Lyginamosios politikos konspektas

73 psl. / 47429 žod.

Ištrauka

  1. Lyginamasis metodas ir jo vieta mokslinių metodų klasifikacijoje. Sisteminė proceso analizė

„Comparative Politics and the Comparative Method“ (Arendt Lijphart, 2008)

Tekste aprašomi lyginamojo metodo trūkumai ir silpnybės bei stipriosios vietos. Lyginamasis metodas vienas iš pagrindinių, kiti – eksperimentinis, statistinis, atvejo studija. Lyginamasis metodas ieško empirinių ryšių tarp kintamųjų, tačiau pirmiausiai turi būti nustatyti ir įvertinti kintamieji. Tai liberalus bendrasis metodas, o ne siaura specializuota technika. Visų trijų metodų (lyginamojo, eksperimentinio ir statistinio) tikslas – rasti mokslinius paaiškinimus, kurie susideda iš dviejų pagrindinių elementų: empirinių ryšių nustatymo tarp kintamųjų ir kitų kintamųjų kontrolės.

Eksperimentinis metodas yra paprasčiausias. Jis naudojamas dviem ekvivalentiškoms grupėms, iš kurių viena yra eksperimentinė grupė, kuri yra veikiama tam tikros įtakos, o kita yra kontrolinė grupė, neveikiama jokiais dirgikliais. Galiausiai jos lyginamos. Eksperimentinis metodas yra visai geras, kai reikia pateikti mokslinius paaiškinimus, bet tik ne tokiems mokslams kaip politikos, kuriems tinka retai. Statistinis metodas remiasi matematinėmis empirinių duomenų manipuliacijomis nustatant ryšius tarp kintamųjų. Šis metodas yra pakankamai racionalus ir atlieka itin svarbias logines funkcijas, tačiau yra silpnesnis nei eksperimentinis metodas, nes negali kontroliuoti visų kitų kintamųjų, kurie gali turėti itin didelės reikšmės.

Lyginamasis metodas panašus į statistinį visai atžvilgiais, išskyrus vieną. Jame atvejų skaičius yra per mažas, kad leistų sistemiškai įvertinti dalinę koreliaciją. Taigi esminis skirtumas tarp jų yra tas, kad skiriasi atvejų skaičius. Statistiniame metode jų yra labai daug, o lyginamajame apie du. Yra įmanoma derinti statistinį ir lyginamąjį metodus. Lyginamasis ir eksperimentinis metodai nėra tas pats, jie tiesiog netobulai panašūs. Pagrindinės lyginamojo metodo problemos yra daug kintamųjų ir mažai atvejų. Šios problemos yra glaudžiai susijusios, jas galima spręsti keliais būdais. Pirmasis – taikyti statistinį metodą vietoje lyginamojo. Tai dažnai reikalauja daug išteklių, informacijos ir laiko. Antrasis būdas, intensyvi lyginamoji kelių atvejų analizė gali būti daugiau žadanti.

Tarpvalstybinės analizės tikslai yra: 1) patikrinti makro hipotezes, susijusias su vidiniais struktūrinių sistemos elementų ryšiais (atvejų skaičius ribotas, tad kliaujamasi lyginamuoju metodu); 2) mikro atsikirtimai, kurių tikslas yra patikrinti tautinę ir kultūrinę aplinką, leisti kurti ir pritaikyti tinkamai veikiančius projektus kitai aplinkai. Tam iš pažiūros tiktų lyginamasis metodas, tačiau jei visuma susideda iš atskirų individų, galima taikyti statistinį metodą (vietoje vieno atvejo „tautos“ padaroma daug kintamųjų „individų“).

Grėsmė lyginamajam metodui – pernelyg pasikliauti ir teikti reikšmės negatyviems radiniams. Atvejai turi būti atrenkami sistemiškai, tikimybine atranka. „Daugybės kintamųjų“ problemos minimizavimas: 1) maksimizuoti atvejų skaičių; 2) sumažinti analizės nuosavybės erdvę (property-space), grupuojant kintamuosius pagal panašumus ir juos dichotomizuojant; 3) taikyti lyginamąjį metodą tik palyginamiems atvejams, ieškoti konstantų ir akivaizdžių ryšių. Taip pat reikalinga išrinkti aktyviausius, veiksmingiausius (operative) kintamuosius; 4) taikyti lyginamąją analizę raktiniams (esminiams) kintamiesiems. Tokie raktiniai kintamieji yra tie, kurie daro įtaką sprendimų priėmimo procesui.

Trečiame etape atsiranda ryšys su vieno skirtumo metodu. Milio susijusių variantų metodas ir vieno skirtumo metodas laikomi moderniais lyginamaisiais metodais. Vieno skirtumo metodas: atvejis, kuriame vyksta fenomenas, lyginamas su atveju, kuris kitais atžvilgiais labai panašus į jį, bet jame tai nevyksta. Susijusių variantų metodas ieško kiekybinių veikiančių kintamųjų variacijų ir susieja juos vieną su kitu.

Vietoves galima lyginti ne tik pagal geografinius panašumus, bet ir daugybe kitų aspektų (sociokultūrinis šalių grupavimas). Maksimizuoti palyginamumą galima analizuojant vieną šalį diachroniškai. Tai reiškia, kad į tą pačią šalį žvelgiama iš istorinės perspektyvos, lyginami tam tikri reiškiniai, pavyzdžiui, senovėje, viduramžiais ir šiais laikais.

Statistinis metodas taikomas turint daug atvejų, lyginamasis – kai du, tuo tarpu atvejo analizė skirta vienam kintamajam. Tačiau atvejo analizė yra glaudžiai susijusi su lyginamuoju metodu ir gali būti jo dalimi. Atvejo analizė leidžia nuodugniai ištirti konkretų atvejį. Tačiau remiantis ja, negalima daryti apibendrinimų ir išvedinėti teorijų. Autorius išskiria šešis idealius atvejo analizės tipus (žodis „idealus“ reiškia, kad realybėje gryni tipai retai egzistuoja): 1) ateoretinė – aprašomoji analizė, pagal kurią neįmanoma formuluoti jokių bendrų dėsnių; 2) aiškinamoji – irgi domisi tik konkrečiu atveju, o ne teorijos formulavimu ir tobulinimu. Aiškinamoji analizė remias teorija, bet ji nėra tikslas savaime; 3) kelianti hipotezes - formuluoja aiškias apibrėžtas hipotezes ir jas tikrina dideliame kiekyje kintamųjų, siekdama sukurti teoriją, kuri niekada toje srityje neegzistavo; 4-5) teoriją stiprinanti ir teoriją silpninanti – veikia jau sukurtų apibendrinimų rėmuose, todėl turimą atvejį bando pritaikyti teorijai ir įrodyti, kad teorija teisinga arba išvis netinkama; 6) nukrypusi nuo normų – nagrinėja nuo teorijos nukrypusius atvejus ir paaiškinti jų nukrypimą. Tokia analizė silpnina originalią teoriją, bet stiprina jos modifikuotą variantą.

Iš visų šių analizių didžiausią pridėtinę vertę teorijai turi hipotezių formulavimo ir nukrypusius atvejus nagrinėjančios analizės (3 ir 6): viena kuria naujas hipotezes, kita apdoroja jau turimas. 4,5 ir 6 analizės yra netiesiogiai lyginamosios analizės, nes jas atliekant išrenkamas konkretus atvejis iš didelio kiekio atvejų ir yra nagrinėjamas teoriniame ir empiriniame kontekste.


Turinys

  • 1.Lyginamasis metodas ir jo vieta mokslinių metodų klasifikacijoje. Sisteminė proceso analizė
  • 1.1.Comparative Politics and the Comparative Method“ (Arendt Lijphart, 2008)
  • 1.2.„Aligning Ontology and Methodology in Comparative Politics“ (Peter Hall, 2003)
  • 2. Lyginimo metodologijos inovacijos: Ch.Ragin kokybinis lyginamasis metodas
  • 2.1.„Vidurio kelio paieškos šiuolaikinėje komparatyvistikos metodologijoje“ (Zenonas Norkus, 2008)
  • 2.2„Using Comparative Methods to Study Diversity“ (Charles Ragin, 1994)
  • 3. Lyginamoji politika ir racionalus pasirinkimas
  • 3.1„Collective Action Theory“ (Elinor Ostrom, 2007)
  • 3.2„Reconsideration of Rational Choice in Comparative and Historical Analysis“ (Margaret Levi, 2009)
  • 4.Valstybė kaip pagrindinis lyginamosios analizės vienetas. Valstybės galia ir formos.
  • 4.1 „On the State, Democratization and Some Conceptual Problems“ (Guillermo O`Donnell, 1993)
  • 4.2 „Researching the State“ (Joel Migdal, 2009)
  • 5. Politinis klientelizmas ir „užgrobtos valstybės“ reiškinys
  • 5.1 „Political Clientelism“ (Susan Stokes, 2007)
  • 5.2 „Beyond Clientelism: Incumbent State Capture and State Formation“ (Anna Grzymala, 2008)
  • 6. Ekonominis demokratizacijos aiškinimo būdas
  • 6.1 „Economic Origins of Dictatorship and Democracy“ (Daron Acemoglu & James Robinson, 2006)
  • 7. Kultūriniai demokratizacijos veiksniai
  • 7.1 „Modernization, Cultural Change and Democracy“ (Ronald Inglehart & Christian Welzer, 2005)
  • 8. Socialinės revoliucijos ir politinio stabilumo problema
  • 8.1 „A Critical Review of Barrington Moore‘s Social Origins of Dictatorship and Democracy“ (Theda Skocpol, 1973)
  • 8.2 „Political Order in Changing Societies“ (Samuel Huntington, 1968)
  • 9. Diktatūros kilmė ir veikimo būdai
  • 9.1 „Authoritarianism and Dictatorship“ (Ronald Wintrobe, 2007)
  • 9.2 „Authoritarian Institutions and Survival of Autocrats“ (Jennifer Gandhi & Adam Przeworski, 2007)
  • 10. Mažoritarinė ir konsensuso demokratija
  • 10.1„The Quality of Democracy“ (Arendt Lijphart, 2008)
  • 10.2 „What Kind of Democracy Is Emerging in Eastern Europe” (Andrew Roberts, 2006)
  • 11. Partinių sistemų raida Vakarų Europoje
  • 11.1 „Voters and Parties“ (Anne Wrenn & Kenneth McElwain, 2007)
  • 11.2 „Cleavage Structures, Party Systems and Voters Alignments (Seymour Martin Lipset & Stein Rokkan, 1967)
  • 12. Ekonominės plėtros institucinės prielaidos, Vakarų iškilimo fenomenas ir Kinijos klausimas
  • 12.1 „Institutions, History and Development“ (Avner Greif, 2006)
  • 12.2 „Kiniškojo komunizmo transformacija“ (Zenonas Norkus, 2008)
  • 13.Kapitalizmo įvairovės koncepcija ir jos kritika
  • 13.1 „An Introduction to Varieties of Capitalism“ (Peter Hall & David Soskice, 2001)
  • 13.2 „A Neorealist Approach to Institutional Change and the Diversity of Capitalism“ (Bruno Amable & Stefano Palombarini, 2009)
  • 14.Gerovės režimai ir jų įvairovė
  • 14.1 „Social Foundation of Postindustrial Economies“ (Gosta Esping-Andersen, 1999)
  • 14.2 „The Eastern European Welfare State in Comparative Perspective“ (S.Haggard & R.Kaufman, 2009)
  • 15. Lyginamosios politikos ir lyginamoji politinė teorija
  • 15.1 ”Beyond Monologue: For a Comparative Political Theory“ (Fred Dallmayr, 2004)
  • 15.2 „Strong Theory: Structure and Configuration in Comparative Politics Revisited“ (Ira Katznelson, 2009)

Reziumė

Autorius
ieva.rutalyte
Tipas
Konspektas
Dalykas
Politologija
Kaina
€3.63
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Vas 24, 2015
Publikuotas
2014 m.
Apimtis
73 psl.

Susiję darbai

Politika ir viešasis administravimas

Politologija Prezentacija odesa
Wilson teigimu “Viešasis administravimas turėjo tik įgyvendinti politiką”. Dabar viešasis administravimas apibūdinamas ne tik kaip viešosios politikos įgyvendinimas, bet ir kaip viešosios politikos...

Politikos komunikacija

Politologija Referatas agpociute
1. POLITIKOS KOMUNIKACIJA IR JOS FORMAVIMAS BEI ĮGYVENDINIMAS EUROPOS SĄJUNGOJE 1.1. Pilietinis dalyvavimas politinėje komunikacijoje 1.1.1. Politinės komunikacijos procesas 1.1.2. Piliečių dalyvavimas 1.1.3....

Politikos analizės konspektas

Politologija Konspektas 2014 m. ieva.rutalyte
Politikos analizės konspektas, kuriame rasite pagrindines šios disciplinos teorijas, sąvokas, tipologijas. Su pavyzdžiais, lentelėmis, t.t.

Politologijos pagrindų konspektas

Politologija Konspektas 2020 m. Dokave
Konspektas nepublikuotas. 1. Aprašomos politinės ideologijos (liberalizmas- naujasis arba socialinis, konservatizmas - šiuolaikinis ir klasikinis; socializmas ir komunizmas; socialdemokratija; fašizmas ir nacionalsocializmas; nacionalizmas;...