Ryšys tarp funkcinės, fizinės būklės, kognityvinių funkcijų ir gyvenimo kokybės asmenims, sergantiems Parkinsono liga

37 psl. / 9045 žod.

Ištrauka

Parkinsono liga (PL) - neurologinis sutrikimas, kuriam būdinga bradikinezija, tremoras, posturalinis nestabilumas ir eisenos sutrikimai, liga taip pat yra žinoma kaip dopaminerginių neuronų, esančių vidurinės galvos smegenų juodosios medžiagos tankiojoje dalyje (angl. nigra pars compacta) degeneracija. Tokios didelės dopaminerginių ląstelių dalies praradimas paveikia motorinius PL simptomus ir gali įtakoti kognityvinius sutrikimus (Sveinbjornsdottir S., 2016). Kognityvinių funkcijų prastėjimas yra dažnas PL ne motorinis požymis, pasireiškiantis orientacijos, dėmesio, vykdomųjų funkcijų, kalbos ir atminties sutrikimais. Nustatyta, kad ne motorinių simptomų atsiradimas turi didžiausią neigiamą poveikį gyvenimo kokybei (Antonini et al., 2012). Gyvenimo kokybė apibrėžia emocinę, fizinę, ekonominę ir socialinę gerovę. Miego ir emocijų, koordinavimo ir kalbos, pusiausvyros sutrikimai, depresija bei nuovargis, siejami su prastesne paciento gyvenimo kokybe (Opara J., 2003). Pusiausvyros sutrikimai ir sumažėjęs fizinis pajėgumas taip pat siejamas su pablogėjusia gyvenimo kokybe (Muslimovic D., 2008). Pusiausvyros sutrikimai yra vienas iš pagrindinių simptomų asmenims, sergantiems PL, dėl to padidėja kritimo rizika, lūžių bei minkštųjų audinių pažeidimai. Dėl baimės nukristi PL sergantiems asmenims yra tendencija apriboti savo aktyvumo lygį, prisidėti prie neveiklumo (Mak & Pang, 2010). Kineziterapija yra veiksmingiausias nefarmakologinis būdas, mažinantis simptomus pacientams, sergantiems PL. Kineziterapija gali pagerinti PL sergančių pacientų motorinius ir ne motorinius simptomus, taip pat gyvenimo kokybę (Martinez-Martin et al., 2012). Yra atlikta gana nemažai tyrimų, vertinančių ryšį tarp funkcinės (Allcock et al., 2009), fizinės būklės (Jankovic J., 2015), kognityvinių funkcijų (Soleimani et al., 2014) bei gyvenimo kokybės (Muslimovic D., 2008), tačiau tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjamas asmenų, sergančių PL, ryšys tarp funkcinės, fizinės, kognityvinės būklės ir gyvenimo kokybės lyties aspektu yra labai mažai. Yra žinoma, kad vyrų ir moterų ryšys tarp fizinės, funkcinės būklės, kognityvinių funkcijų ir gyvenimo kokybės skiriasi, kuomet vyrams atsiranda sunkesnės motorinės savybės, o moterims farmakologinio gydymo sukeltos diskinezijos (Lyons et al. 1998).

Tyrimo tikslas: nustatyti ryšį tarp fizinės, funkcinės būklės, gyvenimo kokybės ir kognityvinių funkcijų asmenims, sergantiems Parkinsono liga lyties aspektu.

Uždaviniai: 1) įvertinti asmenų, sergančių Parkinsono liga, funkcinę ir fizinę būklę lyties aspektu;2) įvertinti asmenų, sergančių Parkinsono liga, gyvenimo kokybę lyties aspektu; 3) įvertinti asmenų, sergančių Parkinsono liga, kognityvines funkcijas lyties aspektu; 4) įvertinti asmenų, sergančių Parkinsono liga, ryšį tarp fizinės, funkcinės būklės, kognityvinių funkcijų ir gyvenimo kokybės lyties aspektu.


Turinys

  • SANTRAUKA4
  • SUMMARY5
  • ĮVADAS7
  • 1.LITERATŪROS APŽVALGA9
  • 1.1. Parkinsono ligos samprata9
  • 1.2. Parkinsono ligos epidemiologija9
  • 1.3. Parkinsono ligos etiopatogenezė10
  • 1.4. Parkinsono ligos klinika10
  • 1.5. Parkinsono ligos motoriniai simptomai11
  • 1.6. Parkinsono ligos nemotoriniai simptomai12
  • 1.7. Asmenų, sergančių Parkinsono liga, funkcinės ir fizinės būklės sutrikimai13
  • 1.8. Asmenų, sergančių Parkinsono liga, kognityvinės funkcijos14
  • 1.9. Asmenų, sergančių Parkinsono liga, gyvenimo kokybė14
  • 1.10. Parkinsono liga lyties aspektu15
  • 1.10. Asmenų, sergančių Parkinsono liga, kineziterapija15
  • TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS17
  • 2.1. Tyrimo objektas17
  • 2.2. Tiriamųjų kontingentas17
  • 2.3. Tyrimo metodika17
  • 2.4. Tyrimo organizavimas21
  • TYRIMO REZULTATAI22
  • 3.1. Funkcinės būklės vertinimas22
  • 3.2. Fizinio pajėgumo vertinimas23
  • 3.3. Kognityvinių funkcijų vertinimas24
  • 3.4. Gyvenimo kokybės vertinimas25
  • 3.5. Ryšys tarp funkcinės, fizinės, kognityvinių funkcijų ir gyvenimo kokybės lyties aspektu25
  • TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS28
  • IŠVADOS30
  • PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS31
  • LITERATŪRA32

Literatūros sąrašas



  1. Abdo W.F., Warrenburg B.P., Burn D.J. et al. (2010). The clinical approach to movement disorders. Nature reviews. Neuroscience, 6:29–37.

  2. Allcock L.M., Rowan E.N., Steen I.N. et al. (2009). Impaired attention predicts falling in Parkinson’s disease. Parkinsonism and related disorders, 15(2):110–115.

  3. Anja O.,Carsten E., Richard D. et al. (2018). Health-Related Quality of Life Subdomains in Patients with Parkinson's Disease: The Role of Gender. Parkinson's disease.

  4. Antonini A., Barone P., Marconi R. et al. (2012). The progression of non-motor symptoms in Parkinson's disease and their contribution to motor disability and quality of life. Journal of neurology, 259:2621–2631.

  5. Avižonienė I., Barkauskas E., Bičkuvienė I. ir kt. (1998). Nervų ligos. Vilnius, „Avicena“.

  6. Baltadjieva R., Giladi N., Gruendlinger L. et al. (2006). Marked alterations in the gait timing and rhythmicity of patients with de novo Parkinson’s disease. European Journal of Neuroscience, 24(6):1815–1820.

  7. Barton B., Grabli D., Bernard B. et al. (2012). Clinical validation of Movement Disorder Society-recommended diagnostic criteria for Parkinson's disease with dementia. Movement disorders : official journal of the Movement Disorder Society, 27(2):248-53.

  8. Baubinienė, A. (1993). Medicinos enciklopedija. Leidimo vieta: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

  9. Benito-León J., Cubo E., Coronell C. et al. (2012). Impact of apathy on health-related quality of life in recently diagnosed Parkinson’s disease: the ANIMO study. Movement Disorders, 27(2):211–218.

  10. Berardelli A., Rothwell J.C., Thompson P.D. et al. (2001). Pathophysiology of bradykinesia in Parkinson’s disease. 124:2131.

  11. Berg K., Wood-Dauphinee S., Williams JI. et al. (1995). The Balance Scale: reliability assessment with elderly residents and patients with an acute stroke. Scandinavian journal of rehabilitation medicine, 27(1):27-36.

  12. Binesh M., Hassani M.A., Amouzadeh K. M. et al. (2013). Relationship between functional balance tests and postural sway parameters in bending and picking up the object on the floor task in the chronic hemiparetic patients. Journal Koomesh, 14(4):455–65.

  13. Bloem B.R., Grimbergen Y.A., Cramer M. et al (2001). Willemsen M, Zwinderman AH. Prospective assessment of falls in Parkinson's disease. Journal of neurology, 248:950–958.

  14. Bloem B.R., Hausdorff J.M., Visser J.E. et al. (2004). Falls and freezing of gait in Parkinson's disease: a review of two interconnected, episodic phenomena. Journal of Movement Disorder, 19:871–884.

  15. Bowman T., Gervasoni E., Parelli R. et al. (2018). Predictors of mobility domain of health-related quality of life after rehabilitation in Parkinson’s disease: a pilot stud. Archives of physiotherapy, 8: 10.

  16. Cano-de-la-Cuerda R. , Perez-de-Heredia M. , Miangolarra-Page F C. et al. (2010). Is there muscular weakness in Parkinson's disease? American Journal of Physical Medicine & Rehabilitation,89 pp. 70-76.

  17. Chaudhuri K.R., Healy D.G., Schapira A.H.V. et al. (2006). Non-motor symptoms of Parkinson's disease: diagnosis and management. The Lancet Neurology, 5(3):235–245.

  18. Daviglus M.L., Bell C.C., Berrettini W. et al. (2010). National Institutes of Health state-of-the-science conference statement: preventing Alzheimer disease and cognitive decline. Annals of internal medicine,153:176–81.

  19. Deuschl G. (2000). New treatment options for tremors. New England Journal of Medicine. 342(7):505–507.

  20. D'Iorio A., Vitale C., Piscopo F. et al. (2017). Impact of anxiety, apathy and reduced functional autonomy on perceived quality of life in Parkinson's disease. Parkinsonism and related disorders,43:114–7.

  21. Dorsey E., Constantinescu R., Thompson J. et al. (2007). Projected number of people with Parkinson disease in the most populous nations. Neurology, 68(5):384–386.

  22. Duncan R., Leddy A., Cavanaugh J. et al. (2016). Balance Differences in People with Parkinson Disease with and without Freezing of Gait. Gait Posture, 42(3): 306–309.

  23. Fahn S. (2014). The medical treatment of Parkinson disease from James Parkinson to George Cotzias. Movement disorders: official journal of the Movement Disorder Society, 30(1):4–18.

  24. Falvo M.J., Earhart G.M. (2009). Six-Minute Walk Distance in Persons With Parkinson Disease: A Hierarchical Regression Model. Journal of Archives of Physical Medicine and Rehabilitation, pages 1004-1008.

  25. Franzén E., Paquette C., Gurfinkel V.S. et al. (2009). Reduced performance in balance, walking and turning tasks is associated with increased neck tone in Parkinson’s disease. Experimental Neurology, 219(2):430–438.

  26. Gustavo C., Marie E., Meghan C. et al. (2016). Investigation of factors impacting mobility and gait in Parkinson disease. Human movement science, 49:308–314.104.

  27. Haaxma C., Bloem B., Borm G., Oyen W. et al. (2007). Gender differences in Parkinson's disease. Journal of neurology, neurosurgery, and psychiatry, 78(8):819-24.

  28. Hall H., Reyes S., Landeck N., et al. (2014). Hippocampal Lewy pathology and cholinergic dysfunction are associated with dementia in Parkinson’s disease. Brain: a journal of neurology, 137(9):2493–2508.

  29. Hasmann E., Berg D., Hobert A. et al. (2014). Instrumented Functional Reach Test Differentiates Individuals at High Risk for Parkinson’s Disease from Controls. Frontiers in aging neuroscience, 6: 286.

  30. Herman T., Borovsky N., Brozgol M. et al (2009). The Dynamic Gait Index in healthy older adults: The role of stair climbing, fear of falling and gender. Gait & Posture, volume 29, issue 2, pages 237-241.

  31. Horak F.B., Wrisley D.M., Frank J. et al. (2009). The Balance Evaluation Systems Test (BESTest) to differentiate balance deficits.Journal of the American Physical Therapy Association, 89:484–498.

  32. Yang Y., Li X.Y., Gong L. et al. (2014). Tai Chi for improvement of motor function, balance and gait in Parkinson’s disease: a systematic review and meta-analysis. Public Library of Science one, 9(7):e102942.

  33. Jankovic J. (2015). Gait disorders. Neurologic Clinics, 33(1):249–268.

  34. Kalbe E., Calabrese P., Kohn N. et al. (2008). Screening for cognitive deficits in Parkinson's disease with the Parkinson neuropsychometric dementia assessment (PANDA) instrument. Parkinsonism and related disorders, 14(2):93-101.

  35. Keus S., Hendriks H.J., Bloem B.R. et al. (2004). Clinical practice guidelines for physical therapy in patients with Parkinson’s disease. Dutch J Physiother,114(suppl 3):S1-94.

  36. Lang A.E., Lozano A.M. (1998). Parkinson’s disease. First of two parts. The New England journal of medicine, 339:1044–53.

  37. Lawson R.A., Yarnall A.J., Duncan G.W. et al. (2014). Severity of mild cognitive impairment in early Parkinson’s disease contributes to poorer quality of life. Parkinsonism and related disorders, 20:1071–1075.

  38. Leentjens A.F., Dujardin K., Marsh L. et al. (2011). Rating scales in Parkinson’s disease: a validation study of the Hamilton anxiety rating scale, the Beck anxiety inventory, and the hospital anxiety and depression scale. Movement Disorders, 26(3):407–415.

  39. Leu-Semenescu S., Roze E., Vidailhet M. et al. (2007). Myoclonus or tremor in orthostatism: an under-recognized cause of unsteadiness in Parkinson's disease. Movement disorders: official journal of the Movement Disorder Society, 22:2063–9.

  40. Li-Jun Zuo, Ying-Shan P., Shu-Yang Y. et al. (2017). Phenotype of postural instability/gait difficulty in Parkinson disease: relevance to cognitive impairment and mechanism relating pathological proteins and neurotransmitters. Scientific reports, 7: 44872.

  41. Lyons, K. E., Hubble, J. P., Trőster, A. I. et al. (1998). Gender differences in Parkinson's disease. Clinical Neuropharmacology, 21(2), 118-121.

  42. Lyros E., Messinis L., Papathanasopoulos P. (2008). Does motor subtype influence neurocognitive performance in Parkinson’s disease without dementia?European journal of neurology, 262–267.

  43. Litvan I., Aarsland D., Adler C.H., et al. (2011). MDS Task Force on mild cognitive impairment in Parkinson’s disease: critical review of PD-MCI. Movement disorders clinical practice, 26(10):1814–24.

  44. Mak M.K., Pang M.Y. (2010). Parkinsonian single fallers versus recurrent fallers: different fall characteristics and clinical features. Journal of neurology, 257(9):1543-51.

  45. Martinez-Martin P., Rodriguez-Blazquez C., Forjaz M.J. et al. (2012). Quality of life and burden in caregivers for patients with Parkinson's disease: concepts, assessment and related factors. Expert Rev Pharmacoecon Outcomes Res. 12(2):221–230/103.

  46. Martinez‐Martin P., Rizos A. M., Wetmore J. et al. (2018). First comprehensive tool for screening pain in Parkinson's disease: the King's Parkinson's Disease Pain Questionnaire. European Journal of Neurology, 25, 10, (1255-1261).

  47. Michael J., Gammon M. (2010). Reference Equation for the Six-Minute Walk in Individuals with Parkinson Disease. Journal of rehabilitation research and development, 46(9): 1121–1126.

  48. Murray D.K., Sacheli M.A., Eng J.J. et al. (2014). The effects of exercise on cognition in Parkinson’s disease: a systematic review. Translational neurodegeneration, 3:5.

  49. Muslimovic D., Post B., Speelman J.D. et al. (2008). Determinants of disability and quality of life in mild to moderate Parkinson disease. Neurology, 70(23):2241–2247.


50. Nojomi M., Mostafavian Z., Shahidi G.A. et al. (2010). Journal of research in medical sciences : the official journal of Isfahan University of Medical Sciences. Journal of research in medical sciences : the official journal of Isfahan University of Medical, 15(2): 63–69.



  1. Opara J. (2003). Quality of life in Parkinson's disease. Journal of medicine and life, 15;5(4):375-81.

  2. Opara J., Brola W., Leonardi M. et al. (2012). Quality of life in Parkinson's disease. Journal of medicine and life, 5:375–381.


Reziumė

Autorius
ryt_poryt
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Medicina
Kaina
€10.95
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Rgs 17, 2020
Publikuotas
2019 m.
Apimtis
37 psl.

Susiję darbai

Pacientų priežiūra ir slauga sergant Parkinsono liga

Medicina Prezentacija rimantej
Išanalizuoti pacientų priežiūrą ir slaugos namuose ypatumus sergant Parkinsono liga Aprašyti pagrindinius Parkinsono ligos simptomus, gydymą ir profilaktiką; Išanalizuoti ligonių slaugą namuose, kurie...