Vyresniųjų klasių mokinių prieraišumo stiliaus reikšmė asmenybės tapatumu ir empatiškumui

70 psl. / 15500 žod.

Ištrauka

Šiame darbe bus laikomasi požiūrio, kad vyresniųjų klasių mokiniai (toliau tekste – mokiniai) priskiriami vėlyvosios paauglystės (toliau tekste – paauglystė) raidos tarpsniui. Nors literatūroje galima aptikti skirtingų paauglystės periodizacijos teorijų, tradiciniu požiūriu paauglystė skirstoma į ankstyvąją (12–15 metų) ir vėlyvąją (16–20 metų). Vis dėlto svarbu pažymėti, kad paauglystės periodo ribos pastaruoju laikotarpiu tapo gana santykinės, kadangi stebima vis ilgesnė paauglystės raidos trukmė (Petrulytė, 2012). Be to, paauglystės trukmė skirtingose visuomenėse trunka nevienodai, nes raidos trukmę lemia ne tik fiziniai, kognityviniai ir psichosocialiniai, bet ir visuomenės ekonominio išsivystymo, kultūros, bendrųjų vertybių, idealų ir panašūs veiksniai (Navickas ir Vaičiulienė, 2010). Apskritai, paauglystė yra sudėtingas raidos etapas, kuriam būdingi ne tik fiziniai, bet ir psichologiniai, socialiniai pokyčiai. Svarbu nagrinėti šių pokyčių veiksnius, sąlygas, struktūrą. Vienu iš tokių veiksnių galėtų būti prieraišumas, kuris svarbus ir mokykliniame kontekste, mokyklos psichologui.

Prieraišumas pradeda formuotis pirmosiomis gyvenimo savaitėmis tarp vaikų ir globėjų (tėvų). Šis ryšys laikomas pagrindu tolimesnei asmenybės raidai, psichologinei sveikatai ir socialinių ryšių su aplinka kokybei. Pasak Navicko ir Vaičiulienės (2010), baigiantis pirmiesiems metams paprastai jau būna susiformavęs vienoks ar kitoks prieraišumo tipas. Vis dėlto vaikystėje prieraišumo raiška daugiausiai siejama su poreikių tenkinimu, tačiau paauglystėje prieraišumo tipas tampa vienu pagrindiniu asmenybės tapatumo formavimosi aspektų (Shumaker et al., 2009).

Prieraišumo tema plačiai analizuojama jau nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigos, Bowlby (1969) pristačius klasikinę prieraišumo teoriją. Per šį laikotarpį, analizuojant prieraišumą ir jo reikšmę asmenybės psichosocialinei būsenai ir elgsenai atlikta daug reikšmingų tyrimų. Ainswort (1978) tyrė prieraišumą kūdikystėje, ankstyvoje vaikystėje ir nustatė pagrindinius prieraišumo stilius, Armsden & Reenberg (1987), Sokol-Katz, Dunham & Zimmerman (1997) ir kiti tyrė prieraišumo sąsajas su santykiais šeimoje, Kerns, Klepac & Cole (1996), Cassidy et al. (1996) ieškojo ryšio tarp prieraišumo ir santykių su bendraamžiais. Collins & Read (1990) analizavo prieraišumo raišką suaugusiame amžiuje, o Fircker & Moore (2002) tyrė prieraišumo sąsajas su suaugusiųjų romantinių santykių kokybe. Pastaraisiais metais atlikta nemažai įdomių ir vertingų tyrimų, interpretuojančių prieraišumą ir psichologinę būseną. Pavyzdžiui, Luyten & Fonagy (2015) vertino, kaip prieraišumo stilius veikia žmogaus sėkmę, kaip pasireiškia asmens mentalizacijoje, o David & Bearden (2017) analizavo prieraišumo stiliaus vaidmenį vartotojų elgsenos formavimo procese. Lietuvių autorių tarpe prieraišumo tema taip pat gana populiari – Banytė ir Pukinskaitė (2010) atliko svarbų tyrimą, vertindamos jaunuolių prieraišumo stilių, nuostatų į meilę ir jautrumo atstūmimui sąsajas, Nasvytienė (2005) prieraišumą analizavo vaikų elgesio ir emocinių problemų kontekste, prieraišumo teorija plačiai analizuojama žmogaus raidos psichologijos darbuose (Navickas, Vaičiulienė, 2010; Kalpokienė, 2005; Malinauskienė ir kt., 2010 ir daugelio kitų).

Šiuo amžiaus laikotarpiu mezgasi bei plėtojasi psichosocialinei paauglio būsenai ir tolimesnei raidai reikšmingi ryšiai su bendraamžiais, vystosi vaidmenų modeliai, taip pat asmenybės tapatumo paieškos (Erikson, 1969). Asmuo siekia išsiaiškinti, kas jis yra, analizuoja savo seksualumą, etniškumą, profesinį identitetą, bet tuo pačiu dažniausiai neturi didesnio aiškaus supratimo apie savo ateities vaidmenis (Žukauskienė, 2009).

Sulig žmogaus raida vystosi ir empatiškumas (Stern & Cassidy, 2018), kuris siejamas su mažesniu konfliktavimu (Klimecki, 2019). Empatija leidžia įsijausti į kito žmogaus perspektyvą (Cuff et al., 2016). Empatiškumas leidžia geriau suderinti išsiskiriančio požiūrio šalių sprendimus, skatindamas socialinį supratingumą (angl. social understanding), kaip įvardija Galinsky et al. (2008). Autoriai (Galinsky et al., 2008) paaiškina: empatija ypatingai svarbi, kai tvyro poreikis būti išgirstam, nes visų pirma tai leidžia mažinti pyktį. Paauglystėje dažnai išsiskiria tėvų ir vaikų požiūriai apie tai, kaip paauglys turėtų elgtis, kokį pasirinkimą priimti (Deković et al., 1997). Teigiama, kad tai yra viena iš pasikartojančių situacijų, kada ypatingai svarbūs ne tik tėvų, bet ir paauglio empatiškumo įgūdžiai. Kad paauglys išspręstų tapatumo krizę, ką raidos psichologas Erikson laikė pagrindiniu paauglio raidos uždaviniu (Erikson, 1994), būtinas susipažinimas su įvairiais požiūriais ir savo požiūrio atsirinkimas, savo pasaulėžiūros susidarymas (Jensen, 2003), kam pirmiausia reikia sugebėjimo išklausyti įvairius požiūrius.

Vis dėlto lietuvių mokslinėje literatūroje prieraišumas su empatiškumu siejamas netiesiogiai: pastebima, kad prieraišumui formuotis svarbus tėvų, ypatingai motinos empatiškumas (Siaurusevičiūtė, 2019), kad tėvai padeda formuotis ir paties vaiko empatiškumui (Majeraitė, 2015), bet paprastai akcentuojamas ankstyvesnysis nei paauglio amžius. Tuo tarpu, užsienio literatūroje išanalizuotas ryšys tarp prieraišumo ir empatiškumo: saugiai prisirišę vaikai daug empatiškesni (Panfile & Laible, 2012), tokia pati tendencija stebima ir vėliau, paauglystėje (Diamond et al., 2012).

Tyrimo naujumas. Nors empatiškumas siejamas tiek su prieraišumu, tiek su asmenybės tapatumu (Zimmermann & Becker-Stoll, 2002), tačiau nėra ištirta, kaip tarpusavyje kartu siejasi visi šie trys kintamieji: prieraišumas, empatiškumas ir asmenybės tapatumas. Tačiau psichologijos moksliniuose darbuose dažnai keliama prielaida, kad būtent prieraišumas vaidina lemiamą vaidmenį tiek empatiškume (Majeraitė, 2015), tiek asmenybės raidoje. Pavyzdžiui, Benson et al. (1992) teigia, kad prieraišumas prie tėvų turi pasekmių (angl. consequences) tapatumo stiliui, o Zimmermann & Becker-Stoll (2002) straipsnio pavadinime mini prieraišumo stabilumo įtaką (angl. influence) tapatumo stiliui. Dėl to šiame darbo tyrime formuluojama problema – kokia būtent prieraišumo stiliaus reikšmė ryšiui tarp empatiškumo ir asmenybės tapatumo paauglystėje? Šiuo tyrimu siekiama atskleisti, kokią reikšmę tam tikru raidos laiku (vaikystėje) įgytas prieraišumo stilius turi įtakos ryšiui tarp dviejų sulig raida toliau kintančių, paauglystėje stipriau išsivystančių charakteristikų – asmenybės tapatumo ir empatiškumo. Šiame tyrime prieraišumas, tapatumas ir empatiškumas nagrinėjami vėlyvosios paauglystės raidos etape – laikotarpyje, kai moksleiviams ateina laikas rinktis savo būsimos karjeros kryptį.

Tyrimo aktualumas. Svarbus vyresniųjų klasių moksleivių laukiantis uždavinys – pasirinkti profesijos, studijų, darbinės veiklos kryptį, o aplinkui esančių suaugusiųjų, tiek šeimos narių, tiek ugdytojų – padėti vyresniajam paaugliui priimti tokį sprendimą, kuris jam leistų atsiskleisti bei tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Pociūtės ir Isiūnaitės (2011) tyrimo duomenimis, mažiau savo karjeros pasirinkimu abejojantys paaugliai linkę priimti sprendimus pagal savo pačių pomėgius, o labiau abejojantys prioritetu laiko išorinius veiksnius, tokius kaip studijoms reikalingos lėšos arba perspektyvos ateityje daugiau uždirbti. Svarbu suprasti, į ką rinkdamasis veiklą orientuojasi paauglys, ar jis jau geba priimti sprendimą savarankiškai, kiek svarbi jam parama iš aplinkinių, kada tyko pavojus primesti savo, kaip autoriteto, nuomonę užuot leidus pasirinkti ir tapti atsakingam pačiam už savo pasirinkimus. Paskutiniaisias mokymosi metais taip pat išauga akademinio pažangumo svarba, todėl mokyklos psichologas, remdamasis tyrimo rezultatais, galėtų mokytojams, tėvams ir paaugliams papasakoti, kaip tapatumo brandumas gali sietis su mokinių pažangumu (tvirčiau apsisprendę dėl savo karjeros, tikėtina, mokytis stengsis labiau), taip pat kaip mokiniai bus linkę mokytis esant skirtingam prieraišumo stiliui. Būtų galima mokyklos psichologui šviesti mokytojus apie tai, kaip elgtis esant mažiau mokymuisi palankiems tapatumo būviams ar prisirišimo stiliams, norint naudos ne tik dabartiniams vyresniųjų kalsių moksleiviams, bet ir jaunesniems moksleiviams, pabrėžiant, kad prieraišumo figūra gali tapti ne tik tėvai, bet ir kiti asmenys, kurie jautriai atsiliepia į vaikų poreikius. Mokytojai įsigilinę galėtų suprasti, kad didelė dalis netinkamo elgesio, tokio kaip negebėjimas susikoncentruoti į darbą, galėjo kilti todėl, kad vaikai vietoje saugaus prieraišumo besivystant galvos smegenims patyrė daug streso, kuris trukdo sklandžiai vystytis tiek kognityvinėms, tiek emocinėms funkcijoms (Pechtel & Pizzagalli, 2011). Vyresnėse klasėse, kaip ir kitose, išlieka aktuali tarpasmeninių santykių kokybė, kuriai svarbus mokinio empatiškumas ir prieraišumo stilius, tiek santykyje su mokytojais, tiek ir su klasės draugais, norint, kad patyčios netrukdytų nei mokytis, nei apskritai išgyventi psichologinę gerovę. Mokyklos psichologo praktikai svarbu tai, kad empatijos įgūdžius galima ugdyti (Gerdes et al., 2011).  Tyrimo rezultatai galėtų būti aktualūs siekiant paaiškinti tėvams, kokia yra jų atsakomybė formuojantis vaikui, kad elgesys vaikystėje formuoja pamatus paauglystės laikotarpio santykiams, tiek ir iš priešingos pusės, kad nereikia jaustis pernelyg kaltiems dabartiniam santykiui stokojant sklandumo, tarpusavio supratimo (empatijos), jeigu empatija ir prieraišumo stiliai siejasi netiesiogiai.


Turinys

  • TURINYS
  • SANTRAUKA4
  • SUMMARY5
  • ĮVADAS6
  • 1. VYRESNIŲJŲ KLASIŲ MOKINIŲ PRIERAIŠUMO STILIAUS IR TAPATUMO BEI EMPATIŠKUMO SĄSAJOS10
  • 1.1. Prieraišumo svarba vyresniųjų klasių mokinių psichosocialinei raidai10
  • 1.2. Paauglių asmenybės tapatumo raida12
  • 1.3. Prieraišumo stilių ir paauglių asmenybės tapatumo ryšys18
  • 1.4. Prieraišumo stilių ir empatiškumo sąsajos paauglystėje22
  • 1.5. Sisteminės sąsajos tarp prieraišumo, tapatumo ir empatiškumo25
  • 1.6. Apibendrinimas26
  • 2. VYRESNIŲJŲ KLASIŲ MOKINIŲ PRIERAIŠUMO STILIAUS REIKŠMĖS ASMENYBĖS TAPATUMUI IR EMPATIŠKUMUI TYRIMAS28
  • 2.1. Tyrimo tikslas, uždaviniai ir hipotezės28
  • 2.2. Tyrimo metodologija29
  • 2.2.1. Tiriamieji ir tyrimo eiga29
  • 2.2.2. Tyrimo metodikos, vertinimo priemonės30
  • 2.3. Statistinės analizės metodai35
  • 2.4. Tyrimo rzultatai36
  • 2.4.1. Vyresniųjų klasių mokinių prieraišumo stilių, asmenybės tapatumo ir empatiškumo pasiskirstymas lyties atžvilgiu36
  • 2.4.2. Vyresniųjų klasių mokinių prieraišumo stiliaus ir asmenybės tapatumo formavimosi sąsajos37
  • 2.4.3. Vyresniųjų klasių mokinių prieraišumo stiliaus ir empatiškumo sąsajos39
  • 2.4.4. Vyresniųjų klasių mokinių asmenybės tapatumo ir empatiškumo prognozuojančių veiksnių analizė41
  • 2.5. Tyrimo rezultatų aptarimas43
  • IŠVADOS45
  • REKOMENDACIJOS46
  • SĄVOKŲ ŽODYNAS47
  • LITERATŪRA48
  • PRIEDAI58
  • 1 priedas. Tarpasmeninio reaktyvumo indekso klausimynas - pavyzdys59
  • 2 priedas. Santykių skalės klausimynas60
  • 3 priedas. Tapatumo dimensijų formavimosi įvertinimo klausimynas61
  • 4 priedas. Poskalių skirstinių duomenų normalumo patikrinimo Shapiro – Wilk testu, rezultatai (N = 121)62
  • 5 priedas. Vyresniųjų klasių mokinių prieraišumo stilių rodiklių skirtumai lyties atžvilgiu63
  • 6 priedas. Vyresniųjų klasių mokinių asmenybės tapatumo rodiklių skirtumai lyties atžvilgiu64
  • 7 priedas. Vyresniųjų klasių mokinių atmetančio prieraišumo stiliaus ir asmenybės tapatumo formavimosi sąsajos (N = 120)65
  • 8 priedas. Vyresniųjų klasių mokinių atmetančio prieraišumo stiliaus ir asmenybės tapatumo formavimosi sąsajos (N = 120)66
  • 9 priedas. Daugialypės regresijos modelis paieškos į plotį prognozavimui67
  • 10 priedas. Daugialypės regresijos modelis įsipareigojimų prisiėmimo prognozavimui68
  • 11 priedas. Daugialypės regresijos modelis identifikavimuisi su įsipareigojimais prognozavimui69

Reziumė

Autorius
dzastyna
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Psichologija
Kaina
€13.59
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Rgp 18, 2020
Publikuotas
2020 m.
Apimtis
70 psl.

Susiję darbai

Asmenybės samprata psichologiniu aspektu

Psichologija Referatas laimoote
Norint išsiaiškinti bet kokios žmogaus veiklos priežastis, neįmanoma aplenkti žmogaus asmenybės analizės. Taip pat tiriant ir nusikalstamą elgesį. Kriminologija tiria nusikalstamumą. Daugelis kitų...

Asmenybės samprata

Psichologija Referatas ganesas
ASMENYBĖS SAMPRATA Nors asmenybės apibrėžimų yra įvairių, bene plačiausiai vartojamas Gordon Allport (1961) pasiūlytas asmenybės apibrėžimas: asmenybėyra dinaminė žmogaus psichofizinių sistemų organizacija sukurianti...

Asmenybės ugdymo svarba

Psichologija Referatas siemansas
Ši tema skirta individualiam ir organizaciniam mokymuisi. Temoje nagrinėjami lavinimosi bei tobulinimosi klausimai ir vadovo vaidmuo sukuriant sąlygas pavaldinių mokymuisi bei visos organizacijos...

Oratoriaus asmenybė ir komunikavimo sėkmė

Psichologija Prezentacija 2014 m. grigdanga
Kalbėti prieš auditoriją – pati didžiausia žmonių fobija, lenkianti net skrydžio baimę ar pasidygėjimą ropliais.. Kad ir kokia bebūtų ta auditorija - nepažįstamų...