Zoogeografijos konspektas

16 psl. / 8231 žod.

Ištrauka

Zoogeografija – mokslas apie gyvūnijos geografiją, jų paplitimą, dėsningumus, kurie apsprendžia kodėl gyvūnai netolygiai pasiskirstę žemės rutulyje (daugiausiai remiasi žinduoliais)Zoogeografija, kaip mokslas prasidėjo maždaug nuo XX a.vidurio. Zoogeografines ribas nurodė Uolesas. Paplitimas gali būti skirstomas pagal tokias 3 pakopas:• Geografinis paplitimas (aukščiausia pakopa)• Paplitimas atskirose zoogeografinėse srityse (yra 5 stambaus rango)• Lokalinis paplitimas (jam įtaką turi konkrečios rūšies ekologija)

Zoogeografijos tyrimo objektas tai stuburiniai gyvūnai (kaip geriausiai ištirtas objektas, apie juo taip pat yra kaupiama gausi paleontologinė medžiaga), ir jų paplitimas.

Stuburiniai gyvūnai yra labai įvarūs:• Vandens • Sausumos (skraidantys ir ne, senoviškos formos ir ne...)

XX a. zoogeografijos klasikas yra Darvinas, jis siūlo tokį požiūrį, kad aprašant paplitmą yra geriausiai remtis aukštesnio rango taksonominėms grupėmis, kaip klasė, būrys ir šeima.

Reikia gerai žinoti paplitimo ribas, t.y. konkrečiai apibrėžyi teritoriją ar ekvatoriją. Taip pat reikia žinoti koks yra : zoninis paplitimas- t.y. paplitimas gamtinėse zonose (kaip arktis, subarktis...), radiacinis paplitimas – rūšies pasisikirstymo tolygumas, regioninis paplitimas- regionas geografine prasme ir regionas zoogeografine prasme; esamas kliūtis, kurios trukdo grupės plitimui.

Su plitimu yra susijęs ir tų grupių dominavimas ir tarpusavio konkurencija. Dažnai būna taip kad senesnės grupės yra išstumiamos naujesnių.Zoogeografiniuose tyrimuose gyvūnų plitimui įtakos turi• Plitimo greitis• Ekologiniai barjeraiAtstumas stuburinių plitimui didelio vaidmens neatlieka.

Aprašant gyvūnų paplitimą reikia kreipti dėmėsį:• Atydžiai vertinti faktus (ar tikrai viena ar kita grupe ten gyvena? kartais yra neteisingai užrašoma pagavimo vieta, pvz.kaimaniniai vežliai- jų pagavimo vieta buvo nurodyta Indonezija, bet tai netiesa, ir tik po 30 metų buvo įrodyta, kad tai ne Indonezijos nauja gentis, o jau seniai žinoma gentis, esanti N.Gvinėjoje)• Taip pat kol gyvūnai yra gyvi, tai formuojasi nestabilūs faunistiniai komleksaiDarvinas siūlė naudoti analizes priemones- raktus, nes jie yra svarbūs, kai norime išifruoti gyvūnų paplitmo istoriją.

Raktai (analizės priemones)• Skaičių raktas. Analizei yra naudojami gausumo rodikliai. Juo nustatoma vieta, kur dabar daugiauiai aptinkama tarki 1os šeimos rūšių ir pagal tai, ta vieta yra laikoma tos grupės kilmės centru.• Diferenciacijos laipsnis. Tai skirtingumas tarp rūšių ir genčių, pasireiškiantis endemiškumu. Endemiškumas pasireiškia stipriauiai tem, kur tarkim tam tikra šeima egzistavo ilgiausiai evoliuciniame laike.• Arealo plotas. Kai kurie zoogeografai teigia, kad ilgėjant grupės amžiui, didėja ir arealas, o kilmės vieta laikoma arealo centru. • Arealo vientisumas taip pat svarbus bruožas- evoliuciškai jaunesnė grupė turi vientisą, o senesnė- siaurą ar suskaldytą arealą. Taip atsitinka todėl, kad jaunesnės grupės išstumia senesnes iš tam tikrų arealo vietų.

Visi duomenys yra svarbūs dirbant šeimų lygyje, nustatant atsiradimo vietas. Bet visi šie raktai vieni dar nieko neįrodo dėl galimų išimčių ir nukrypimų, todėl turėtų būti naudojama ir paleontologinė medžiaga. Naudojant iškasenas reikia tam tikrame regione jų rasti daug ir tada galima įsitikinti apibendrinimo tikslumu. Deja, zoogeografai dažniau dirba tik su recentine (šiuolaikine) fauna. Pvz., Sterblinių kilmės centras yra Š.Amerika, nors didžioji šios grupės dalis yra paplitusi Australijoje, bet tai dar nereiškia, kad įvarovė buvo mažesnė ir kitur, nes šiuo atveju tai sterbliniai (jų įvairovė) išliko tik dėl Australijos izoliacijos.


Turinys

  • Įvadas. Zoogoegrafijos objektas, uždaviniai, tyrimo metodai. (Pagrindinės zoogeografijos sąvokos. Zoogeografijos ryšys su geografiniais dalykais.
  • Zoogeografijos kaip savarankiškos disciplinos atsiradimas ir istorija, pagrindiniai vystymosi etapai. Zoogeografijos kūrėjų indėlis ir pagrindiniai darbai. Faunistinė ir sistematinė kryptys gyvūnų paplitimo tyrimuose.0
  • Evoliucijos, klimato ir teritorijų dydžio reikšmė gyvūnų paplitimo ypatybėms.( Arealai, populiacijos ir zoogeografiniai pakitimai. Gyvūnų plitimo ciklai. Konkurencijos, dominavimo ir pakeitimo reikšmė gyvūnų išplitimui, svarbiausi plitimo dėsningumai. Plitimo būdai, plitimo centrai, plitimo keliai ir kliūtys. Žmogaus vaidmuo gyvūnų plitimui.)
  • Gyvūnų arealai. (Arealų dydis ir forma. Arealo dinamika, jos vidinės ir išorinės priežastys: arealo pulsacija, didėjimas, persistūmimas, mažėjimas, skilimas į dalis. Reliktiniai arealai, reliktų rūšys. Įvairaus ploto teritorijų endemai)
  • Suskaldyti (disjunkciniai) arealai, jų atsiradimas. (Klimatinės, tektoninės, antropogeninės disjunkcijos. Ledynmečių poveikis jūrų, gėlųjų vandenų ir sausumos gyvūnų geografiniam paplitimui.)
  • Tolimi geografiniai trūkiai gyvūnų arealuose, senovinių okeaninių disjunkcijų kilmė žemynų dreifo teorijos šviesoje. Šiuolaikinių gyvūnų arealų tipai ir jų nomenklatūra
  • Faunos, jų formavimasis ir vystymasis. (Faunos sudėtinės dalys - autochtonai ir imigrantai. Endeminės faunos, jų senumo požymiai - adaptacinės radiacijos reiškiniai ir aukštesnio rango endeminių taksonų atsiradimas. Faunų sukcesija. Mažų izoliuotų erdvių faunos bruožai (didelis endemizmas, reliktų gausa). Seni gėlo vandens baseinai (Baikalo, Tanganjikos ežeras) ir jų fauna. Kontinentinės, periferinės ir okeaninės salos, jų faunos sudėtis ir kilmė. Urvų fauna.)
  • Pasaulio zoogeografinis skirstymas. (Sausumos stuburinių gyvūnų paplitimo ypatumai ir sausumos faunistinės sritys. Stambiausi sausumos zoogeografiniai vienetai, jų išskyrimo kriterijai ir universalumas (sritis, provincija). Zoogeografinių karalysčių ir į jas įeinančių stambiausių zoogeografinių vienetų geografinės ribos ir stuburinių gyvūnų faunų pagrindiniai bruožai. Zoogeografinių sričių gyvūnai - indikatoriai.)
  • Megagėja.
  • Nearktinė sritis (Arktinė, Kanados, Sonoros provincijos).
  • Neogėja. Neotropinė sritis (Antilų, Centrinės Amerikos, Brazilijos, Patagonijos provincijos).
  • Notogėja. Australinė sritis ir jos senoviškiausia fauna (Naujosios Gvinėjos, Australijos, Naujosios Zelandijos, Polinezijos ir Havajų provincijos).
  • Antarktinė zoogeografinė sritis, jos vieta pasaulio zoogeografiniame skirstyme.
  • Pereinamosios teritorijos tarp zoogeografinių sričių
  • Pasaulinio vandenyno jūros ir jų zoogeografinis skirstymas, lemianti ekologinių faktorių reikšmė šiam skirstymui. Arktinė, Borealinė-Atlantinė, Borealinė-Pacifinė, Tropinė-Atlantinė, Tropinė-Indopacifinė, Notalinė, Antarktinė sritys ir jų faunų ypatybės.
  • Lietuvos padėtis zoogeografiniame žemėlapyje.

Reziumė

Autorius
evelina1988
Tipas
Konspektas
Dalykas
Biologija
Kaina
€2.57
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Sau 18, 2016
Publikuotas
2014 m.
Apimtis
16 psl.

Susiję darbai

Bioetikos konspektas

Biologija Paruoštukė 2011 m. lukask
Bioetikos dalyko konspektas. Trumpai apžvelgiamos šios temos: prigimtinis moralinis įstatymas, lytiškumo etika, dirbtinis apvaisinimas, genų inžinerija, abortai, kontraceptikų veikimas.

Mikrobiologijos konspektas

Biologija Konspektas rutux3376
Anaerobinis kvėpavimas susijęs su oksidaciniu fosforilinimu, tai yra kvėpavimo grandinėje elektronai...

Konspektas stuburinių egzaminnui

Biologija Konspektas 2016 m. dita123
Konspektas Stuburinių egaminui. varliagyvių, roplių, paukščių žinduolių pristatymas. Viso klasės išanalizuojamos ir palyginamos pagal šiuos požymius: jutimo organus, dauginimasi, skeletą, mitybą, odą, kvėpavimą,...

Konspektai apie kraują

Biologija Konspektas 2020 m. drakonas777
Konspektas apie kraujo sandarą: kraujo plazmą bei kraujo kūnelius. Aptariamos jų funkcijos, prisitaikymas jas atlikti. Puikiai padės pasiruošti egzaminui.

Augalai: 12 klasės biologijos konspektas

Biologija Konspektas 2022 m. andromedameia
Tai itin platus (23 psl.), visą reikiamą informaciją apimantis biologijos konspektas, nagrinėjantis augalų karalystę. Konspektą ruošiau pati, remdamasi mokykloje (mokiausi Vilniaus licėjuje) pateikta,...