Humanitariniai mokslai / Literatūra

Meniškas artimųjų netekties įprasminamas lietuvių liaudies šeimos dainose

0 atsiliepimų
Autorius:
Į liaudies kūrybą ne visada žiūrėta kaip į vertybę, kažkada ji laikyta „niekais“ ar atgyvena. Susidomėjimas tautosaka Europoje prasidėjo XVIII amžiuje, kai ją imta užrašinėti, publikuoti. Dėmesys lietuvių liaudies dainoms radosi pradėjus tyrinėti lietuvių kalbą, kai Mažosios Lietuvos evangelikų kunigas Pilypas Ruigys 1747 m. parašė lietuvių kalbos žodyną, į kurį įdėjo tris dainas – kalbos senumui ir skambumui pailiustruoti .
Šio darbo objektas – lietuvių liaudies šeimos dainos, kuriose vaizduojama tėvų netekusių vaikų buitis, našlių ir našlaičių gyvenimas. Vaikų netektis tautosakoje apdainuojama karinėse-istorinėse bei šeimos dainose. Našlaitės vargingo gyvenimo vaizdai tautosakoje yra gausiausi ir išsamiausiai perteikiami vestuvių ir šeimos dainose. Našlių dalią atskleidžia šeimos, vestuvių bei darbo dainos.
Sąvokos našlaitis (-ė) tiesioginė reikšmė – vieno arba abiejų tėvų netekęs vaikas, tačiau įvairios tautos šį žodį sieja su likimo nuskriaustojo, likusio be globos, neturtingo, vargstančio žmogaus apibūdinimu . Našlys (-ė) – vyras, kurio žmona mirusi, arba moteris, kurios vyras miręs .
Naujausi tautosakos tyrinėjimai. Netekties temą gana išsamiai pristato Jurgita Ūsaitytė įvadiniame „Lietuvių liaudies dainyno“ straipsnyje „Artimųjų netekties tema dainose“ , kur aptariami našlaičių vargai, motinos ilgesys, žmonių žiaurumas, našlės dalia bei tėvų skausmas po vaikų mirties. Daiva Vaitkevičienė straipsnyje „Dainos apie mirtį“ analizuoja našlės bei našlaitės nedalią, kur pateikia išsamią medžiagą apie tautosakinį gegutės įvaizdį, jo gretinimą su našlaite. Lilija Kudirkeinė straipsnyje „Tautosakinis gegutės įvaizdis“ taip pat plačiai nagrinėja gegutės ir našlaitės panašumus, jų įvaizdžių gretinimą.
Rasos Šukienės straipsnyje „Nedalios raiška našlaičių dainose“ dėmesys skiriamas socialiniam našlaičių statusui visuomenėje, komplikuotoms jų gyvenimo peripetijoms ir emocinėms būsenoms. Dainų funkcija vestuvių apeigose plačiausiai atskleidžiama jos daktaro disertacijoje „Našlaitės vestuvinės dainos lietuvių vestuvinių dainų kontekste: žanro identifikacija ir melodijų tipologija“ . Vestuvių tematika, socialinė nelygybė našlaičių gyvenime išsamiai aptariama ir Donato Saukos knygoje „Tautosakos savitumas ir vertė“ . Balys Sruoga trumpai aptaria našlaičių dainų panašumą raudoms knygoje „Lietuvių liaudies dainų rinktinė“ .
Literatūros ir šaltinių apžvalga. Kūriniai, apdainuojantys artimųjų netektį jau randami pirmuosiuose spausdintuose lietuvių liaudies dainų rinkiniuose. Po vieną kitą jų paskelbė Liudvikas Rėza, Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius, o kur kas daugiau jų buvo rasta XIX a. pabaigos – XX a. pirmųjų dešimtmečių Georgo Heinricho Friedinando Neselmano, Antano Juškos, Jono Basanavičiaus, Viliaus Kalvaičio, Aukusto Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko dainų leidiniuose.
Vanda Misevičienė straipsnyje „Lietuvių liaudies šeimos dainų klasifikacija“ trumpai aptaria šeimos dainų sampratą, išskiria netekties temą, kur analizuoja tėvų skausmą netekus vaikų, našlaičių ir našlių dalią. Trumpai našlių, našlaičių raišką dainose taip pat analizuoja Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė bei Donatas Sauka tautosakos vadovėliuose.
Darbe naudoti šie dainų tekstų šaltiniai: „Lietuvių liaudies dainyno“ keturioliktasis tomas – Šeimos dainos. Dainos artimųjų netekties tematika tik XX a. pabaigoje baigtos skelbti keturiolikto „Lietuvių liaudies dainyno“ trečiajame tome „Šeimos dainos“. Šis dainynas pirmasis ir kol kas vienintelis leidinys, aprėpiantis visą lietuvių dainuojamąją tradiciją netekties tematika. Jis yra parengtas „Lietuvių liaudies dainų katalogo“ savarankiško šeimos dainų skyriaus pagrindu, kuriame yra beveik 8000 variantų, sudarančių 125 dainų tipus. Dainų tekstai taip pat imti iš Antano Juškos dainų rinkinio „Lietuviškos svodbinės dainos“ .
Darbo tikslas – atskleisti menišką artimųjų netekties įprasminamą lietuvių liaudies šeimos dainose. Tikslo buvo siekiama keliais metodais. Aprašomasis metodas buvo naudojamas atskleidžiant šeimos dainų sampratą ir jų vietą etnokultūroje. Interpretacinis metodas pasitelktas perteikti šeimos dainose vaizduojamų žmonių skausmą netekus artimojo.
Darbo uždaviniai:
1. Apibrėžti, kokią vietą šeimos dainos užima etninėje kultūroje.
2. Aptarti netekties motyvų meninę raišką.
3. Išanalizuoti, kaip šeimos dainose meniškai įprasminama tėvų nedalia (dukters/sūnaus netektis).
4. Išanalizuoti našlaičio likimo esmę.
5. Išanalizuoti našlės gyvenimo peripetijas.
Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
12000 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • ĮVADAS1
  • I. ŠEIMOS DAINŲ SAMPRATA IR VIETA ETNOKULTŪROJE4
  • II. TĖVŲ NEDALIOS RAIŠKA6
  • III. NAŠLAIČIŲ GYVENIMO VAIZDAI13
  • 1. Tėvų ieškojimo ir susitaikymo su nepakeičiama padėtimi motyvas16
  • 2. Buities vargai19
  • 3. Našlaičio išvaizda26
  • 4. Meilės ir vestuvių samprata27
  • IV. NAŠLĖS NEDALIOS RAIŠKA32
  • IŠVADOS39
  • ŠALTINIŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS42

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Lietuvių liaudies dainos seniau ir dabar
Referatas Lietuvių liaudies dainos seniau ir dabar

Daina – sielos penas. Be jos negali apsieiti nė viena gyvuojanti tauta. Lietuvių kraičių skrynios per [...]

Lietuvių liaudies dainų žanrai ir etnografiniai ypatumai
Prezentacija Lietuvių liaudies dainų žanrai ir etnografiniai ypatumai

Išskiriamos keturios pagrindinės dainų rūšys: sutartinė, giesmė, rauda ir daina [...]

Lietuvių liaudies dainos
Referatas Lietuvių liaudies dainos

Tautosakos kūriniai – dainos, pasakos, sakmės, mįslės ir kt. – dar ne taip seniai buvo [...]

2011-ieji buvo paskelbti Česlovo Milošo metais.  Kuo šis rašytojas yra artimas Lietuvai? Kaip buvo įprasmintas jo atminimas?
Rašinys 2011-ieji buvo paskelbti Česlovo Milošo metais. Kuo šis rašytojas yra artimas Lietuvai? Kaip buvo įprasmintas jo atminimas?

Česlovas Milošas - lietuvių kilmės lenkų rašytojas, poetas, literatūros mokslininkas. 1953 m. Buvo apdovanotas Europos [...]

Lietuvių liaudies dekoratyvinė tekstilė
Prezentacija Lietuvių liaudies dekoratyvinė tekstilė

Audinių balinimo būdai, audinių dažymo būdai. Dažomosios medžiagos,pluoštai, spalvos.

Milašiaus ir lietuvių liaudies pasakų palyginimas
Referatas Milašiaus ir lietuvių liaudies pasakų palyginimas

Turbūt kiekvienas iš mūsų esam girdėją, skaitę ar matę pasakų. Kiekvienam iš mūsų pasakos turi [...]

Lietuvių liaudies šokio klasika
Referatas Lietuvių liaudies šokio klasika

Pedagogikos mokslų kandidato Vytauto Jakelaičio teigimu, lietuviška sceninė choreografija ilgus metus buvo kuriama daugelio [...]

Mirties ir laidotuvių atspindys lietuvių liaudies tradicijose
Referatas Mirties ir laidotuvių atspindys lietuvių liaudies tradicijose

Pasirinkta interdisciplininio pranešimo tema – „Mirties ir laidotuvių atspindys lietuvių liaudies tradicijose“. Šią temą pasirinkau [...]

„Žirgo simbolika lietuvių liaudies dainose“
Referatas „Žirgo simbolika lietuvių liaudies dainose“

Lietuvių liaudies tautosaka domino ne vieną lietuvių kalbos ir literatūros tyrinėtoją. Būtent pastarasis literatūros žanras [...]

Šeimos vertybės lietuvių literatūroje
Rašinys Šeimos vertybės lietuvių literatūroje

Visuomenėje vykstantys pokyčiai daro įtaką šeimai, todėl pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje didėja dėmesys jai. Giminystės ryšiai [...]

Kalendorinės lietuvių liaudies dainos
Referatas Kalendorinės lietuvių liaudies dainos

Lietuva – dainų šalis. Seniau, daina lydėdavo žmogų visą jo gyvenimą. Nuo pat lopšio iki [...]

Šeimos santykiai lietuvių literatūroje
Rašinys Šeimos santykiai lietuvių literatūroje

       Šeima - svarbiausioji vaikų ugdymo institucija, svarbiausia mikroaplinka, kurioje, vykdoma vaikų socializacija, svarbiausias veiksnys [...]

Šeimos reikšmė žmogui lietuvių literatūroje
Rašinys Šeimos reikšmė žmogui lietuvių literatūroje

Šventajame Rašte yra rašoma: „Negera žmogui būti vienam...“ O namai ir yra ta vieta, kur [...]