Lietuvos fotografijos istorija. Konspektas

Fotografija Lietuvoje iki 1 pasaulinio

Amatininkai (ateljė), mėgėjai. Fotografavo žmones, siūlė įsigyti tų laikų įžymybių vaizdų, turistinių, žinomų paveikslų reprodukcijų.
Apie fotografiją sužinoma tais pačiais metais kaip pasaulis, 1839 Boleslovas ir Karolis - atsiminimas, kad buvo daromi dagerotipai. Metais vėliau surengiama Vilniuje pirmoji fotografijos paroda su vienu dagerotipu. 43 įsisteigia fotoateljė, veikė laikinai, po poros metų įsteigiama kita, kuri veikė 20m.
6deš.pab. Dagerotipiją pakeitė pigesnis šlapio kolodijaus metodas. Įprastinis rekvizitas buvo staliukas, kolona, fonas (nutapyta). Būtinai turėdavo būti paspartuota, kur spaudžiamas ateljė pavadinimas. Nuotraukas dėdavo ir ant įv. daiktų.

Portretistai. Turėjo meninį išsilavinimą
Straussas. Nematoma tiek daug rekvizito, fotografija švaresnė, daugiau lemia šviesa, komp.
Jurašaitis. Dokumentuoja dailės parodas, draugijų veiklą. Jo studija tampa susitikimų vieta inteligentijai. Taip yra fotografavęs Jablonskį, Basanavičių, Žemaitę.

Miesto fotografija/už studijos ribų (studijinė f. - vyraujantis žanras, norint fotografuoti lauke reikėjo gauti valdžios leidimą. Rinkosi gana bendrus vaizdus: panorama, paminklai, Vilnius reprezentatyvus, idiliškas):
Korzonas. Geležinkelio tunelio statyba - reportažas, tradiciniai vaizdai. Gana kokybiškos.
Sveikovskis. Platesnė geografija, priemiesčiai, sukūrė Vilniaus albumą (kt autoriai taip pat rišdavo fotografijas į albumus), 5 dalių Vilniaus panoramą (lyg sujungimui).
Čekavičius! Dailės Rusijoje, fotografijos mokėsi Paryžiuje. Kaip ir visi įsteigė ateljė, o fotografavo nuo 69: bažnyčias, jų interjerus, gatves, ypač daug dėmesio skyrė panoramoms. Preciziškai techniškai atlikta, estetinė pusė.