Socialiniai mokslai / Politologija

Tarptautinių santykių teorijų konspektas

0 atsiliepimų
Autorius:

„The Imagined Economies of Globalization“ (Angus Cameron & Ronen Palan, 2004)

 

Prarasta nacionalinė ekonomika. Niekada nebuvo vienos valstybės sampratos, bet labiau rinkinys normatyvinių lūkesčių, interpretuojamų ir pritaikomų vietiniuose kontekstuose ir pagal vietines sąlygas. (valstybės samprata skiriasi indus­trializuotoje šiaurėje ir postimperiniuose pietuose, rytų Azijos valstybė ankstyvame XXI a. nėra tokia pati kaip Europos valstybė XIX a.). Nepaisant daugybės empirinių skirtumų tarp valstybių egzistuoja valstybės idėja – plačiai plintanti ir idealizuota, net universali – kuri apibrėžia visuomenės pobūdį ir jos santykį su valstybe bei legitimuoja tautos-valstybės ideologiją. Kol valstybės idėja yra visuotinai pripažįs­tama, pasaulis natūraliai padalinamas į tautas arba žmones, kurie sukuria institucines struktūras ir valstybė tarnauja kaip politinė išraiška ir institucinės tautos ranka. Nacionalinė ekonomika suprantama panašiais terminais, taip pat kaip tarnautoja tautai.

Visuomenė yra lanksti socialinės organizacijos forma, todėl valstybė pastoviai atkuriama atsižvelgiant į besikeičiančius tautos poreikius ir koncepcijas. Tauta formuoja kolektyvinius tikslus, iškyla etikos  (kurie tikslai yra garbingi) ir technikos (kaip save organizuojančiai bendruomenei geriausia pasiekti šiuos tikslus) klausimai. Homogeninė nacionalinė ekonomika buvo centrinė rinkos jėgų subordinacijos idėja valstybės tikslams. Valstybė kaip tautos kolektyvinė ranka turi teisę kontroliuoti ir subordinuoti rinkos jėgas dėl naudos tautai. Nacionalistinė teorija siūlo, kad tautos „dvasinis vieningumas“ privalo būti perteiktas tiek kiekvieno individo atsakomybe tautai, tiek tautos atsakomybe individui. Per istoriją tauta legitimavo naujas socialinių organizacijų ir priežiūros formas. Tai parodo ir nacionalinės ekonomikos suformavimas. Nuo vėlyvųjų viduramžių iki XIX a. vidurio palaipsniškai Europoje vyko procesas, konsoliduojantis fiskalinę valstybę, tuo pačiu pasaulį informuojantis apie tautų kūrimąsi. Kaip atskiros sritys taip pat sukurtos ir vietinės bei tarptautinės ekonomikos. Ribotos politinės ekonomikos atstovai teigia, kad rinka turi būti kontroliuojama nacionalinių vyriausybių, neoliberalūs ekonomistai – kad globali laisva prekyba skatintų nacionalinės ekonomikos augimą ir turto maksimizavimą. XIX a. nacionalinė ekonomika suprantama kaip materialus pagrindas dvasiniams tautos siekiams, XXI a. samprata skirtinga – valstybės reguliavimas pirmiusiai skirtas prisidėti prie kapitalizmo skatinimo.

Socialiniuose moksluose korealiciją tarp ekonomikos ir visuomenės geriausiai paaiškina struktūriniai funkcionalistai. Talcott Parsons ekonomiką ir politiką mato kaip dvi socialinės sistemos funkcines subsistemas. David Easton politinę sistemą apibrėžia kaip alternatyvų išteklių paskirstymo modelį, analogišką ekonomikai. Tačiau modernizacijos teoretikai ir liberalūs ekonomistai kartu tvirtino, kad kalbant apie nacionalinę ekonomiką, lemiamą svarbą turi politinis pasirinkimas. Nacionalinės sistemos sąvoka, kuri praktikoje reiškia atskiras valstybės politinę ir ekonominę sistemas, kombinacijoje sudarančias nacionalinę ekonomiką – reiškia ne tik atskyrimą nuo išorinės aplinkos (pasaulio rinka, kitos suverenios valstybės), bet ir nacinoalinės valstybės saviorganizacijos ir savęs aprūpinimo galimybes. Nacionalinė ekonomika yra atviras tautai pasirinkimas. Tauta gali pasirinkti priimti atviras sienas ir laisvą prekybos politiką ar, atvirkščiai, protekcionistizmą.

Per auksinius suverenios nacionalinės ekonomikos metus, 1930 ir 1980, vyko debatai, kokia nacionalinė ekonominė politika turi būti priimta (kova tarp izoliacionistų ir universalistų). Šie debatai patvirtino vieną centrinę prielaidą – valstybė yra vienintelė ir tinkama tarpininkė tarp tarptautinės rinkos poreikių ir jos piliečių poreikių socialinei ir ekonominei lygybei bei kitiems socialiniams tikslams. Globalizacijos problema – ji ardo valstybės idėją.

Trišalis valstybės išsišakojimas. Ekonomikos pasikeitimas nuo nacionalinės iki globalios susideda iš trijų dalių, atskiriančių skirtingas socioekonomines erdves. Įvairios valdžios ir suvereniteto sistemos nebegali užimti tų pačių erdvių kaip teritorinėje valsty­bė­je, jos tapo daugialypiškesnės, sudėtingesnės, dinamiškesnės (atsiandančios erdvės suskirstytos į užsienio, privačias ir anti-ekonomikas). Tarp šių erdvių yra hierarchija ir neišvengiama istorinė dinamika. Hierarchija gali būti išreikšta dviem būdais: 1) globalumo („besienio pasau­lio“) padėtis iliustruota užsienio ekonomikos, idealus socioekonominis tikslas kitoms dviem erdvėms tapti globalesnėmis; 2) skirtingu­mas tarp globalumo erdvės (konkurencingumas, nestabilumas, lansktumas, socialinis įtraukimas) ir anti/neglobalumo (ribotumas, sąstingis, perteklius, socialinis atskyrimas). Užsienio ekonomika susideda iš plačiai nereguliuojamų legalių erdvių, išorinės, bet vis dėlto valstybės remiamos sistemos yra tobulai tinkamos kapitalistiniam kaupimui.

Privati ekonomika arba konkurencijos valstybė tampa dominuojančiu valstybės diskursu globalizacijos kontekste. Privačios ekonomikos koncepcija reiškia valstybės poreikį prisitaikyti prie globalizacijos. Ši adaptacija įtraukia palaipsnį pasitraukimą nuo tiesio­ginės gamybos priemonių nuosavybės (privatizacija), vietinių darbo jėgų konkurencingumo didinimą (perkvalifikavimo programos, susitari­mai dėl užmokesčio, produktyvumo, sąjungos galios sumažinimas), žemesnius reguliavimo barjerus tiek vietinėms, tiek tarptautinėms inves­ti­cijoms (eksporto zonų sukūrimas). Šie prisitaikymo žingsniai reikauja transformuoti viešąją tautos-valstybės erdvę. Vietoje pirmi­nio valstybės vaidmens būti tautos reprodukcija, ji vis labiau tampa privačios nacionalinės ekonomikos reprodukcija prieš normatyvinius standartus, sukurtus idealaus tipo ekonominio globalumo, todėl reikalingas ir normatyvinės įtraukimo erdvės sukūrimas.

Socialinio atskyrimo diskursas parodo trečiąją įsivaizduojamą ekonomiką – antiekonomikos erdvę, kur globalizacijos ir privatizacijos taisyklės nėra pritaikytos. Normatyvinėje erdvių hierarchijoje ji užima žemiausią padėtį, idealas apibrėžiamas kaip globalus ekonominis dalyvavimas ir vartojimas. Šie trys persidengiatys elementai nuolatos perkuria „globalaus“ turinį ir kuria laikiną erdvinę normatyvinių ekonominių sferų, įvairiu mastu egzistuojančių valstybėse ir tarp jų, hierarchiją. Kiekviena jų skirasi normatyvinėmis charakteristikomis, institucijų tipais ir lygiais, dinaminiais istoriniais procesais, teritorinio įtvirtinimo laipsniais, priėjimo prie lankstumo kaip instrumentinio šaltiniuo lygiais.

Globali skurdo politika ir globalios politikos skurdumas. Kai pagridinės metaforos apie socialinį gyvemimą pasikeitė, socialiniai santykiai, kurie rėmėsi senomis socialinio solidarumo formomis, taip pat pasikeitė – vargingieji pervadinti socialiai atskirtais. Pasaulyje, kuris dabar suvokiamas per vartojimą, vargingieji įgavo vartotojų su trūkumais statusą (Bauman). Kadangi pereinama iš įsivaizduojamos bendruomenės į nerišlias ir nestabilias įsivaizduojamas ekonomikas, politikos galimybės taip pa pasikeitė – pati politikos reikšmė privalo pasikeisti. Vieni teigia, kad politiniai įsipareigojimai privalo tapti globalesni, kiti – kad reikia labiau orientuotis į bendruomenę ir vietą (lokalizuotis). Aišku tik, kad tautos-valstybės įsivaizduojamos bendruomenės politikos perėjimas į globalizacijos įsivaizduojamų ekonomikų politiką nėra lengvai įgyvendinamas.

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
18090 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • 1. Pasaulio ekonominės tvarkos interpretacijos. „Three Ideologies of Political Economy“ (Robert Gilpin, 1987)
  • 1.1„The Imagined Economies of Globalization“ (Angus Cameron & Ronen Palan, 2004)
  • 2. „Nauja“ nauja pasaulio tvarka? „The New New World Order“ (Daniel Drezner, 2007)
  • 2.1 „Reshaping the World Order“ (Stephen Brooks & William Wohlforth, 2009)
  • 3. Tarptautinės organizacijos ir tarptautinės normos Power of International Organizations“ (Barnett & Finnemore, 1999)
  • 3.1„International Norm Dynamics and Political Change“ (Finnemore & Sikkink, 1998)
  • 4. Globali pilietinė visuomenė „Global Civil Society“ (Jan Aart Scholte, 2000)
  • 4.1„The Idea of Global Civil Society“ (Mary Kaldor, 2003)
  • 5. Tapatybių vaidmuo pasaulio politikoje „Masculinities, International Relations and „Gender Variable“ (Charlotte Hooper, 1999)
  • 5.1 „The Clash of Civilizations?“ (Samuel Huntington, 1993)
  • 6.Ar egzistuoja atsakomybė ginti? „The Presponsibility to Protect – Five Years On“ (Alex Bellamy, 2010)
  • 7. Aplinkosaugos vieta tarptautinėje politikoje „Global Enviromental Change and the National State“ (Frank Biermann & Klaus Dingwerth, 2004)
  • 8. Tarptautinė politinė ekonomija
  • 9.Tarptautinės normos ir organizacijos
  • 10. Transnacionaliniai santykiai ir globali pilietinė visuomenė
  • 11. Humanitarinės intervencijos paradoksai ir individo teisės tarptautinėje politikoje

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Istorijos panaudojimas tarptautinių santykių teorijoje
Referatas Istorijos panaudojimas tarptautinių santykių teorijoje

        Tarptautiniai santykiai  yra politologijos mokslo disciplina, nagrinėjanti valstybių užsienio politiką tarptautinės sistemos rėmuose, įskaitant [...]

tarptautinė viešoji teisė VDU (international public law) pirmos paskaitos konspektas EN
Konspektas tarptautinė viešoji teisė VDU (international public law) pirmos paskaitos konspektas EN

I paskaita What is international law? What is law? How did you understand law? We have some [...]

Tarptautinė viešoji teisė VDU (international public law), šeštos paskaitos konspektas 2016 EN
Konspektas Tarptautinė viešoji teisė VDU (international public law), šeštos paskaitos konspektas 2016 EN

VI paskaita We will continue  talk  about the procedure and one more part/aspect of procedures – [...]

Tarptautinė viešoji teisė VDU (international public law), septintos paskaitos konspektas 2016 EN
Konspektas Tarptautinė viešoji teisė VDU (international public law), septintos paskaitos konspektas 2016 EN

VII paskaita NATO – is that legal under UN Charter to have regional military alliance ?-yes.

Tarptautinė viešoji teisė VDU (international public law), antros paskaitos konspektas anglų kalba (intensyvas)
Konspektas Tarptautinė viešoji teisė VDU (international public law), antros paskaitos konspektas anglų kalba (intensyvas)

II paskaita The problem of international law – law is not law because it is not [...]

Tarptautinė viešoji teisė VDU (international public law), trečios paskaitos konspektas 2016 EN
Konspektas Tarptautinė viešoji teisė VDU (international public law), trečios paskaitos konspektas 2016 EN

III paskaita Actors in International Law Subjects of international law. Entities that have sovereign rights and obligations [...]

Tarptautinė viešoji teisė VDU (international public law), ketvirtos paskaitos konspektas 2016 EN
Konspektas Tarptautinė viešoji teisė VDU (international public law), ketvirtos paskaitos konspektas 2016 EN

IV paskaita Let’s say, we form a revolutionary organisation there and together we takeover Kaunas. And [...]

Tarptautinė viešoji teisė VDU (international public law), penktos paskaitos konspektas EN 2016
Konspektas Tarptautinė viešoji teisė VDU (international public law), penktos paskaitos konspektas EN 2016

V paskaita Panevezys case. This was a case involving two countries – Lithuania and Estonia. Estonia [...]

Tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės santykis
Diplominis darbas Tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės santykis

Temos aktualumas. Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės santykio problema, kaip pažymima tarptautinės teisės literatūroje, yra [...]

Tarptautinių organizacijų svarba tarptautiniuose santykiuose
Rašinys Tarptautinių organizacijų svarba tarptautiniuose santykiuose

Rašinyje aptariama tarptautinių organizacijų svarba užsienio politikoje.

Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarptautiniai santykiai
Referatas Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarptautiniai santykiai

Temos aktualumas. Nepriklausomo gyvenimo laikotarpiu Lietuva pamažu ir protingai, atsižvelgdama į savo interesus ir galimybes [...]

Valstybės ir teisės teorijos egzamino konspektas
Konspektas Valstybės ir teisės teorijos egzamino konspektas

Konspekte pateikiama išsami bei puikiai sisteminta informacija.

Tarptautinės verslo teisės konspektas
Konspektas Tarptautinės verslo teisės konspektas

Labai išsamus tarptautinės verslo teisės konspektas, paremtas klausimo - atsakymo principu. Klausimų pavyzdžiai: Kaip nustatomas užsienio [...]

Tarptautinės privatinės teisės konspektas
Konspektas Tarptautinės privatinės teisės konspektas

Bendrosios TPT nuostatos TPT samprata             TPT yra (nacionalinės) privatinės teisės dalis, reguliuojanti privatinius teisinius [...]

Teisės teorijos egzamino konspektas
Konspektas Teisės teorijos egzamino konspektas

2 – 3 seminarai: Teisės tradicijos Tradicijos samprata, pagrindiniai teisės tradicijų bruožai ir klasifikacija. Atskiros teisės tradicijos-teisinės [...]