Kuršių marių ir Nemuno žemupio užterštumas žarninėmis lazdelėmis (echerichia coli): gausumas ir taršos šaltiniai

47 psl. / 10000 žod.

Ištrauka

Augant turizmui Lietuvoje, labai aktualu tampa gerų ir saugių maudyklų užtikrinimas. Yra tikrinama ne tik cheminė bet ir mikrobiologinė būklė, tam, kad būtų galima užtikrinti, jog vandenyje nėra patogenų (pavyzdžiui E. coli 157). Dabar, glaudžiai bendradarbiaujant su savivaldybėmis ir valdžios organais, yra stengiamasi rasti vietas naujiems paplūdimiams ir įvertinti teršalų būklę senuosiuose, įvertinant klimato kaitos padarinius (teršimas dėl didelio nuotėkio), uosto vystymas ir efektyvesnis nuotėkų valymas.

Kuršių marios yra didžiausias gėlo vandens telkinys Lietuvos teritorijoje, turintis svarbią reikšmę šalies ūkiui kaip vandens kelias, rekreacijos zona, žvejybos rajonas. Kartu tai – unikalus, atskirtas nuo jūros Kuršių nerijos pusiasalio, vandens telkinys, turintis savitą gyvūnijos ir augalijos pasaulį. Čia vyksta intensyvi ūkinė veikla, įsikūręs vienintelis Lietuvoje Klaipėdos jūrų uostas, turintis išskirtinę reikšmę šalies ūkiui (Gasiūnaitė et al., 2005).

Vienas iš Kuršių marių taršos šaltinių – mikrobiologinė tarša, dažnai antropogeninės ar gyvulinės kilmės, didele dalimi patenkanti su įtekančių upių vandeniu. Mikrobiologinės taršos vertinimui naudojami rodikliai, pavyzdžiui žarninių lazdelių (E. coli) (Migula, 1895) kiekis,  kuris parodo, kad į vandenį patenka mikroorganizmų, galinčių kelti pavojų kitiems vandens telkinio organizmams, ar šį vandenį naudojančių žmonių sveikatai (Dubra, Dubra, 1998).

Escherichia coli yra žarnyno bakterija, kurią, normaliomis sąlygomis galima rasti  daugelyje gyvūnų, įskaitant ir žmones. Vis dėl to, kai kurie E. coli   kamienai gali būti priežastimi įvairiausių žarnyno ligų, tokių kaip diarėja, šlapimo takų infekcijos, sepsis ir kitos. E. coli  , iš žarnyno patekusios į aplinką, gali išgyventi tik ribotą laiko tarpą, todėl jos laikomos tinkamais indikatoriniais organizmais aplinkos fekalinės taršos įvertinimui (Taj et al., 2014). Escherichia coli laikoma specifiškesniu indikatoriumi nei fekalinės koliforminės bakterijos, nes fekalinių koliforminių bakterijų testas dažnai parodo ir termotolerantinių, ne fekalinės kilmės, koliforminių bakterijų buvimą (Edberg, 2000).

Tradicinis maudyklų vandens kokybės kontroliavimas leidžia įvertinti, ar normos yra viršijamos ar ne, bet negali suteikti informacijos  kur yra pagrindiniai taršos šaltiniai, o tai labai svarbu, norint pagerinti maudyklų vandens kokybę. Todėl, vis dažniau yra naudojami molekuliniai metodai, kurie suteiktų informaciją apie teršalų kilmę.

 Didžiausią susirūpinimą kelia ir prioritetinis tikslas šiuo metu yra atskirti žmogaus feklinės kilmės E. coli   kamienus, nes ir patys yra pavojingi, ir padidina tikimybę, jog vandenyje yra ir kitų patogeninių organizmų, pavojingų būtent žmogui (Hamelin et al., 2007).

Buvo atlikta daugybė PGR analizių ir stengtąsi nustatyti specifinius genus, kuriuos turėtų tik žmogaus E. coli. Nors tokių genų aptikta ganėtinai daug, buvo nustatyti 2, ycjM ir H8, kuriais remiantis, galime teigti jog bakterijos žmogaus kilmės.

Sužinoti  teršalų vandenyje šaltinį, ir surinkti kuo daugiau informacijos apie jų kilmę yra labai svarbu, norit pagerinti maudyklų vandens kokybę. Taip  galima ne tik kuo tiksliau įvertinti taršą, bet  ir  surasti labiausiai efektyvus metodus taršą valdyti.

Tyrimo tikslas:  įvertinti   Kuršių marių ir Nemuno žemupio žarninių lazdelių (Escherichia coli) gausumą ir potencialų taršos šaltinį.

Tyrimo uždaviniai:

  1. Įvertinti mikrobiologinę taršą E. coli   bakterijomis Kuršių marių ir Nemuno žemupyje 2016 metais ir palyginti su ankščiau nustatyta tarša.
  2. Įvertinti kokie aplinkos veiksniai buvo svarbūs E. coli gausumo kaitai Kuršių mariose.
  3. Taikant molekulinius metodus įvertinti žmogaus kilmės E. coli santykinį gausumą skirtinguose tyrimo taškuose.

Turinys

  • TURINYS
  • ĮVADAS3
  • I. LITERATŪROS APŽVALGA5
  • 1.1 Kuršių marių vandens kokybė ir pagrindiniai taršos šaltiniai5
  • 1.2 Maudyklų vandens mikrobiologinė tarša ir jų rodikliai8
  • 1.2.1. Enterokokai kaip maudyklų vandens indikatoriai10
  • 1.2.2 E. coli kaip maudyklų vandens indikatorius11
  • 1.3 Patogeniškos E. coli ir jų šaltiniai vandenyje14
  • 1.4 Žmogaus kilmės E. coli ir jų nustatymas vandenyje taikant molekulinius metodus15
  • II. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI18
  • 2.1. Tyrimo teritorija ir medžiagos rinkimas18
  • 2.2. Tyrimo metodai laboratorijoje19
  • 2.2.1. Koliforminių ir E. coli bakterijų kiekio nustatymas19
  • 2.2.2. Molekuliniai tyrimo metodai20
  • 2.3 Statistinė duomenų analizė23
  • III. TYRIMO REZULTATAI24
  • 3.1. E. coli gausumas Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje24
  • 3.2. Aplinkos veiksniai svarbūs E. coli gausumui Kuršių mariose28
  • 3.3 Žmogaus kilmės E. coli pasiskirstymas Kuršių mariose29
  • IV. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS31
  • IŠVADOS34
  • LITERATŪRA35

Reziumė

Autorius
karolina551
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Ekologija
Kaina
€10.95
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Kov 22, 2020
Publikuotas
2017 m.
Apimtis
47 psl.

Susiję darbai

Elektros ir elektroninės įrangos atliekos

Ekologija Referatas sausainis
Visuomenės mąstysena ir vertybės pamažu keičiasi. Žmonės tampa atsakingesni ir labiau rūpinasi tuo, kaip gyvena ir ką paliks po savęs. Populiarėjanti sveikos gyvensenos...

Nuotekų valymo įrenginių projektavimas

Ekologija Kursinis darbas vitas
Trims ketvirtadaliams žmonijos aprūpinimas vandeniu bei jo kokykė tebėra aktuali problema. Vartojamojo vandens resursų išsaugojimas ir jo kokybės pagerinimas kelia didelį susirūpinimą. Visiškai...

Polimerinių atliekų plovimo metodai ir įrenginiai

Ekologija Prezentacija mokslasšviesa
qKas yra polimerinių atliekų plovimas? qKodėl reikia plauti atliekas? qPolimerinių atliekų mišinių plovimas qPlastikinių plėvelių plovimas qPE-HD butelių plovimas qPET butelių plovimas qKomunalinių...