Tikslieji ir gamtos mokslai / Medicina

Ūmių žarnyno infekcinių susirgimų paplitimas Kauno mieste ir rajone 2003-2010 metais

0 atsiliepimų
Autorius:
Žarnyno infekcijos nėra naujas reiškinys, pasaulyje apie juos yra seniai žinoma. Lietuvoje ūmioms žarnyno infekcinėms ligoms daugiau dėmesio skiriama pastaraisiais metais, kadangi pagerėjo laboratorinė diagnostika ir atlikus klinikinių mėginių tyrimus nustatoma, kokiais virusais ar bakterijomis yra užsikrėtęs žmogus. Anksčiau bet kurį virusinį viduriavimą gydytojai vadindavo neaiškios kilmės virusine žarnyno infekcija, o patys pacientai viduriavimą vadino tiesiog apsinuodijimu. Šiandien tokie simptomai kaip vėmimas, viduriavimas ir kiti panašūs gali būti labai rimtos ūmios žarnyno infekcinės ligos priežastis. Dažniausiai vėmimą ir viduriavimą arba kitaip vadinamą diarėją sukelia 3 žarnyno virusai: Rotavirusai, Norovirusai, Adenovirusai (Bačiulis ir kt., 2004).
Virusinėmis žarnyno infekcijomis užsikrėsti labai lengva: beveik visomis ūmiomis žarnyno infekcinėmis ligomis galima užsikrėsti per nešvarias rankas, užterštus aplinkos daiktus (žaislus, vandenį) bei - nuo sergančių žmonių. Šie sukėlėjai yra labai atsparūs, juos sunkiai veikia įprastos dezinfekcijos priemonės, o taip pat ir muilas. Todėl labai svarbu laikytis higienos ir vos įtarus, kad kuris nors šeimos narys serga žarnyno infekcija, dažnai ir atsakingai plauti rankas. Svarbu, kad sergantysis (ypač vaikai) būtų izoliuoti ir neitų į susibūrimo vietas, kur yra daug žmonių ir yra galimybė užkrėsti kitus žmones, net jeigu tik pradėjo viduriuoti ir nekarščiuoja, kadangi pirmomis dienomis ligoniai išskiria labai didelį virusų kiekį, o užsikrėsti pakanka visai nedidelio jų kiekio, t.y. infekcinė dozė gali būti labai maža ir siekti tik 10 viruso dalelių. Todėl visi šie virusai paplinta labai greitai ir sunku nustatyti, kurioje vietoje kilo. Virusas į organizmą patenka pro burną ir tik tada virškinamuoju traktu keliauja žemyn, dažniausiai pažeidžia plonąjį žarnyną. Kol nėra žinoma, kuriuo virusu serga pacientas, patekęs į ligoninę jis turėtų būti paguldytas į atskirą palatą, kad neužsikrėstų kitu virusu.
Žarnyno infekcijas gali sukelti ir bakterijos: salmonelės, stafilokokai, ešerichijos, šigelės (dizinterijos sukėlėjai) ir kt. Šių infekcijų plitimui yra itin palankus šiltas oras, tačiau pastaruoju metu pastebėta, kad bakterinės žarnyno infekcijos plinta ir rudens laikotarpiu. Nors bakterinės kilmės infekciniai susirgimai turėtų būti sunkesni nei virusiniai, tačiau juos kartais sunku atskirti.

Darbo tikslas: Išanalizuoti ūmių žarnyno infekcinių ligų paplitimą Kauno mieste 2003 – 2010 metais.

Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti ūmių žarnyno infekcinių ligų paplitimą Lietuvoje ir Kauno mieste.
2. Apžvelgti ūmias bakterines bei virusines žarnyno infekcijas.
3. Išanalizuoti veiksnius turinčius įtakos ūmių žarnyno infekcinių ligų pasireiškimui.
Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
9912 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • 1. Įvadas6
  • 2. Darbo tikslas ir uždaviniai7
  • 3. Literatūros apžvalga8
  • 3.1. Maisto sauga ir ūmus žmonių žarnyno infekciniai susirgimai8
  • 3.2. Žmonių sergamumas ūmiomis žarnyno infekcinėmis ligomis8
  • 3.3. Bakterijų sukeliami žmonių susirgimai galintys plisti ir per užkrėstą maistą9
  • 3.4. Virusų sukeliami žmonių susirgimai galintys plisti ir per užkrėstą maistą12
  • 3.5. Ūmių žarnyno infekcinių susirgimų sukeliami ekonominiai ir kiti nuostoliai14
  • 4. Tyrimo metodika ir organizavimas17
  • 5. Rezultatai ir jų aptarimas20
  • 6. Išvados46
  • 7. Literatūra47

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Darbo situacija Kauno rajone ir mieste 2013-2014 metais
Referatas Darbo situacija Kauno rajone ir mieste 2013-2014 metais

Darbo rinka - tai darbo jėgos pardavimo ir pirkimo ekonominių santykių sistema, kurioje formuojasi darbo [...]