Ekonomika ir verslas / Vadyba

Pramogų pasiūlos ir paklausos neringoje studija

0 atsiliepimų
Autorius:
Nuo seno žmonės pramogauja – teatras, žaidimai, pirtys, sportavimas ir pan.. Tai ne tik individuali rekreacinė veikla, tačiau tai ir svarbus socialinis aspektas, ne veltui jau senovės Graikijoje poilsis buvo suvokiama kaip veiksmas, kurio metu harmoningai patenkinami žmogaus fiziniai ir dvasiniai poreikiai. O senovės Romoje aiškiai buvo suprasta, kad norint suvaldyti tautą jai reikia duoti duonos ir pramogų. Taigi, galime daryti išvadą, kad pramoga yra labai svarbus veiksnys žmogaus gyvenime, kuris ne tik padeda žmogui gerai praleisti laiką, bet ir padeda jam tobulėti tiek fiziškai tiek dvasiškai.
Pramogos žmogaus gyvenime užima labai svarbią vietą. Pramogų populiarumas tarp įvairaus amžiaus žmonių rodo, kad jos apima daugelį visuomenės vertybių, nes pramoga, iš dalies yra bendrosios kultūros dalis, neatsiejama nuo visuomenės raidos. Pramogos daro įtaka socializacijos procesui, kuris plačiąja prasme yra suvokiamas kaip individo ir visuomenės sąveika, padedanti žmogui perimti elgsenos normas ir dvasines vertybes, o visuomenei – kultūros paveldą.
Šiandieninėje visuomenėje matomas reiškinys, kai pramogavimas yra tapatinamas ne tik su poilsiu, gerai praleistu laiku, bet ir su tam tikrų teritorinių darinių – kurortų – lankymų. Kurortas jau dabar reiškia poilsį, pramogas ir gerai praleistą laiką. Todėl šiame tiriamajame darbe bus analizuojama Neringos pramogų pasiūla ir paklausa.

Temos aktualumas.
Remiantis turistinio potencialo sklaida Lietuvos teritorijoje bei turistų srautų pasiskirstymu, svarbiausiu ir populiariausiu regionu buvo ir lieka pajūris, todėl šiai zonai skirta nemaža dalis tiriamųjų darbų. Įrodyta, kad, palyginti su Latvijos, Karaliaučiaus srities ir Lenkijos pajūriu, Lietuvos pajūris, nors trumpiausias (92,660 km, Lenkijos 491 km, Estijos 3794 km, Latvijos 531 km), bet vertingiausias ir konkurencingiausias abiem minėtais aspektais, ypač Kuršių nerijos zonoje. (Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija, 2002)
Neringa išsiskiria ne tik savo geografine padėtimi, bet ir galimybe pasiūlyti netradicines pramogas lankytojams. Neringos savivaldybei nuo 2002 m suteiktas kurorto statusas kuriame gausu gamtinių, kultūrinių išteklių, kurie sudaro puikias galimybes plėtoti pažintines, kultūrines, sportines ir kitokias pramogas. Šiandieninį kurortą galima charakterizuoti kaip turizmo, sporto ir poilsio objektą. Tai vienas iš šalies įvaizdžio formavimo atramos taškų.
Neringos kurortas konkuruodamas su kitais turizmo, poilsio ir pramogų traukos centrais turi užtikrinti tinkamą turizmo infrastruktūrą, reikiamą pramogų pasiūlą bei kokybę. Priešingu atveju, galimas atvirkštinis procesas, turėsiantis teritorijai pražūtingų socialinių, ekonominių pasekmių, tokių kaip lankytojų srauto mažėjimas, įtakosiantis visišką kurorto stagnaciją ir žūtį, taip pat nepopuliarumas ir ekonomikos lygio smukimas, kuris savo ruožtu įtakoja ir socialinį gyvenimą.
Kuršių nerijos nacionalinis parkas 2000 m. buvo įtrauktas į UNESO pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė. Šis faktas dar labiau padidina Neringos kurorto potencialą pramogoms ir krašto populiarinimui kaip išskirtinės vietos rekreacijai ir pramoginei veiklai.

Darbo problema.
Neringoje siekiama teikti kuo įvairesnių pramogų, tačiau ne visada užtikrinama pakankama pramogų pasiūla ir kokybė, o tai dažnai sąlygoja žemą lankytojų pasitenkinimą pramogomis Neringoje. Atsižvelgiant į tai, kad Neringos kurortas yra saugomoje teritorijoje ir čia nėra visiškos laisvės pramogų pasiūlai, Neringoje nėra išnaudotas visas galimas pramogų spektras, kuris pritrauktų daugiau turistų. O ir siūlomos pramogos neturi vientisos infrastruktūros, kuri dar labiau padidintų pramogų potencialą.
Svarbiausia turistinės teritorijos vadybos veikla – tausojamasis jos išteklių tvarkymas ir nuolatinė lankytojų pasitenkinimo stebėsena (Crouch/Ritchie,1999).
Norint pritraukti turistus bei sukurti tinkamą kurorto įvaizdį, labai svarbu išsamiai išsiaiškinti kurorto lankytojų lūkesčius bei norus, nes pramogų rinkoje žmogus yra ne tik vartotojas, bet ir paslaugos kūrimo ir teikimo dalyvis. Tik ištyrus, kokių pramogų žmogui reikia tam tikroje poilsio vietoje, galima būtų galvoti apie jų plėtrą. Konkrečiu Neringos kurorto atveju lankytojų poreikių tyrimas sezono ir ne sezono metu padėtų išsiaiškinti, ar teikiamos pramogos patenkina vartotojų lūkesčius, norus, ar būtina diegti naujų pramogų, galinčių išspręsti Neringos patrauklumo bei sezoniškumo problemą.

Darbo tikslas.
Įvertinti Neringos dabartinę pramogų pasiūlos ir paklausos būklę ir poveikį lankytojų pasitenkinimui bei numatyti gaires pramogų sektoriaus tobulinimui ir plėtrai.

Darbo objektas.
Neringos pramogų sektorius.

Darbo tyrimo dalykas.
Neringos (vasaros sezono) lankytojų poreikiai pramogoms ir galimybės juos tenkinti.
Darbo uždaviniai.
1. Aptarti esamą pramogų klasifikaciją;
2. Apžvelgti pramogų plėtros galimybes formuojančias sąlygas saugomose teritorijose ir kurortinėse vietovėse;
3. Aptarti pramogų sektoriaus konkurencinį potencialą tarp Neringos gyvenviečių;
4. Nustatyti Neringos lankytojų pasitenkinimą pramogų pasiūla;
5. Įvertinti Neringos kurorto galimybes tenkinti lankytojų poreikius pramogoms;
6. Pateikti pasiūlymus galimai pramogų pasiūlos plėtrai ir tobulinimui Neringoje.

Darbo hipotezė.
Neringos kurortui siekiant plėtoti pramogų pasiūlą ir gerinti jų kokybę, būtina išsaugoti ir dar labiau plėtoti pajūrio kultūros ir gamtos paveldo panaudojimą turizmo pramogų sektoriuje bei skatinti vietinius gyventojus verstis specializuotu (darniu su saugoma teritorija) pramogų verslu.

Darbe taikomi tyrimo metodai:
- literatūros analizė;
- įstatymų ir kitų teisės aktų analizė.
- sociologiniai tyrimai (anketinė apklausa);
- kartografinis tyrimas;
- statistinių duomenų apdorojimo programa SPSS;
- sintezės metodas.

Literatūros analizė.
Analizuojant pramogų pasiūlos ir paklausos teorinius aspektus paaiškėjos, kadd daugiausia tiriamųjų darbų apie kokybišką paslaugų (ir pramogų) suvokimą atlikta užsienio autorių Maddox (1981), Kano (1984), Brandt (1987), Vavra (1987), Cadotte ir Turgeon (1988), Silvestro ir Johnston (1990), Schütze (1992), Dutka (1993), Shiba/Graham/Walden (1993), Gale (1994), Johnston (1995), Deschamps/Nayak (1996), Oliver (1997), Hinterhuber/Handlbauer/Matzler (1997), Stahl (1998), Anderson ir Mittal (2000), Matzler ir Sauerwein (2002).
Analizuojamuose šaltiniuose yra tyrinėjamas lankytojų/vartotojų pasitenkinimas siūlomomis paslaugomis, jų motyvai naudotis jomis ir galimybės. Tyrimų rezultatai nurodo, kad pramogų sektorius yra dar silpnai išvystytas, kaina neatitinka kokybės. Vartotojai jaučia nusivylimą siūlomomis paslaugomis. Tačiau, kad ir kaip išsamiai atlikti tyrimai, juose apie pramogas kalbama labai abstrakčiai, siūlomos pramogos nedetalizuojamos ir negrupuojamos pagal jokią esamą klasifikaciją, tiesiog išskiriamos kelios pramogų rūšys, tokios kaip SPA paslaugos, kavinių, muziejų lankymas ir panašiai.

Analizuojant literatūrą apie pramogų paklausą ir pasiūlą Neringoje paaiškėjo, kad nėra vieningos klasifikacijos pramogoms, Neringos savivaldybėje pramogos nėra priskiriamos jokioms klasifikacijoms. Neringoje pramoginė veikla remiasi žinomais gamtos ir kultūros vertybių ištekliais, jų savitumu. Apie dabartinę šio kurorto turizmo ir rekreacijos būklę informuoja:
• moksliniai straipsniai mokslo žurnaluose ir monografijose;
• bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentų bei galimybių studijų duomenys,
• oficialūs statistiniai duomenys (statistikos departamentas),
• internetinės svetainės ir specializuoti (turizmo) leidiniai, bei kiti šaltiniai.

Analizuojant mokslinius straipsnius ir monografijas, pavyko išsiaiškinti, kokie vartotojų tyrimų pasitenkinimo modeliai yra išskiriami, taip pat pavyko rasti informacijos apie pramogų rušis. Tuo tarpu bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentuose bei galimybių studijose radau nemažai informacijos apie siūlomas pramogas, esamus išteklius ir jų pritaikymą turizmui. Oficialūs statistiniai duomenys leido išsamiau analizuoti Neringos lankytojų poreikius ir pramogų pasiūla. Internetinėse svetainėse ir specializuotuose leidiniuose pateikti duomenys suteikė galimybę įvertinti pramogų pasiūlą Neringoje.

Ieškiant literatūros darbo tema paaiškėjo, kad Lietuvoje atlikta nedaug tyrimų, analizuojančių lankytojų pramogų poreikio patenkinimą, naudojantis pramogų organizatorių paslaugomis, turinčioms įtaką tam tikros teritorijos, šiuo atveju Neringos, plėtrai. Vieni iš įdomesnių tyrimų, kuriais pasinaudojau darbe, buvo regioninio ir turizmo tyrimo centro (Danija) lankytojų apklausos duomenys.
2005 m. birželio-rugpjūčio mėn. Danijos Regioninių ir turizmo tyrimų centro Kuršių Nerijos lankytojų apklausoje buvo siekiama išsiaiškinti Neringos turistinį potencialą ir galimybę jį didinti, gerinant siūlomų paslaugų kokybę. Tačiau buvo pamirštas turistų poreikis paslaugoms ar pasiūla patenkina paklausą, ar yra pakankamas paslaugų, tiksliau pramogų, spektras. Apklausos pagrindinis tikslas buvo – nustatyti turistų demografinius duomenis, apsistojimo trukmę, motyvaciją, elgesį, išlaidas, nuomonę apie siūlomų turizmo produktų bei paslaugų (tame tarpe ir pramogų) įvairovę ir kokybę, paslaugų ir kainų santykį, reklamos efektyvumą, turizmo poveikį Kuršių nerijos gamtai leido tiksliau suformuluoti mano atliekamų tyrimų loginę struktūrą bei klausimyną.

Dar vienas iš tokio pobūdžio tiriamųjų darbų apie Neringoje siūlomas pramogas – „Pažintinė – rekreacinė veikla Neringoje“ (2007), kurioje atlikto socialinio tyrimo rezultatai. Tyrimas parodė, kad Neringos lankytojų nuomone pramogų plėtrai neigiamą įtaką daro įvairūs draudimai taip pat vietinių gyventojų pasyvumas bei žinių stoka.

Sąvokos.
Kurortas – įstatymo suteiktas statusas gyvenamajai vietovei, kurioje yra gamtinių gydomųjų veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai palankus klimatas, rekreacinių želdinių, vandens telkinių) bei speciali infrastruktūra šiems veiksniams naudoti gydymui, profilaktikai ir poilsiui bei turizmui. (LR „Turizmo įstatymas“ (Žin., 2001, Nr. 34-1128))
Paklausa – tai vartotojo noras ir pajėgumas įsigyti tam tikrą prekę ar paslaugą visomis esamomis kainomis tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje. [67]
Pasiūla (angl. supply) – tai rinkai pateiktas produktų kiekis esant nurodytai kainai. [67]
Rekreacinė teritorija – vietovė, turinti gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas
Rekreaciniai ištekliai – teritorijos gamtinės ar kultūrinės aplinkos savybės tinkamos žmonių pilnaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti (Autorių kolektyvas, 2002, 316 p.)
Saugomos teritorijos – sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). (LR „Saugomų teritorijų įstatymas“ (Žin., 2000, Nr. 58-1703))
Turizmo ištekliai – atitinkamos teritorijos ar atskirų gamtos, kultūros, ar specialaus intereso objektų vertybės ir galimybės tenkinti turistų poreikius (Autorių kolektyvas, 2002, 316 p.)
Vartotojas – fizinis asmuo, kuris pareiškia savo valią pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugą asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. (LR „Vartotojų teisių apsaugos įstatymas“ (žin., 1994, Nr. 94-1833))
Vartotojo elgsena – tai dviejų tarpusavyje susijusių kintamųjų – asmens ir aplinkos – funkcija tam tikroje tuo momentu esamoje situacijoje (Vitkienė E., 2002, 162 p.)
žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti. (LR „Turizmo įstatymas“ (Žin., 2001, Nr. 34-1128))
Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
29053 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • SANTRAUKA
  • SUMMARY
  • ĮVADAS7
  • 1. PRAMOGŲ PASIŪLOS IR PAKLAUSOS VERTINIMAS13
  • 1.1. Pramogų klasifikavimas ir grupavimas13
  • 1.2. Lankytojų poreikių patenkinimas15
  • 1.2.1. Poreikio pramogoms patenkinimas17
  • 1.2.2. „Trijų faktorių“ lankytojų pasitenkinimo modelis17
  • 1.3. Specifiniai reikalavimai ir ištekliai kurortinėms vietovėms19
  • 1.4. Rekreacinės galimybės saugomose teritorijose21
  • 1.5. Pramogų apžvalga Neringoje24
  • 1.6. Apibendrinimas27
  • 2. PRAMOGŲ PASIŪLA IR PAKLAUSA NERINGOJE28
  • 2.1. Pramogų Neringoje paklausos ir pasiūlos tyrimo bendroji programa28
  • 2.2. Pramogų pasiūla Neringoje28
  • 2.2.1. Neringos geografinė padėtis ir ištekliai naudojami pramogoms39
  • 2.2.2.Teatrai ir koncertinės salės31
  • 2.2.3. Muziejai ir parodų salės32
  • 2.2.4. Pramogos atvirose erdvėse ir gamtoje33
  • 2.2.5. Pramogos kitose įstaigose (viešbūčiuose, maitinimo įstaigose ir pan.)34
  • 2.3.6. Apibendrinimas35
  • 2.3. Pramogų paklausos patenkinimas Neringoje36
  • 2.3.1. Lankytojų nuomonė apie pramogų pasiūlą38
  • 2.3.2. Lankytojų pasitenkinimas siūlomų pramogų kiekybe39
  • 2.3.3. Lankytojų pasitenkinimas siūlomų pramogų kokybe42
  • 2.3.4. Lankytojų pasitenkinimas siūlomų pramogų įvairove44
  • 2.3.5. Apibendrinimas49
  • 2.4. Prisiminimai apie pramogas Neringoje50
  • 2.4.1. Lankytojų prisiminimai apie siūlomų pramogų kiekybę52
  • 2.4.2. Lankytojų prisiminimai apie siūlomų pramogų kokybę57
  • 2.4.3. Lankytojų prisiminimai apie siūlomų pramogų įvairovę59
  • 2.4.4. Apibendrinimas64
  • 2.5. Potencialių Neringos lankytojų lūkesčiai (pramogoms)65
  • 2.5.1. Lankytojų lūkesčiai, siūlomų pramogų kiekybei66
  • 2.5.2. Lankytojų lūkesčiai, siūlomų pramogų kokybei70
  • 2.5.3. Lankytojų lūkesčiai, siūlomų pramogų įvairovei71
  • 2.5.4. Apibendrinimas77
  • 2.6. SSGG analizė78
  • 2.7. Apibendrinimas79
  • 3. NERINGOS PRAMOGŲ SEKTORIAUS PLĖTROS GALIMYBĖS81
  • 3.1. Pramogų plėtros programa Neringoje81
  • 3.2. Pramogų sektoriaus kokybės gerinimo programa Neringoje83
  • IŠVADOS85
  • LITERATŪRA87
  • LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS …………… ………………91
  • PRIEDAI93

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Paklausa, pasiūla, rinkos pusiausvyra
Laboratorinis darbas Paklausa, pasiūla, rinkos pusiausvyra

Ekonomikos 1 laboratorinis darbas. Dėstytojas: V. Gaidelys Užduotis: Remdamiesi lentelėje pateiktais duomenimis: a) nubrėžkite paklausos kreivę; b) nubrėžkite paklausos ir pasiūlos kreives [...]

Paklausa, pasiūla, rinkos pusiausvyra
Laboratorinis darbas Paklausa, pasiūla, rinkos pusiausvyra

TIKSLAI: 1) suprasti rinkos pusiausvyros susidarymą; 2) suprasti pusiausvyros pasikeitimą rinkoje, keičiantis paklausai ir/arba pasiūlai; [...]

Darbo rinkos pasiūlos ir paklausos derinimas
Diplominis darbas Darbo rinkos pasiūlos ir paklausos derinimas

Problema ir temos aktualumas. Darbo rinkos pasiūlos ir paklausos derinimas yra svarbi bendros užimtumo problemos [...]

Visuminė paklausa ir pasiūla
Prezentacija Visuminė paklausa ir pasiūla

•Visuminė pasiūla – tai prekių ir paslaugų kiekis, kuriuos visi šalies gamintojai pateikia rinkai. Ji [...]

Paklausos, pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu
Laboratorinis darbas Paklausos, pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu

TIKSLAI: 1) mokėti apskaičiuoti elastingumo koeficientą; 2) mokėti įvertinti paklausos elastingumo kainos atžvilgiu ir gamintojų pajamų (vartotojų [...]

Paklausos ir pasiūlos reikšmė rinkoje
Referatas Paklausos ir pasiūlos reikšmė rinkoje

Rinka paprastai suprantama kaip prekiavimo vieta, kurioje perkamos ir paruodamos prekės. Pagal ekonomistus, rinka- tam [...]

Greito paruošimo makaronų pasiūlos ir paklausos vertinimas
Diplominis darbas Greito paruošimo makaronų pasiūlos ir paklausos vertinimas

Darbo aktualumas: analizuojant prekių paklausą ir pasiūlą, jų pokyčių veiksnius, galima suprasti, kaip funkcionuoja rinkos [...]

Paklausos - pasiūlos tendencijos interneto tiekimo paslaugoms
Kursinis darbas Paklausos - pasiūlos tendencijos interneto tiekimo paslaugoms

  Šiuolaikinis pasaulis sunkiai įsivaizduojamas be kompiuterių, informacinių technologijų (IT), interneto. Spartus interneto vystymasis ne tik [...]

Vartotojo prekių paklausa
Laboratorinis darbas Vartotojo prekių paklausa

TIKSLAI: suprasti prekių rinkinių išsidėstymą abejingumo kreivių žemėlapyje; mokėti nubrėžti ir paaiškinti biudžeto tiesę; panaudojant abejingumo kreivių žemėlapį [...]

Vartotojų elgsena ir prekių paklausa
Referatas Vartotojų elgsena ir prekių paklausa

Idealios rinkos subjektai yra individualus pardavėjas ir individualus pirkėjas arba gamintojas ir vartotojas. Pardavėjas ir [...]

Reabilitacijos paslaugų pasiūlą  įtakojantys veiksniai
Referatas Reabilitacijos paslaugų pasiūlą įtakojantys veiksniai

Kursinis darbas, bet dėl apimties trūkumo įkainotas pigiau! Gyventojų sveikata – didžiausia visuomenės socialinė ir [...]

Lietuviškų veido kremų paklausa Vilniuje
Tyrimas Lietuviškų veido kremų paklausa Vilniuje

Marketingo tyrimai - marketingo sprendimams ir problemoms reikalingos informacijos paieška, rinkimas, kaupimas, apdorojimas ir interpretavimas.

Duonos paklausa Lietuvoje ir Latvijoje
Referatas Duonos paklausa Lietuvoje ir Latvijoje

Nuo seniausių laikų žmonės mainėsi prekėmis. Vieta, kurioje jie tai darė vadinama rinka. Šiandien šis [...]

Pinigų paklausa. Jos kitimo analizė Lietuvoje
Referatas Pinigų paklausa. Jos kitimo analizė Lietuvoje

Pinigų paklausos tyrimai yra vieni labiausiai paplitusių empirinio pobūdžio ekonomikos tyrimų. Tai nesunku paaiškinti – [...]

Pinigų paklausa ir jos valdymas
Referatas Pinigų paklausa ir jos valdymas

Temos aktualumas: Pinigų paklausa dažniausiai apibūdinama kaip rinkos dalyvių pageidaujamas turėti pinigų kiekis. Pinigų paklausa [...]