Vaikų, turinčių emocinių ir elgesio problemų, globos patirčių analizė

52 psl. / 12416 žod.

Ištrauka

Visuomenė siekia ir nori išugdyti veiklius, savarankiškus ir dorus visuomenės narius. Šiam tikslui pasiekti būtinos tam tikros gyvenimo sąlygos ir aplinkybės. Kiekvienas vaikas gimsta turėdamas tėvus, šeimą, bet deja, ne visi užauga šeimose apsupti rūpesčio, meilės ir saugumo. Lietuvos Respublikos įstatymai reglamentuoja, kad kiekvienas vaikas turi teisę augti ir tobulėti šeimoje. Šeima– pagrindinis socializacijos veiksnys, kurio dėka vaikas įgyja esminių socialinių žinių, susiformuoja gebėjimus, perima vertybes, taisykles ir normas, būtinas gyvenant jį supančioje visuomenėje (Leliūgienė I. 2003). Vaikas augdamas šeimoje turi daugiau galimybių augti, tobulėti bei tapti brandžiu ir doru žmogumi. Šeima – tai lyg svarbiausia mokykla, paruošianti gyvenimui. Šeimoje išmokstama mylėti, rūpintis, gerbti.


Visi tėvų globos netekę vaikai yra patyrę vienokių ar kitokių psichologinių traumų, kurių pasekmės ilgalaikės. Gali būti, kad vaikas buvo dažnai mušamas girto tėvo arba vaikas nepatyrė rūpesčio ir žino, kad jis tik pats atsakingas už save. Vaikas turėdamas tokias patirtis ima bijoti, kad situacija pasikartos, išgyvena beviltiškumo jausmą, negali pasitikėti kitais žmonėmis. Dėl to nenori arti prisileisti kitų žmonių, jais patikėti, bando priešintis ar maištauti. Tai viena iš priežasčių, kodėl žmonės bijo atverti savo namų duris tėvų globos netekusiam vaikui. Bijo, kad bus sunku įveikti iššūkius, iškilusias problemas. Nežino ar sugebės globoti vaiką, turintį emocinių ir elgesio sutrikimų, ar pavyks išgydyti vaiko žaizdas. ( Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. 2020).


Vaiko globa šeimoje – kompleksinė pagalba vaikui, netekusiam tėvų globos, norint tenkinti vaiko poreikius ir interesus gyventi šeimoje, suteikti jam saugią erdvę augti ir ugdyti. Vaikui globa nustatoma tada, kai dėl įvairių susiklosčiusių aplinkybių – priklausomybių, ligos, ar dėl socialinių įgūdžių stokos - negali patys auginti vaiko (Gvaldaitė L. 2017).


Globojamiems vaikams jų globėjai tampa tikrąja šeima, kurioje randama šiluma ir saugumas. Globoti pradedamas vaikas atsineša skaudžią ir liūdną savo istoriją, nusivylimus, nepriežiūrą, bet globėjams ir vaikams yra pasiruošę padėti globos centro specialistai, socialiniai darbuotojai. Žmonės, pasiruošę į savo namus priimti vaikus, padeda ne tik globojamiems vaikams, bet padeda ir mūsų visuomenei, nes dalijasi savo šiluma, namais, patirtimi ir žiniomis.


Temos naujumas ir aktualumas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis vaikų, netekusių tėvų skaičius kinta. 2015m tėvų globos neteko 1837 vaikai, 2016m. – 2184, 2017m. – 2402, 2018m. – 2033,o 2019m.- 1353 vaikai. Apie trisdešimt procentų visų vaikų gyvena vaikų globos namuose, kita dalis šeimynose ir globėjų šeimose. Kiekviena šalis siekia, kad kuo mažiau vaikų augtų vaikų namuose ir kuo daugiau augtų šeimynose ar globėjų šeimose ir žinotų kas yra šeima. Lietuvoje vaikų, kurie yra netekę tėvų globos skaičius išlieka didelis. Tema aktuali ir svarbi, nes vaiko globa šeimoje yra vienas svarbiausių globos tikslų, norint padėti vaikams augti šeimoje, patirti laimingą vaikystę. Dėl netinkamo tėvų elgesio ar gyvenimo būdo vaikai patiria sunkumus, dėl kurių vėliau turi emocinių ir elgesio problemų.


Utenos kolegijoje 2019 m. buvo rašytas baigiamasis darbas tema „Socialinio darbuotojo pagalba būsimiems globėjams dalyvaujant globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programoje“. Taip pat kiek panaši tema 2019 m. buvo „Globos centro teikiamos paslaugos globėjams analizė“. Daug darbų šia tema nėra, tai gana nauja ir aktuali tema.


Raudeliūnaitė ir Urbikaitė (2011) savo moksliniame darbe pažymi, kad pagrindiniai sunkumai, su kuriais susiduria globėjai vaiko adaptacijos metu, tai – psichologinių, pedagoginių žinių trūkumas, taip pat globėjai susiduria su sunkumais, bandydami spręsti globojamo vaiko psichologines ir emocines problemas. (Raudeliūnaitė, R.; Urbikaitė, J. (2011). Vaiko globos šeimoje ypatumai).


Lietuvoje vis dar trūksta mokslinių tyrimų, kurie nagrinėtų vaikų globos procesą iš globėjų perspektyvos. Dažniausiai tyrimai susiję su globa analizuojami iš globojamų vaikų perspektyvos. Todėl galima teigti, kad globojamų vaikų patyrimai yra daug svarbesni nei juos globojančių šeimų patyrimai ir išgyvenimai. Bet taip pat ir globėjai turi išgyvenimų, baimių, susiduria su sunkumais, todėl svarbu palaikymo ir didesnio dėmesio skirti globėjams, kad globa būtų sėkminga ir šeima liktų globos procese. (Pickin, Brunsden, ir Hill, 2011).



Darbo objektas –Vaikų, turinčių emocinių ir elgesio problemų, globos patirtys.


Darbo tikslas – Išanalizuoti vaikų, turinčių emocinių ir elgesio problemų, globos patirtis.


Darbo uždaviniai:


1. Išanalizuoti vaiko globos šeimoje sampratą.


2. Išanalizuoti problemas ir pagalbą, globojant vaiką, turintį emocinių ir elgesio problemų.


3. Ištirti vaikų, turinčių emocinių ir elgesio problemų, globos patirtis xxxxx rajone.



Darbo metodai :




  • Mokslinės literatūros analizė atlikta, siekiant pateikti globėjų sampratą, globojamų vaikų ypatumus, bei globėjų reikšmingumą.




  • internetinių šaltinių analizė atlikta, norint išanalizuoti globėjams keliamus reikalavimus, reikalingus įgūdžius.




  • Anketinės apklausos metodas taikytas, siekiant ištirti globėjų patirtis globos procese ir po jo.






Darbe pasiekti Socialinio darbo studijų programos rezultatai:




  • Geba rinkti ir analizuoti duomenis, reikalingus konkrečioms profesinės veiklos ir inovacijų diegimo problemoms spręsti.




  • Geba bendradarbiauti su su įvairių institucijų atstovais, teikdama socialinio darbo paslaugasir siekdama įgalinti asmenis, šeimas, bendruomenes, tokiu būdu prisidėdama prie visuomenės gerovės.




  • Geba praktinėje veikloje vadovautis socialinio teisingumo principais, žmogaus teisėmis, socialinio darbo vertybėmis ir etika.





Tyrimo charakteristika : Tyrimas atliktas 2021m. vasario 1d- gegužės 7d. xxx rajone. Tyrimui atlikti buvo pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas – anketinė apklausa. Generalinė imtis 58. Imties tūris 51. Tyrimo tikslas – išanalizuoti vaikų, turinčių emocinių ir elgesio problemų, globos patirtis.


Darbo struktūra : Darbą sudaro įvadas (3psl.), sąvokų žodynas (1psl.), 2 teorinės dalys (18psl.), tyrimas (16psl.), 3 išvados, rekomendacijos, 48 pozicijų literatūros sąrašas.


Turinys

  • SANTRAUKA4
  • SUMMARY5
  • ĮVADAS6
  • PAGRINDINĖS SĄVOKOS9
  • VAIKO GLOBOS ŠEIMOJE SAMPRATA10
  •      1.1. Vaiko globos samprata. Globos rūšys ir formos10
  •      1.2. Įtėvių ir vaiko globėjų rengimas pagal Globėjų ir įtėvių rengimo programą GIMK13
  • PROBLEMOS IR PAGALBA, GLOBOJANT VAIKUS, TURINČIUS EMOCINIŲ
  • IR ELGESIO PROBLEMŲ18
  •      2.1. Globėjų motyvacija ir pasiruošimas globoti vaiką18
  •      2.2. Lūkesčiai ir problemos globojant vaiką19
  •      2.3. Socialinio darbuotojo pagalba šeimai, globojančiai vaiką23
  • 3.VAIKŲ,TURINČIŲ EMOCINIŲ IR ELGESIO PROBLEMŲ, GLOBOS PATIRČIŲ X RAJONE, TYRIMAS28
  •      3.1. Tyrimo charakteristika28
  •      3.2 Tyrimo instrumento pagrindimas28
  •      3.3 Tyrimo duomenų analizė29
  •      3.4 Tyrimo rezultatų apibendrinimas44
  • IŠVADOS46
  • REKOMENDACIJOS48
  • LITERATŪROS SĄRAŠAS49
  • PRIEDAI53
  • 1 priedas. Globėjų patirčių, globojant vaikus, turinčius emocinių ir elgesio problemų, tyrimas54
  • 2 priedas. Tyrėjo etiką reglamentuojantys dokumentai58

Literatūros sąrašas

LITERATŪROS SĄRAŠAS

  1. Ad Nubes, V. (2020). Berniukas smėlyje. Vienos dienos knyga.
  2. Bagdanavičienė. R. (2007). Mokinių saugumo užtikrinimas mokykloje. Vilnius : Pedagoninės profesinės raidos centras.
  3. Barkauskienė, R; Zacharevičienė, A. (2019). Darbas su vaikais, turinčiais elgesio ir emocinių sunkumų bei sutrikimų. Vilnius.
  4. Bartuševiečienė, V. ; Steponienė, V. ; Kuprėnaitė, Ž. (2016). Savarankiškų rašto ir baigiamųjų darbų rengimo metodiniai reikalavimai. Utena : Utenos kolegija.
  5. Bielskytė-Simanavičienė, E; Paurienė, L; Kemerienė, S. Elgesio ar (ir) emocijų sunkumų arba sutrikimų turintys vaikai: ugdymo ir pagalbos teikimo specifika. Nr. 5. (161) (2017). Vilnius.
  6. Brohl, K. Working with traumatized children: A handbook for healing. Mt.Morris, IL: Child Welfare League of America Press. (2007).
  7. Durant, J. (2012) Stiprių santykių tarp tėvų ir vaiko kūrimo vadovas : teigiamas, vaiko teisių nuostatomis pagrįstas požiūris. ,,Gelbėkit vaikus‘‘.
  8. Davidavičienė, A.G.; (2007). Medžiaga darbui su rizikos vaikais. (Atrankinė prevencija).

http://www.blaivus.org/UserFiles/blaivi_karta/06.2.%20Atrankin%C4%97%20prevencija/darbasrizikosvaikais.pdf .

  1. Deveikienė, D.; Giedrimas, Z.; Lingienė, A. (2011). Pakeliui į tėvystę : Praktinė patirtis įgyvendinant globėjų ir įtėvių rengimo programą. Vilnius.
  2. Eidukevičiūtė, J., ir Večkienė, N. P. (2014). Profesinio identiteto formavimasis socialinio darbo praktikoje: komunikacinės kompetencijos aktualizavimas. Tiltai, 69(4), 37-56.
  3. Einorienė, M. (2005) Vaikų, gyvenančių globos institucijose ir globėjų šeimose, bendravimas su biologiniais tėvais. Vilnius.
  4. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūra. (2015). Be tėvų priežiūros likusių vaikų globa. Vadovas, kaip stiprinti globos sistemas siekiant rūpintis ypatingais vaikų, prekybos žmonėmis aukų, poreikiais.
  5. Gary Chapman; (2008). Penkios meilės kalbos.
  6. Gargždų socialinių paslaugų centras. http://www.gargzduspc.lt/index.php/pagalba-globejams-iteviams/globeju-iteviu-savipagalba
  7. Giedrimas, Z.; Ignatovičienė, S.; Breidokienė, R.; Ignarovič, E. (2013). Vaikas, gimęs mūsų širdyse: atmintinė vaiko globėjams ir įtėviams. Vilnius.
  8. Gvaldaitė L.(2017) Priėmimas globojant vaiką : patirtis kurianti naują kultūrą. Vilnius : Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas. (p. 48)
  9. Jonutytė, I. (2007). Savanorystė socialinio ugdymo sistemoje. Klaipėda: Monografija.
  10. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija. (1995).
  11. Karyn Brand Purvis, David R. Cross, Wendy Lyons Sunshine. (2019). Ryšys su vaiku.
  12. Lietuvos globėjų ir įtėvių asociacija. https://www.lgia.lt/
  13. Lietuvos statistikos departamentas. osp.stat.gov.lt
  14. Lietuvos Respublikos seimas. Lietuvos respublikos civilinio kodekso straipsnių pakeitimo, 3.220 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir kodekso papildymo 3.2541 straipsniu įstatymas. (2018). Https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalact/lt/tad/d05d1213793811e89188e16a6495e98c
  15. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Globėjai, kurie girdi širdimi: kaip tokiu tapti ir kokia pagalba suteikiama pasiryžus globai? (2020). https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/globejai-kurie-girdi-sirdimi-kaip-tokiu-tapti-ir-kokia-pagalba-suteikiama-pasiryzus-globai
  16. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006m. sausio 4d. įsakymu Nr. A1-2 patvirtintą ,,Socialinių darbuotojų kvalifikacinių reikalavimų aprašas
  17. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nutarimas dėl vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo. (2002). Vilnius.

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.163202?jfwid=92zt7s1j9

  1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nutarimas dėl vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2007- 2012 plano patvirtinimo. Vilnius. (2007).

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.308740?jfwid=khr0uf03s

  1. Leliūgienė, I. (2002). Socialinio pedagogo (darbuotojo) žinynas. Kaunas: Technologija.
  2. Leliūgienė, I. (2003) Socialinė pedagogika. Kaunas : Kauno Technologijų Universitetas.
  3. Leonavičiūtė, I. (2020). Vaiko globa- ne loterija. https://lsveikata.lt/gera-savijauta/vaiko-globa-ne-loterija-12527
  4. Liobikienė, T. N., Radvilienė, K. (2009). Įvaikinusių tėvų socialinės paramos poreikis. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai.
  5. Matulevičiūtė, D., Kukauskas, R., ir Montrimienė, V. (2005). Atmintinė vaikų globėjams. Vilnius: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
  6. Oaklander, V. (2014). Langas į vaiko pasaulį.
  7. Pickin, L., Brunsden, V., ir Hill, R. (2011). Exploring the emotional experiences of foster carers using the photovoice technique. Adoption & Fostering, 35(2), 61-75.
  8. Raudeliūnaitė, R.; Urbikaitė, J. (2011). Vaiko globos šeimoje ypatumai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas.
  9. Rimkutė, E. (2008). Mano knyga – vaikas. Vilnius: Vilniaus Universitetas.
  10. Robichaund, M.G.R. (2007). Vaikas kenčia pažeminimus mokykloje. Vilnius.
  11. Rosenwald, M. ir Bronstein, L. (2008). Foster Parents Speak: Preferred Characteristics of Foster Children and Experiences in the Role of Foster Parent. Journal of Family Social Work, 11 (3), 287- 302. doi:10.1080/10522150802292376
  12. Snieškienė, D. (1999). Dabartiniai vaikų globos tyrimai Lietuvoje: taikymas socialinėje politikoje. Specialusis ugdymas, Šiauliai: ŠU, 2, 83-88.
  13. Snieškienė, D. (2001). Vaikus globojančios šeimos samprata. Filosofija, sociologija, 3, 45-50. 71.
  14. Tamutienė, I.; Kirka, V.; Jogailė, B.; Auglytė, V. (2020). Nuo baudžiamosios intervencijos link puoselėjančios globos: tarpdisciplininis žvilgsnis į vaiko apsaugą ir gerovę. Monografija.
  15. Triseliotis, J., Borland, M., ir Hill, M. (2000). Delivering foster care. London: British Agencies for Adoption and Fostering. Prieiga per internetą: https://www. cambridge.org/ core/journals/journal-of-child-psychology-and-psychiatry-and-allied-disciplines/article/delivering-fostercare-by-j-triseliotis-m-borland-m-hill-british
  16. Tryc L.M. (2013). Grand Valley State University The Experience of Being a Foster Parent in Non-Kinship Placements: Emotional and Psychological Impacts.
  17. Vaiko socializacijos stiprinimas ir integracijos į darbo rinką galimybių didinimas. Metodinė priemonė vaikų globos namų darbuotojams. VŠĮ Šeimos Santykių Institutas (2009)
  18. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. (2020). Peržiūrėta 2020-12-17.

https://vaikoteises.lt/ivaikinimas-ir-globa/globeju-ir-iteviu-mokymas/apie-gimk-programa.html

  1. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.(2020). Peržiūrėta 2020-11-15. https://vaikoteises.lt/naujienos/naujienos/specialiste-apie-sutraumuota-vaika-jums-nepatinkantis-destruktyvus-jo-elgesys-yra-pagalbos-sauksmas-.html?mode=print
  2. Vyšniauskaitė, D.; Minkutė, R. (2008). Socialinės veiklos profesinė etika. Kauno technologijų universitetas. Kaunas : Technologija.
  3. Zambacevičienė, E.P. (2006) Vaiko psichologinis pažinimas. Šiauliai : VŠĮ Šiaulių universiteto leidykla.

Zbarauskaitė, A. PRIERAIŠUMAS : iššūkiai ir galimybės globojant vaiką ar paauglį


Reziumė

Autorius
indrutia123
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Socialinis darbas
Kaina
€12.15
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Bir 23, 2021
Publikuotas
2021 m.
Apimtis
52 psl.

Susiję darbai

Vaikai, netekę tėvų globos

Socialinis darbas Prezentacija solero
Likęs be tėvų globos vaikas – vaikas iki 18 metų, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). (Lietuvos Respublikos...

Etinės problemos analizė

Socialinis darbas Tyrimas 2019 m. ruslikas1973
Etinės problemos analizė psichosocialinės reabilitacijos centre. Jėgų susidūrimas. Vyraujantys motyvai.