Socialinių darbuotojų, dirbančių su vyresnio amžiaus žmonėmis, kvalifikacijos tobulinimo galimybės

1990 metais atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vienu svarbiausiu valstybės uždaviniu tapo socialinės apsaugos sistemos sukūrimas. Tačiau Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, sprendžiant socialines problemas iki šiol orientuojamasi į jau įvykusių reiškinių pasekmių likvidavimą. Šalyje trūksta bendro suvokimo, kad, identifikavus bet kurią socialinę problemą, galima užkirsti kelią jos vystimuisi ir išvengti skaudžių pasekmių ateityje, kad turėtų būti vykdomas kompleksinis socialinis darbas, apimantis visas visuomenėje veikiančias socialiai silpnas grupes (Marcinkevičiūtė ir kt., 2007).

Norint kokybiškai, efektyviai atlikti socialinį darbą, turi būti pasitelkiami optimalūs darbo išteklių variantai, geriausi tam tikro pobūdžio fiziniai ir protiniai gebėjimai. Socialiniai darbuotojai dažniausiai yra ir stiprioji, ir silpnoji grandis, nes kiekvieno darbuotojo individualūs darbo rezultatai yra visos socialines paslaugas teikiančios institucijos veiklos veiksmingumas. Siekiant, kad darbas būtų atliktas kokybiškai, kad būtų pasiekti keliami tikslai, būtina tinkamai parinkti užduočių atlikėjus (Marcinkevičiūtė ir kt., 2007).

Nuolatinė darbo rinkos kaita lemia tai, kad profesinių žinių, įgūdžių ir gebėjimų, kuriuos įgyjame, bestudijuodami kolegijoje ar universitete, nebeužtenka visai profesinei karjerai. Mokymasis visą gyvenimą, kvalifikacijos tobulinimas – labai aktualus šiandienos specialistams, siekiantiems profesinių aukštumų.

Kvalifikacijos tobulinimas, pasak T. R. Guskey, reiškia tuos procesus bei veiklos rūšis, kurie skirti profesinėms žinioms pagausinti, įgūdžiams patobulinti bei nuostatoms pakoreguoti. Profesinių įgūdžių atnaujinimas, pasak autoriaus, - esminis darbo pagerinimo veiksnys (Gurskey, 2004).

„Socialiniame pranešime“ teigiama, kad itin svarbu žmonėms suteikti šiuolaikinio įvairiapusio darbo įgūdžių bei gebėjimų, kad jie galėtų atlikti įvairius darbus ir gebėtų dirbti žiniomis grindžiamoje ekonomikoje. Asmenims, jau turintiems darbo patirties, to galima pasiekti tobulinant kvalifikaciją, svarbu, kad suaugęs žmogus turėtų motyvaciją mokytis, įgyti naujų žinių, gebėjimų ir įgūdžių jam patogiu ir netgi maloniu būdu (Socialinis pranešimas 2004).

Darbo problemiškumas ir aktualumas. Socialinio darbuotojo profesinė kompetencija – įgytų žinių, gebėjimų, įgūdžių ir etinių vertybių visuma, apibūdinanti jo profesinę kvalifikaciją ir nulemianti praktinės veiklos sėkmę, yra pakankamai svarbus veiksnys socialinio darbo kokybei. Jis reikalauja nuolatinio socialinių darbuotojų tobulėjimo: plėsti ir gilinti žinias, ugdyti įgūdžius ir remtis socialinio darbo vertybėmis. Pasak V. Indrašienės  labai svarbu, kad socialiniai darbuotojai būtų įsitraukę į nuolatinio mokymosi procesą ir aktyviai jame dalyvautų (Indrašienė ir kt., 2007).

Socialinių darbuotojų profesinis pasirengimas yra itin svarbus. Nuo socialinio darbuotojo, dirbančio su klientais, kompetencijos dažnai tiesiogiai priklauso šiems klientams suteiktos socialinės pagalbos sėkmingumas ir teikiamų paslaugų kokybė. Nuo paslaugų kokybės neretai priklauso pasitikėjimas socialiniu darbuotoju konkrečioje įstaigoje ir bendrai. Tad labai svarbu išsiaiškinti, kokias papildomas žinias, įgūdžius ir vertybes, susijusias su profesinės veiklos turiniu ir asmenybės vertybinėmis orientacijomis, socialiniam darbuotojui tenka sukaupti jau vykdant savo profesinę veiklą?

Tyrimo objektas – socialinių darbuotojų, dirbančių su vyresnio amžiaus asmenimis, kvalifikacijos tobulinimas.

Darbo tikslas: išanalizuoti socialinių darbuotojų, dirbančių su vyresnio amžiaus žmonėmis, kvalifikacijos tobulinimo galimybes bei poreikius.

Tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai:

1. Apibūdinti socialinio darbo su vyresnio amžiaus žmonėmis specifiką.
2. Atskleisti socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo teisines, organizacines ir individualias galimybes.
3. Nustatyti socialinių darbuotojų, dirbančių su vyresnio amžiaus žmonėmis, kvalifikacijos tobulinimo poreikius.

Darbe naudojami tyrimo metodai:

• Mokslinės ir metodinės literatūros analizė atlikta socialinį darbą apibūdinant kaip nuolat besikeičiančią profesiją, aptariant socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo teorines prielaidas, analizuojant kvalifikacijos tobulinimo modelius, būdus, priemones.
• Kiekybinis tyrimas (anoniminė anketinė apklausa) ir jos rezultatų analizė atlikta, norint atskleisti temos problematiką. Atvirais (1 klausimas) ir uždarais (19 klausimai, iš viso – 20 klausimų) klausimais aiškinamasi, kaip socialiniai darbuotojai vertina savo profesinės kvalifikacijos tobulinimo procesą, nustatomi Vilniaus miesto socialinių darbuotojų, dirbančių su vyresnio amžiaus žmonėmis, kvalifikacijos tobulinimo galimybės bei poreikiai.