Bibliotekos vystymosi strateginės kryptys: orientacija į vartotoją ir partnerystę

Temos aktualumas. Globalizacijos ir spartaus naujų žinių kūrimo sąlygomis sparčiai plečiasi paslaugų sfera. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse daugiausiai žmonių dirba būtent paslaugų teikimo srityse. Šiose veiklos srityse pagrindinis vaidmuo tenka paslaugos teikėjui, kuris atlieka tarpininko tarp paslaugos teikimo proceso valdymo ir jo funkcijų, kurios atliekamos šį procesą įgyvendinant, vaidmenį.
Viena iš Lietuvoje paplitusių paslaugų sferų – bibliotekos. Biblioteka yra viena iš seniausių socialinių ir kultūrinių institucijų žmonijos istorijoje. Daugelį amžių ji tarnavo tik turtingiems ir įtakingiems žmonėms, vėliau tapo jų privilegija ir pasididžiavimu. Kiekvienam norinčiam skaityti bibliotekos tapo prieinamos tik po kelių šimtmečių. Bibliotekų socialinis vaidmuo ir veiklos būdai tobulėjo įvairiose civilizacijose, kartu atsirado naujos bibliotekos funkcijos, kurių plėtra itin aktuali informacinėje (žinių) visuomenėje. Naujuose socialiniuose procesuose, tokiuose kaip demokratija, atviros visuomenės plėtra, kultūrinis virsmas, mokymosi visą gyvenimą sąlygomis, biblioteka turi permąstyti ir įvardinti savo vaidmenį.
Nuolatinių pokyčių visuomenės, veržlios informacijos, komunikacinių technologijų plėtros sąlygomis itin žinios yra kritinis sėkmės ir konkurencingumo faktorius. Žinių aktualumą lemia tai, jog moderni visuomenė negali sėkmingai funkcionuoti neturėdama sukauptų turtingų informacinių fondų. Ir kiek bebūtų pažengęs mokslas ir technologijos ir kiti informaciniai šaltiniai, knygos turi būti kaupiamos vienoje visiems prieinamoje vietoje – bibliotekoje. Tačiau inovatyvios technologijos diktuoja ir naujas bibliotekos, kaip institucijos, kaitos priežastis. Orientavimasis į vartotoją yra būtinas. O vartotojai šiais laikais ne tik išrankūs, bet nuolat skubantys, taupantys savo laiko išteklius. Todėl būtina, kad bibliotekos, išnaudodamos modernias technologijas, padidintų savo paslaugų kokybę vartotojams: šie galėtų knygas paimti ir gražinti be bibliotekininko pagalbos, t. y. biblioteka galėtų būti automatizuota. Grąžintos knygos vartotojų aptarnavimo automatų būtų išrūšiuojamos. Tuo tarpu bibliotekininkai galėtų mokyti lankytojus naudotis naujomis informacinėmis technologijomis, rengti įvairius kursus, rašyti projektus, rengti parodas, bei knygų pristatymus, susitikimus su rašytojais ir pan.
Vadinasi, pakeitus bibliotekų vystymosi strategines kryptis ir pritaikius galimus techninius resursus bibliotekai, būtų galima žmogiškuosius bibliotekų išteklius nukreipti jų misijos vykdymui. Vykdydamos savo misiją, bibliotekos prisideda prie įvairių politinių strategijų: kultūros, tautinių papročių, tradicijų, ryšių su bendruomene puoselėjimą, informacijos, kompiuterinio raštingumo, švietimo įgyvendinimo. Taigi, tema labai aktuali ir nauja.
Tyrimo problema. Lietuvos viešosioms bibliotekos palyginus su Lietuvos akademinėmis bibliotekomis nepelnytai sulaukia mažesnio dėmesio. Analizuojant ir sprendžiant akademinių bibliotekų problemas, jos sprendžiamos efektyviau. Tokio greitesnio problemų sprendimo priežastis yra paprasta: jas svarstant prisijungia visa akademinė bendruomenė, universitetai, kolegijos, mokyklos, kuriose ir yra šios bibliotekos. Tuo tarpu viešųjų bibliotekų problemoms spręsti skiriama mažai tiek visuomenės, tiek mokslininkų, tiek ir vyriausybės dėmesio.
Kita problema – nepakankamai bibliotekų vystymosi strateginės kryptys, orientaciją į vartotoją ir partnerystę išanalizuota mokslinėje literatūroje.
Tyrimo objektas. Viešosios bibliotekos į vartotoją ir partnerystę orientuotos strateginės vystymosi kryptys.
Tyrimo hipotezė. Viešosios bibliotekos strateginės kryptys formuojamos nesiorientuojant į vartotojus.
Tyrimo tikslas: Išanalizuoti viešosios bibliotekos strategines kryptis, įvertinant teikiamų paslaugų orientavimą į vartotojus ir partnerystės ryšius su jais.
Šiam tikslui pasiekti iškelti šie tyrimo uždaviniai:
1. Atlikti bibliotekų strateginio valdymo Lietuvoje mokslinės literatūros analizę.
2. Išanalizuoti Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos paskutiniųjų penkerių metų veiklos orientavimą į vartotojus ir partnerystę su kitomis institucijomis.
3. Atlikti Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos lankytojų anketinę apklausą apie teikiamas paslaugas.
4. Nustatyti viešosios bibliotekos strateginių vystymosi krypčių tobulinimo galimybes, orientuotas į vartotojus ir partnerystės ryšių su kitomis institucijomis kūrimą.
Tyrimo metodai:
1. Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė;
2. Bibliotekos veiklos dokumentų kokybinė analizė;
3. Anketinė apklausa ir jos metu gautų kiekybinių duomenų analizė;
Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, teorinė ir tiriamoji dalys, išvados, literatūros sąrašas bei priedai. Pirmoje darbo dalyje atliekama Lietuvos bibliotekų sistemos mokslinės literatūros analizė, aptariama bibliotekos teikiamų paslaugų svarba visuomenėje, viešųjų bibliotekų modernizavimas Lietuvoje ir galimos vystymosi strateginės kryptys. Antroje dalyje aptariama dabartinė Alytaus rajono bibliotekos padėtis. Trečioje darbo dalyje aprašyta tyrimo metodika, imties charakteristika, tyrimo instrumentas, tyrimo eiga, pristatomi ir analizuojami kiekybinio tyrimo duomenys, atliekami gautų tyrimo rezultatų apibendrinimai.