Skirtingų žemdirbystės sistemų įtaka žieminių kviečių grūdų taršai mikroskopiniais grybais

33 psl. / 7696 žod.

Ištrauka

Svarbiausias maisto šaltinis gyventojui yra grūdai. Kasmet javų grūdų derlius siekia 1500 milijonų tonų visame pasaulyje, o iš jų 360 kg tenka vienam žemės gyventojui. Dėl prasto sandėliavimo technologijų, nepalankių klimato sąlygų, grūdų derliaus prarandama nuo 10 iki 30 proc., kuomet mikroskopiniai grybai pažeidžia grūdus (Chelkowski 1991).

Lietuvos kontrastingomis meteorologinėmis sąlygomis, javų grūdai dar kietosios brandos periodu yra gausiai užkrėsti Fusarium, Penicillium, Aspergilus, Cladosporium, Alternaria ir kitų genčių grybais (Dabkevičius ir kt., 2005). Plintantys grūdais grybai gali sumažinti grūdų daigumą. Vieni patogeniški grybai išplisdami į daigus per grūdus gali sukelti ligų epidemijas, dar kiti grybai gali sunaikinti ar jaunus daigus greičiau nei jie pasirodo dirvos paviršiuje (Doohan ir kt., 2003). Netiesioginę žalą taip pat gali padaryti mikroskopiniai grybai – sukelti nepageidaujamą kvapą, spalvą, pakeisti jos cheminę sudėtį bei sukelti sėklos paviršiaus deformacijas (Christensen, 1987, Schmidt, 1991). Grybai skverbdamiesi į sėklą geba suardyti jos ląstelių sieneles, atsarginius baltymus, sunaikinti krakmolo granules, dėl ko sumažėja sėklos dygimo energija ir daigumas, sėklos masė (Lugauskas ir kt., 2004).

Kontroliuojant plitimą mikroskopinių grybų yra sukurtos efektyvios cheminės priemonės – beicai, kurie yra plačiausiai naudojami, norint sumažinti sėkla plintančių grybinių ligų sukeliamą žalą. Javų auginimui intensyviai juos naudojant išauga ne tik išlaidos, bet ir teršiama aplinka (Dabkevičius, Kreimeris, 1995). Daugėjant ekologinių ūkių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse, pagal Europos Sąjungos EEC 2092/91 direktyvas, produkcija auginama ekologiniuose ūkiuose turi būti užauginta nenaudojant jokių cheminių augalų apsaugos produktų įskaitant sėklos beicavimą. Sėklos apdorojimui šie ūkiai gali naudoti tik biologinius produktus, be to šiems ūkiams skiriamos sveikos ypač geros kokybės, patogeniniais mikroorganizmais neužkrėstos sėklos (Van der Zeijden, 2003). Naudojami biologiniai produktai gali sumažinti sėklų užterštumą mikroskopiniais grybais bei pagerinti sėklų dygimo energiją ir daigumą (Perkarskas ir kt., 2007).

Norint, kad fiziniai procesai taptu viena iš svarbiausių augalų apsaugos dalimi, jie turi būti patikimi ir efektyvūs, taip pat, kaip ir cheminė apsauga. Kadangi tam tikros naudojamos technologijos neužtikrina mikroskopinių grybų sunaikinimo, reikia ieškoti naujų, ekologiškų apsaugos būdų ir priemonių mažinančių sėklos užterštumą grybiniais patogenais (Clear ir kt., 2002).

Tyrimų hipotezė: Tikėtina, kad auginat kviečius skirtingomis technologijomis, žieminių javų grūdai gali būti skirtingai užteršti mikroskopiniais grybais.

Tyrimų tikslas: Ištirti skirtingomis auginimo technologijomis augintų grūdų taršą mikroskopiniais grybais ir nustatyti jų gentinę sudėtį.

Tyrimų uždaviniai:

  1. Nustatyti mikroskopinių grybų gentis dominuojančias žieminių kviečių grūduose.
  2. Palyginti skirtingomis technologijomis augintų žieminių kviečių taršą mikroskopiniais grybais.
  3. Nustatyti žieminių kviečių užterštumą Fusarium genties grybais bei jų rūšinę įvairovę.

Tyrimo objektas: Mikroskopiniais grybais užsikrėtę žieminių kviečių grūdai.


Turinys

  • ĮVADAS.7
  • 1.LITERATŪROS APŽVALGA9
  • 1.1.     Tradicinė ir ekologinė žemdirbystės sistema.9
  • 1.2.     Žieminių kviečių grūdais plintantys mikroskopiniai grybai10
  • 1.3.     Mikroskopinių grybų, plintančių su žieminių kviečių sėkla, kontrolė.15
  • TYRIMŲ SĄLYGOS IR METODIKA19
  • 2.1.     Eksperimento vieta, laikas.19
  • 2.2.     Grūdų drėgnio nustatymas.19
  • 2.3.     Grūdų užterštumo nustatymas.19
  • 2.4.     Mikroskopinių grybų gyvybingų sporų skaičiaus nustatymas (KSV g-1) grūduose.20
  • 2.5.     Vidinis grūdų užterštumo mikroskopiniais grybais nustatymas.20
  • 2.6.     Išorinio grūdų užterštumo mikroskopiniais grybais nustatymas.20
  • 2.7.     Tyrimo duomenų apdorojimas.21
  • TYRIMŲ REZULTATAI22
  • IŠVADOS.30
  • 5.         LITERATŪROS SĄRAŠAS 31

Literatūros sąrašas


  1. AGRIOS G. N. 2005. Plant pathology. Department of Plant Pathology University of Florida, San Diego, [žiūrėta 2021-03-02]. Prieiga per internetą: < https://go-pdf.online/read/CnzbgZgby60C.pdf>

  2. AKANDE, K. E.; ABUBAKAR, M. M.; ADEGBOLA, T. A. BOROGO, S.E. 2006. Nutritional and Health Implications of Mycotoxins in Animal Feeds: A Review. Pakistan Journal of Nutrition, vol. 5 (5), 398-403 p. [žiūrėta 2021-02-28]. Prieiga per internetą: < https://docsdrive.com/pdfs/ansinet/pjn/2006/398-403.pdf>

  3. BEATTIE S., SCHWARZ P., HORSLEY R., BARR J., CASPER H. 1998. The effect of grain storage conditions on the viability of Fusarium and deoxynivalenol production in infected malting barley. Journal of food protection, Vol. 61. USA, 103-106 p. [žiūrėta 2021-03-02]. Prieiga per internetą: <https://doi.org/10.4315/0362-028X-61.1.103>

  4. BioAgri. 2016. Producter. [žiūrėta 2021-05-02]. Prieiga per internetą: <https://www.bioagri.se/produkter/>

  5. BRAZAUSKIENĖ, I., SEMAŠKIENĖ, R. 2006. Lauko augalų ligos ir kenkėjai. Lietuvos žemdirbystės institutas. Akademija, 275 p.

  6. BUTKEVIČIENĖ, L. M. 2018. Programos Leader ir žemdirbių mokymo metodikos centras. Augalininkystės pagrindai. Kaunas, [žiūrėta 2021-02-28]. Prieiga per internetą: < https://docplayer.lt/180128687-Programos-leader-ir-%C5%BEemdirbi%C5%B3-mokymo-metodikos-centras-1-bendroji-%C5%BEem%C4%97s-%C5%ABkio-politika.html>

  7. CHELKOWSKI, J. 1991. Fungal pathogens influencing cereal seed quality at harvest. In: Chelkowski J. Cereal grain. Mycotoxins. Fungi and quality in drying and storage. Amsterdam, 53-66 p.

  8. CHELKOWSKI, J.; GRABARKIEWICZ-SZEZESNA, J. 1991. Alternaria and their metobolites in cereal grain. In: Chelkowski J. Cereal grain. Mycotoxins. Fungi and quality in drying and storage. Amsterdam, 67-76 p.

  9. CHRISTENSEN C. M. 1987. Field and storage fungi. In: L. R. Van Nostrand Reinhold Beuchat (ed.). Food and Beverage Mycology. New York, 211-232 p.

  10. CLEAR R. M.; PATRICK S. K.; TURKINGTON, WALLIS R. 2002. Effect of dry heat treatment on seed-borne Fusarium graminearum and other cereal pathogens. Canadian Journal of Plant Pathology, vol.: 24. 489-498 p.

  11. COX C. 1987. The aerobiological pathway of microorganisms. New York: John Wiley et Sons, 210-214 p.

  12. DABKEVIČIUS Z., GAURILČIKIENĖ I. 2002. Augalų ligų apskaitos rodikliai. Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita. 12-15 p

  13. DABKEVIČIUS Z.; KREIMERIS J. 1995. Žieminių kviečių sėklų priešsėjinio veikimo įvairiomis priemonėmis palyginimas. Augalų apsauga. Mokslinių straipsnių rinkinys. 45: 59-70 p.

  14. DABKEVIČIUS Z.; SEMAŠKIENĖ R.; GAURILČIKIENĖ I. 1998. Beicų efektyvumas žieminiams kviečiams. Žemdirbystė. Mokslo darbai. Akademija, 62. 105-119 p.

  15. DABKEVIČIUS Z.; SINKEVIČIENĖ, J.; SEMAŠKIENĖ, R.; ŠALUCHAITĖ, A. 2005. Lietuvoje auginamų vasarinių miežių veislių sėklos užkrėstumas mikromicetais. Žemdirbystė. Mokslo darbai. Vol. 96, Nr. 4, 106-119 p.

  16. DABKEVIČIUS, Z.; BRAZAUSKIENĖ, I. 2007. Augalų patologija. Akademija, 118-130 p. [žiūrėta: 2021-03-02]. Prieiga per internetą: <https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/110568/1/Augalu%20patologija_vadovelis.pdf>

  17. DABKEVIČIUS, Z.; BRAZAUSKIENĖ, I.; SEMAŠKIENĖ, R. 2006. Lauko augalų ligos ir kenkėjai. Akademija, 17-50 p.

  18. DETROY R.W., LILLEHOJ E.B. and CIEGLER A. 1971. Aflatoxin and related compounds. In Microbial Toxins, vol. 6, fungal toxins A. Ciegler, S. Kadis and S.J. Ajl. eds. Academic Press, USA, 3-178 p.

  19. DOOHAN F.M.; BRENNAN J.; COOKE B. M. 2003. Influence of climatic factors on Fusarium species pathogenic to cereals. European Journal of Plant Pathoogy. Ireland, 109: 755-768 p.

  20. FRISVAD J.C. 1995. Mycotoxins and mycotoxigenic fungi in storage. Stored-grain ecosystems. New York, 251-288 p.

  21. GAVENAUSKAS A. 1998. Organinės, tausojančios ir intensyvios žemdirbystės sistemų palyginamasis įvertinimas. Daktaro disertacija. Kaunas, 134 p.

  22. Johnsson L., Hökeberg M., Gerhardson B. 1998. Performance of the Pseudomonas chlororaphis biocontrol agent MA 342 against cereal seed-borne diseases in yield experiments. European Journal of Plant Pathology, 104 (7): 701–711

  23. KINGSLAND G.C. 1986. Relationship between temperature and survival of Aspergillus flavus Link ex Fries on naturally contaminated maize grain. J. Stored Prod. Res., 22: 29 -32 p.

  24. KLIMAS E., SLIESARAVIČIUS A. 2008. Ekologinė selekcija ir sėklininkystė. Akademija. [žiūrėta 2021-02-28]. Prieiga per internetą: < http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20121022081914/http://www.asu.lt/nm/l-projektas/Ekologine_selekcija/titlas.htm>

  25. KRASAUSKAS A. 2002. Maistinius ir pašarinius grūdus pažeidžiantys mikromicetai ir jų biologiniai ypatumai. Daktaro disertacijos santrauka. LŽŪU. Kaunas, 28 p.


Reziumė

Autorius
fatua
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Žemės ūkis
Kaina
€10.95
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Geg 15, 2022
Publikuotas
2021 m.
Apimtis
33 psl.

Susiję darbai

Gamtinė žemdirbystė

Žemės ūkis Referatas arejas
Plintant natūralumo madai, žmonės vis dažniau ieško ekologiškų daržovių, kurios būtų augintos be chemikalų. Lietuvoje jau ne vienerius metus gyvuoja dar vienas, tam...

Žieminių kviečių šiuolaikinės auginimo technologijos

Žemės ūkis Referatas 2013 m. pantera21
Žieminiai kviečiai – plačiausiai Lietuvoje auginami žieminiai javai.Grūdai ir jų miltai naudojami duonai, konditerijos gaminiams, pašarui.Nors žieminiams kviečiams šilumos ir drėgmės subrandinti užtenka,tačiau...

Žieminių miežių derlingumo tyrimas

Žemės ūkis Tyrimas ddraugelyte
Tyrimo objektas - žieminių miežių derlingumas. Tyrimas atliktas remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenų bazėje pateiktais 2016 metų duomenimis. Imtį sudarė duomenys iš 44...