarti diskusijų televizijoje reikšmę ir jų aktualumą. Analizuoti kaip šiandieninėje televizijoje vyksta diskusijos, kokiomis temomis diskutuojama, ir ar toms temoms atskleisti pasirenkami tinkami pašnekovai.

Problema: šiandieninės televizijos pokalbių laidose galime pastebėti, jog daugiausiai diskutuojama ne reikšmingomis temomis- susijusiomis su visuomenei svarbiais socialiniais, kultūriniais, politiniais klausimais, o „popsinėmis“: apie dietas, asmeninius žinomų žmonių gyvenimus, plastines operacijas ir t.t. Į laidas kviečiami pašnekovai dažniausiai būna taip pat  žinomi žmonės, neatsižvelgiant į jų kompetenciją kalbėti tam tikra tema. Laidos remiasi tuščiu ginčijimusi ir rėkavimu, galiausiai taip nieko ir neišsiaiškinus. Taigi, kokią įtaką televizijos reitingų  ir populiarumo siekimas daro pokalbių laidų temų bei pašnekovų pasirinkimui?

Darbo objektas: Viešos diskusijos televizijoje.

Darbo tikslas: Identifikuoti viešųjų diskusijų televizijoje temas ir kalbėtojus.

Darbo uždaviniai:

  1. Atskleisti televizijos kaip viešosios diskusijų erdvės funkcijas teoriniu aspektu.
  2. Apibūdinti dialoginių žanrų televizijoje veikėjus ir jų paskirtį.
  3. Išanalizuoti televizijos kaip viešosios erdvės diskusijų laidų tematiką ir aptarti kviestinius pašnekovus.
  4. Nustatyti žiūrovų kriterijus, renkantis televizijų diskusijų laidas.

Metodai: mokslinės literatūros analizė , stebėjimo metodas,  anketinės apklausos metodas, turinio analizės metodas, lyginimo metodas, apibendrinimo metodas,  kiekybinė  duomenų analizė .

Darbo struktūra: teorinė ir praktinė dalys. Teorinėje- buvo suformuota televizijos kaip viešųjų diskusijų erdvės teorinė samprata. Antroje  dalyje- atlikti  laidų stebėjimo, turinio anlizės bei žiūrovų apklausos tyrimai. Darbo pabaigoje pateiktos išvados apibendrinančios teoriją ir gautus tyrimų rezultatus. Prieduose pateiktose  lentelėse pažymėti laidų stebėjimo analizės pagrindiniai aspektai.

Darbo teorinis ir praktinis reikšmingumas: teorinės darbo dalies rezultatai gali būti reikšmingi tuo, jog buvo suformuotos tam tikros tendencijos, išryškinant televizijos kaip viešosios erdvės formavimąsi, kaitą, funkcijas. Pagal tai, galima įžvelgti  kaip keitėsi viešoji diskusijų erdvė, kokios problemos iškyla šiandien, ką reikia tobulinti. Praktinė darbo dalis padėjo nustatyti šiandieninės televizijos diskusijų laidų tematiką bei kviestinius pašnekovus, todėl tai gali padėti atskleisti konkrečius šiandieninės televizijos kaip viešosios diskusijų erdvės trūkumus, ieškoti jų sprendimo būdų. Anketinės apklausos rezultatai parodė žiūrovų nuomonę apie diskusijų laidas  televizijoje ir suteikė visiškai naują informaciją, kuri gali padėti nustatyti, į kuriuos televizijos kaip viešosios diskusijų erdvės aspektus reikėtų labiausiai atkreipti dėmesį.

 

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
22838 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • Turinys
  • ĮVADAS6
  • 1. TELEVIZIJOS PASKIRTIS IR TURINYS9
  • 1.1. Televizijos samprata ir funkcijos9
  • 1.2. Televizijos raidos įtaka viešųjų diskusijų erdvei11
  • 1.3. Dialoginiai žanrai televizijoje bei jų klasifikacija13
  • 1.4. Vedėjo ir pašnekovų vaidmuo diskusijų laidose17
  • 1.4.1. Kalbėtojų diskusijų laidose klasifikacija17
  • 1.4.2. Laidos vedėjo ir pašnekovų kalbėjimo ypatumai diskusijų laidose20
  • 1.5. Laidų turinys Lietuvos nacionalinėje ir komercinėse televizijose22
  • 2. TELEVIZIJA KAIP VIEŠŲJŲ DISKUSIJŲ ERDVĖ: EMPIRINIS TYRIMAS26
  • 2.1. Metodologija26
  • 2.1.1. Tyrimo procedūros. Stebėjimo analizė26
  • 2.1.2. LNK Laidos „Valanda su Rūta“ turinio analizė28
  • 2.1.3. TV3 Laidos „Ginčas be taisyklių“ turinio analizė34
  • 2.1.4. LRT laidos „Teisė žinoti“ turinio analizė40
  • 2.1.5. Stebėjimo rezultatai ir jų apibendrinimas43
  • 2.2. Tyrimo procedūros. Anketinės apklausos metodas44
  • 2.2.1. Laidų pasirinkimas ir jų ypatybės45
  • 2.2.2. Diskusijų laidų temos ir pašnekovai49
  • 2.2.3. Apklausos rezultatai ir apibendrinimas52
  • IŠVADOS54
  • LITERATŪROS SĄRAŠAS57
  • PRIEDAI61

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Medijos (žiniasklaida) šiuolaikinėje visuomenėje. Medijų poveikis ir įtaka. Reklama ir jos įtaka. Medijų rūšių įtakos skirtumai. Medijos kaip viešųjų diskusijų erdvė.
Referatas Medijos (žiniasklaida) šiuolaikinėje visuomenėje. Medijų poveikis ir įtaka. Reklama ir jos įtaka. Medijų rūšių įtakos skirtumai. Medijos kaip viešųjų diskusijų erdvė.

Šiuolaikinė visuomenė yra priklausoma nuo daugelio dalykų, tačiau svarbiausias iš jų – informacija. Informacija mus [...]

Lietuvos viešojoje erdvėje vykstančiose diskusijose dažnai pasigendama kultūringo, pagarbaus santykio su pašnekovu. Kaip vertinate mūsų visuomenės diskusijų kultūrą? Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais
Rašinys Lietuvos viešojoje erdvėje vykstančiose diskusijose dažnai pasigendama kultūringo, pagarbaus santykio su pašnekovu. Kaip vertinate mūsų visuomenės diskusijų kultūrą? Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais

Kalbos etiketas – nusistovėjusios kalbinio bendravimo normos, rodančios mandagius ar pagarbius pašnekovų santykius. Etiketo turi [...]

Kaip būti geru piliečiu? Viešoji kalba.
Rašinys Kaip būti geru piliečiu? Viešoji kalba.

Kalboje nagrinėjama tema "Kas yra geras pilietis", remiantis Aristotelio "Politikoje" išdėstytomis mintimis. Darbas buvo skirtas [...]

Televizijos diskusijų laidos „Valanda su Rūta“ stebėjimo ir analizės ataskaita
Referatas Televizijos diskusijų laidos „Valanda su Rūta“ stebėjimo ir analizės ataskaita

Norime ar nenorime, mokame ar nemokame, nuo ryto iki vakaro su kuo nors bendraujame: su [...]

Kokia šiuo metu diskusijų kokybė viešojoje Lietuvos erdvėje argumentavimo aspektu? Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais
Rašinys Kokia šiuo metu diskusijų kokybė viešojoje Lietuvos erdvėje argumentavimo aspektu? Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais

Esant bet kokiems nuomonių susidūrimams ar kylant probleminiams klausimams, neišvengiamas dalykas yra žmonių diskusijos. Jos [...]

Politikos įgyvendinimas kaip viešosios politikos etapas
Prezentacija Politikos įgyvendinimas kaip viešosios politikos etapas

Vienas iš pirmųjų mėginimų analizės dėmesį atkreipti į politikos įgyvendinimo procesą buvo Van Meterio ir [...]

Šeimos ir darbo derinimas kaip personalo valdymo problema viešajame sektoriuje
Referatas Šeimos ir darbo derinimas kaip personalo valdymo problema viešajame sektoriuje

Šeima – viena didžiausių visuomenės vertybių, tačiau šiandieninės tendencijos rodo, jog derinant šeimos ir darbo [...]

LR vyriausybė kaip viešojo administravimo subjektas
Referatas LR vyriausybė kaip viešojo administravimo subjektas

Viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta [...]

Kalba gali būti ir manipuliavimo priemonė. Kaip ir iš ko atpažinti, kada kalbėtojas manipuliuoja, kaip manipuliavimo išvengti? Savo įžvalgas argumentuokite pavyzdžiais.
Rašinys Kalba gali būti ir manipuliavimo priemonė. Kaip ir iš ko atpažinti, kada kalbėtojas manipuliuoja, kaip manipuliavimo išvengti? Savo įžvalgas argumentuokite pavyzdžiais.

Net ir trumpalaikės komunikacijos situacijomis dažnai siekiama ne tik keistis informacija, bet ir kitų tikslų.

Kalba gali būti ir manipuliavimo priemonė. Kaip ir iš ko atpažinti, kada kalbėtojas manipuliuoja, kaip manipuliavimo išvengti?
Rašinys Kalba gali būti ir manipuliavimo priemonė. Kaip ir iš ko atpažinti, kada kalbėtojas manipuliuoja, kaip manipuliavimo išvengti?

Visiems suprantama, kad kalba – žmonių bendravimo priemonė, pirmiausia atliekanti komunicinę funkciją. Kiekvienos tautos kalba [...]

Piliečiai kaip klientai: teigiami ir neigiami aspektai teikiant viešąsias paslaugas
Referatas Piliečiai kaip klientai: teigiami ir neigiami aspektai teikiant viešąsias paslaugas

Su viešosiomis paslaugomis XXIa. susiduria baveik kiekvienas pilietis, taigi visi piliečiai yra lyg klientai viešajame [...]

Europos viešoji erdvė : lyginamieji žiniasklaidos ir žurnalistikos kultūrų tyrimai
Prezentacija Europos viešoji erdvė : lyginamieji žiniasklaidos ir žurnalistikos kultūrų tyrimai

Lietuvos žurnalistikos kultūra, jos būklė mūsų šalyje ir europinis kontekstas. Straipsnyje pristatoma keletas svarbiausių 2012 [...]

Išeivė iš Lietuvos Sandra Bernotaitė kalbą apibūdino kaip subtilią, šventą erdvę, kurią privalu saugoti. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, aptarkite visuomenės požiūrį į gimtosios kalbos saugojimą
Rašinys Išeivė iš Lietuvos Sandra Bernotaitė kalbą apibūdino kaip subtilią, šventą erdvę, kurią privalu saugoti. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, aptarkite visuomenės požiūrį į gimtosios kalbos saugojimą

Įžanga: Gimtosios kalbos aktualumas visuomenėje gyvenančių piliečių gyvenime. Dėstymas: Teiginys: Lietuvių kalbos populiarinimas   Pirmasis argumentas: nacionalis diktantas; Antrasis argumentas [...]

Kalba gali būti ir manipuliavimo priemonė. Kaip ir iš ko atpažinti, kada kalbėtojas manipuliuoja, kaip manipuliavimo išvengti?
Paruoštukė Kalba gali būti ir manipuliavimo priemonė. Kaip ir iš ko atpažinti, kada kalbėtojas manipuliuoja, kaip manipuliavimo išvengti?

Pateikiama kalbos planas ir pati paruošta kalba. Kalbėjimas truko 7 min. Paruošta kalba Lietuvių kalbos [...]