Pedobiologija (apie dirvožemį)

Ištraukos:

Pedosfera- tai dirvožemis, gyvi organizmai, cheminės medžiagos. Konkrečiam dirvožemiui būdingos konkrečios savybės. Pagrindinė dirvožemio savybė- tai derlingumas, derlingumas- padeda užtikrinti augalų augimą. (Dirvožemis – viršutinis purusis žemės sluoksnis, susidaręs iš pirminės ( gimtosios ) uolienos. )Dirvodara- tai dirvožemio susidarymas, šis procesas yra nenutrūkstantis ir kintantis. (Dirvodara, arba dirvožemio susidarymas, – tai natūralus dirvožemio atsiradimo Žemės paviršių dengiančiose uolienose procesas, vykstantis gamtinėse ir antropogeninėse ekosistemose, ir lemiantis dirvožemio vystymąsi ir evoliuciją.Dirvodara prasideda nuo to momento, kai kietose uolienose bei kuriuo nors būdu persiklosčiusios (aliuvinėse, ledyninėse, eolinėse, proliuvinėse) sąnašose apsigyvena gyvieji organizmai.)

Dirvodaros faktoriai• Globaliniai ( bendrieji, jie veika nepriklausomai, ir veikia visur. Nulemia dirvožemio zoniškumą. Keliaudami iš vienos klimatinės zonos į kitą, pastebime kaip dirvožemiai pereina iš vienos į kitą.) Uolienos Klimatas Biota Reljefas Teritorijos amžius• Lokaliniai ( vietinės reikšmės faktoriai, jau susieti su konkrečia geografine padėtimi) Gruntinio vandens lygis- esant tom pačioms uolienoms, dirvožemis gali kisti priklausomai nuo gruntino vandens, kokiame gylyje jis yra. Su gruntiniu vandeniu susijusi ir druskų migacija. Potvyniai/ atoslūgiai Vulkanų veikla- derlingiausi dirvožemiai formuojasi prie vulkanų Žmogaus ūkinė veika ( šiuo metu jau tai galima priskirti ir prie globalinių faktorių)

Dirvožemio fazės ( dirvožemį , kaip gamtinį kūną sudaro 4 fazės)• Kietoji- šiai fazei priklauso dirvodaros uolienos, kurios pagrinde yra mineralų šaltinis, kietoi fazė – kaip dirvožemio skeletas. Mineralinė dirvožemio dalis susiformuojanti iš dirvodarinės uolienos. • Skystoji fazė- vanduo. Vanduo užpildo dirvžemio poras, jame ištirpsta dujos ir mineralinės medžiagos• Dujinė fazė- tai dirvožemyje esančios dujos, pvz, deguonies, anglies dvideginis. Deguonis į dirvožemį patenka difuzijos būdu, dvideginis – kvėpuojant organizmams. • Gyvoji dalis- tai dirvožemio biomasė ( gyvi organizmai), dar vadinama dirvožemio biota.

DIRVODAROS ENERGETIKAPagrindinis dirvodaros energijos šaltinis- saulės radiacija, kuri paviršiuje transformuojasi į šiluminę energiją.Sugėrimo ir transformacijos greitis priklauso nuo :• Viršutinio dirvožemi drėgnumo ( dirvožemis sugeria saulės spindulius, kurie virsta šiluma )• Dirvožemio spalvos ( kuo drėgnesni dirvožemiai , paprastai jie būna tamsesni , o tamssenė spalva geriau įšyla, tamsi spalva geriau sugeria šviesą)• Paklotinio paviršiaus struktūrų ( tai augalijos padengimas ir granuliometrinių dalelių dydis, augalų lapai, stiebai, paklotė sulaiko dalį spindulių, )• Vietovės polinkio saulės spidulių atžvilgiu• Augalijos pobūdžio

DIRVOŽEMIO ATSINAUJINIMO CIKLAI• Mineralinio pagrindo atsinaujinimo ciklas 100000-1mln.metų. ciklai lemia natūralų dirvožemio vystymąsi ir akumuliaciją.

• Dirvožemio oro atsinaujinomo ciklasCO2 ir O2 difuzijos procesai vyksta dirvožemyje. Oras dirvoje atsinaujina per 100 dienų, atsinaujinimo gylis 1m. Atsinaujinimo procesai vyksta ir didesniame gylyje , bet jie ten suletėja. Oro atsinaujinimą lemia: Dirvožemio drėgnumas Temperatūrų kaita ir skirtumai- kuo jis didesnis, tuo vyksta greičiau. Vėjai ( kur vėjai stipresni, ten oro atsinaujinias vyksta greičiau) Granuliometrinė sudėtis Žmogaus ūkinė veiklaDirvožemyje yra tos pačios dujos , kaip ir ore , tačiau jų santykis ( procentais) skiriasi, čia yra daugiau anglies dvideginio ir mažiau deguonies.

3 DIRVODAROS PROCESŲ ETAPAI Mineralinės dirvožemio dalies pokyčiai Pirminė primityvi dirvodara, ją atlieka tik mikroorganizmai, tai bakterijos, grybai, dumbliai, tai dirvodaros pradžia, ji vyksta lėtai ir labai ilgai. Pirminė dirvodara vykstant dūlėjimui.  Cheminis dūlėjimas ir humuso kaupimosi pradžia, prasideda kai jau yra kažkiek susiformavę dirvožemio. Molio susidarymas ir sialitizacija Laterizacija ( ir alitizacija)( sialitizacija ir laterizacja- tai jau sudėtingų medžiagų skaidymas, skaidomi junginiai kurie turi Fe, Al, Mg. Tokie junginiai yra chemiškai atsparūs. Po mechaninio dūlėjimo eina cheminis dūlėjimas , kai susikaupusi organinė medžiaga veikia jau į gimtąją uolieną) Organinių medžiagų skaidymas ir sintezė Humuso kaupimasis Kai labai daug organikos tai vyksta ir durpių kaupimąsis ( durpės – nesuskaidyta organinė medžiaga) Organinių ir mineralinių medžiagų transformacija ir pasiskirstymas profilyje.įvairūs procesai nulemia labai specifinį dirvožemį, dažnai gali pasireikšti ir visi, bet greičiausiai vienas, ar keli iš jų dominuos. Visa tai labai priklauso nuo dirvožemį veikiančių lokalių faktorių.Procesai, lemiantys specifines dirvožemio savybes: Išdruskėjimas ( tirpių druskų pasišalinimas, traktuojamas kaip dorvožemio mineralinės dalies ardymas, veikiant šarminiams tirpalams) Įdruskėjimas Išplovimas Lesižavimas ( išmolėjimas) Jaurėjimas Glejėjimas ( arba įmirkimas)Šie procesai gali vykti tik tada kai jau yra kažkoks tai dirvožemio profilis, vyraujant vienam iš šų procesų formuojasi specifins dirvožemis.

Lietuvos dirvožemių klasifikacija paga granuliometrinę sandarą ( mechaninės sudėties smulkėjimo kryptimi)• Stambūs smėliai• Vidutingrūdžiai smėliai (smėlynai)• Smulkiagrūdžiai smėliai• Smulkučiai smėliai• Priesmėliai• Lengvi priemoliai• Vidutinio lengvumo priemoliai• Sunkūs priemoliai• Smėlingi moliai• Varviniai (gryni) moliai.• Stambūs smėliai pereina į vidutingrūdžius, šie į smulkiagrūdžius ir t.t. Vyraujantys LT – priemoliai.