Maisto produktų higiena

92 psl. / 31000 žod.

Ištrauka

Gyvulių priešskerdiminė apžiūra

Inspektorius turi sugebėti atpažinti vietinius ar bendrus pakitimus dar esant gyvuliui gyvam, padaryti tinkamas išvadas apie galimą mėsos panaudojimą žmonių maistui. Pagrindiniai priešskerdiminės ekspertizės tikslai yra:

nustatyti ligas, kurios gali būti perduotos nuo gyvulių žmonėms; nustatyti ligas, kurios gali būti išplatintos gyvuliams, išskirti gyvulius su bendros sveikatos būklės sutrikimo požymiais arba turinčiais ligos požymių, dėl kurių mėsa gali būti netinkama žmonių maistui; nustatyti ar gyvuliai nėra labai pavargę, sujaudinti, perkaitę ir pan; atpažinti gyvulius kuriems prieš skerdimą galėjo būti panaudotos uždraustos medžiagos (trankviliantai, hormonai ir kt.); atpažinti gyvulius kuriems gali būti prieš skerdimą galėjo būti vaistai ar kitos medžiagos, kurių likučiai gali būti mėsoje ir mėsa gali būti netinkama žmonių maistui; nustatyti pažeidimus ar nenormalią gyvulio kūno būklę dėl netinkamo gyvulių transportavimo, priešskerdiminio laikymo metu ar dėl netinkamo gyvulių laikymo ir priežiūros pas augintoją.

Bendra priešskerdiminės apžiūros eiga nustatomas gyvulio įmitimas priklausomai nuo gyvulio rūšies, amžiaus, lyties, produktyvumo, būtina atskirti fiziologinį liesumą nuo išliesėjimo dėl ligos; įvertinti gyvulio kūno laikyseną ( stovinčio ir einančio ), jei gyvulys guli tai pavaryti, kad atsikeltų ir paeitų, būtina nustatyti gyvulio reakciją į aplinką; kūno paviršiaus įvertinimas: spalva, bendra odos būklė - elastingumas, pažeidimai, plaukų dangos būklė, šilumos pasiskirstymas kūno paviršiuje; įvertinami virškinimo organai: lūpos, liežuvis, dantys, snukio ertmė, pašaro ir vandens paėmimas, atrajojimas, pilvo apimtis, prieskrandžio judesiai, analinė anga, išmatų išskyrimas ir jų konsistencija; įvertinami lyties organai, tešmuo, speniai, šlapimo išskyrimo organai, nustatoma apimtis, ištakos, spalva, išskiriamo šlapimo spalva ir kiekis, temperatūra, konsistencija, skausmingumas.

Gyvulių priešskerdiminė apžiūra

q veterinarijos gydytojas privalo:

Nustatyti skerdimui atvežtų gyvulių ligos simptomus. Jis tyri matyti, girdėti, jausti, uostyti, palpuoti. Kaip pagalbinę priemonę tyrimui turi turėti termometrą rektalinei temperatūrai išmatuoti. Priešskerdiminę ekspertizę atlikti esant geram apšvietimui (apžiūros patalpoje būtinas geras apšvietimas - maždaug 500 lux , kad nebūtų keičiamos spalvos).

Apžiūra gyvulių iškrovimo metu atkreipti dėmesį : transporto būklę, pakrautų gyvulių skaičių. fiziologinę gyvūnų būklę, oro sąlygas, kelionės trukmę,

Iškrovimo metu atidžiai stebėti

  • Įtariamai sergančius, šlubuojančius, sužeistus transportavimo metu gyvulius.
  • kaip iškraunami palaidi grupėmis vežti gyvuliai
  • ypač atidžiai apžiūrėti tuos gyvulius, kurie lieka gulėti iškrovimo vietoje, ir tuos, kuriems iškrauti reikėjo daugiau ar mažiau pastangų.
  • gyvuliams, kurie savo elgesiu atkreipė dėmesį, reikėtų atidžiau atlikti priešskerdiminę ekspertizę.

Gyvulių priešskerdiminės ekspertizės metu, reikia atsižvelgti : gyvulio rūšį, amžių, lytį; atskiras kūno dalis, kur dažniau pasitaiko pakitimai, esant tam tikriems susirgimams.

Jau priešskerdiminės ekspertizės metu reikėtų nustatyti ar gyvuliams nebuvo naudoti farmakologiniai preparatai :

  • Išoriškai tokie gyvuliai gali būti mieguisti.
  • Įtarti, kad panaudoti farmakologiniai preparatai, galima ir pagal injekcijos vietas ir uždegiminę reakciją apie jas: pavyzdžiui kiaulėms sprando ir paausių srityje, kitiems gyvuliams kaklo, mentės ar kumpių srityje, karvėms taip pat pilvo venos srityje

Karvėms apžiūros metu reikėtų atkreipti dėmesį :

  • tešmenį ir lyties organus ( mastitas, metritas, makšties ar gimdos iškritimas, gimdos sužalojimai, spenių sužalojimai ir kt.).Nustačius šių organų patologiją visada galime įtarti kad gyvuliai buvo gydyti ir gali būti farmakologinių preparatų likučių;
  • galūnes ( sąnarių uždegimas, apynagės uždegimas, pūliniai, pragulos ir kt.);
  • virškinimo traktą ( stemplės užkimšimas, svetimkūniai prieskrandžiuose, knygenų pradūrimas, žarnų uždegimas, išpūtimas ir kt.);
  • raumenis ( išliesėjimas, žaizdos, abscesai, parazitai ).

Penimiems buliukams ir telyčioms atkreipti dėmesį į:

kvėpavimo organus ( viršutinių kvėpavimo takų infekcija, plaučių uždegimas, parazitai); galūnes ( sąnarių uždegimas, galūnių kaulų deformacija, kaulų lūžiai ); odą ( uodegos nekrozės, ektoparazitai, mikozės,traumos);

Veršeliams ir prieaugliui atkreipti dėmesį :

virškinimo traktą ( uždegimai); sąnarius ( kulno sąnario uždegimas ); kvėpavimo organus (kataras, bronchitas, plaučių uždegimas); bambos sritį ( nutraukta bambos virkštelė, infekcija, abscesai).

Penimoms kiaulėms atkreipti dėmesį: odą: gelta, hiperemija, kraujosruvos, mikozės, parazitiniai pažeidimai, specifiniai pažeidimai raudonligės ar maro atveju, įkandimai, abscesai, uodegos pažeidimai su uždegimo požymiais ir kt.

Paršavedėms atkreipti dėmesį: į lyties organus ir spenius

mastito-metrito-agalaktijos sindromas; spenių abscesai; gimdos iškritimas; gimdos pažeidimai ir kt.

Paršeliams ir pusparšiams atkreipti dėmesį :

virškinimo traktą ( viduriavimas, išliesėjimas, gelta, pilvo vandenė, parazitai); kvėpavimo organus ( bronchitas, plaučių uždegimas, parazitai); odą (uodegos ir ausų pažeidimai, infekuotos žaizdos, bambos ir tarpvietės išvaržos, abscesai ); galūnes (pūliuotas sąnarių uždegimas, kojų paralyžius, panaritium ).


Turinys

  • 9. Paukščių virusinių ligų (Klasikinio paukščių maro, Leukozės, Mareko ligos, Infekcinio laringotracheito, Niukaslio ligos) diferencinis diagnozavimas priešskerdiminio-poskerdiminio tikrinimo metu, sanitarinis vertinimas.
  • Klasikinis paukščių maras: Požymiai – žaibinės eigos atveju nespėja
  • 10. Patologinių procesų (karščiavimas, septicemija, toksemija, gelta, išliesėjimas) diferencinis diagnozavimas priešskerdiminio-poskerdiminio tikrinimo metu, sanitarinis vertinimas.
  • 11. Arklių ligų (Pažandžių, Afrikinio arklių maro, Kontaginio arklių metrito, Infekcinės anemijos, Stabligės) diferencinis diagnozavimas priešskerdiminio-poskerdiminio tikrinimo metu, sanitarinis vertinimas.
  • 12. Pieno sudėtis, struktūra, falsifikavimas. Pieno natūralumo nustatymas.
  • 13. Pieno pirminis apdorojimas, laikymas ir transportavimas. Pieno mikroflora.
  • 14. Pagrindinės pieno perdirbimo operacijos (filtravimas, separavimas, normalizavimas, homogenizavimas, šiluminis ir vakuminis apdorojimas). Geriamojo pieno gmybos technologija ir kokybės kontrolė.
  • 15. Rauginti pieno produktai, jų tipai, gamybos ypatumai, kokybės kontrolė.
  • 16. Fermentiniai sūriai, jų klasifikacija, kokybės kontrolė.
  • 17. Koncentruoti pieno produktai, jų gamyba, kokybės kontrolė.
  • 18. Pieno riebalai, riebalų produktai, jų gamyba, ydos.
  • 19. Antriniai pieno perdirbimo produktai, jų panaudojimo galimybės.
  • 20. Žmonių maistui naudojamos žuvų rūšys ir jų panaudojimas produktų gamyboje.
  • 22. Vertingos medžiagos, randamos žuvų mėsoje.
  • 23. Žuvų brendimas ir jo įtaka maisto produktų kokybei ir saugai.
  • 24. Metodai (jusliniai, laboratoriniai), naudojami žuvų mėsos vartojimo
  • tinkamumui nustatyti.
  • 25. Reikalavimai gyvų žuvų laikymui prekybos tinkluose.
  • 26. Šalčio ir sūdymo įtaka žuvų kokybei ir saugai. Kokybės nustatymo būdai.
  • 27. Rūkymo įtaka žuvų kokybei ir saugai. Kokybės nustatymo būdai.
  • 28. Pavojingos žmonėms per maistą plintančios parazitinės žuvų ligos,
  • nustatomos Lietuvoje.
  • 29. Priežastys, sukeliančios žmonių apsinuodijimus vandens gyvūnų produktais.
  • 30. Mikrobiologinės kilmės mėsos ir jos gaminių (pusgaminių, dešrų, konservų, sūdytų gaminių) gedimas.
  • 31. Mikrobiologinės kilmės pieno ir jo produktų gedimas.
  • 32. Mikrobiologinės kilmės žuvų, žuvies gaminių (pusgaminių, kulinarinių gaminių) ir kt. vandens produkcijos (vėžiagyvių, moliuskų) gedimas.
  • 33. Mikrobiologinės kilmės šviežių ir konservuotų vaisių ir daržovių gedimas.
  • 34. Mikrobiologinės kilmės grūdų ir jų gaminių (miltų, duonos, miltinės konditerijos gaminių) gedimas.
  • 35. Mikrobiologinės kilmės konditerijos gaminių gedimas.
  • 36. Gėrimų (giros, alaus, vyno, etilo alkoholio) gamybos technologinio proceso ypatumai ir mikrobiologiniai procesai.
  • 37. Mikroorganizmų reikšmė pieno produktų gamyboje.

Reziumė

Autorius
mj666
Tipas
Konspektas
Dalykas
Maisto technologija
Kaina
€3.63
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Vas 26, 2016
Publikuotas
2015 m.
Apimtis
92 psl.

Susiję darbai

Naujų maisto produktų kūrimas

Maisto technologija Kursinis darbas 2011 m. viosat
Naujų maisto produktų kursinis darbas, kuriame aprašomas tradicinių lietuvių patiekalo kūrimas, aptariamos juslinės savybės

Grūdų ir miltų produktai

Maisto technologija Prezentacija inga kononovaite
Grūdai yra pagrindinis žemės ūkio produktas. Jie nevartojami tiesiog maistui, bet yra perdirbami. Iš jų gaminami miltai, kruopos, duonos ir pyrago gaminiai,...

Greitai gendantys maisto produktai

Maisto technologija Referatas 2016 m. natasa369
Japonų mokslininkai nustatė, kad išsivysčiusiose šalyse gyvenantys žmonės suvalgo apie 50 proc. daugiau maisto, negu jo reikia gyvybinei energijai palaikyti. Dėl prekybininkų rinkodaros...

Plovimai ir dezinfekcija maisto įmonėje

Maisto technologija Referatas 2019 m. milda.pa
    Valymo tikslas yra pašalinti nešvarumus, taip pat ir gamybos atliekas, bei bakterijas. Nešvarumai lieka ant paviršiaus ir laikosi dėl stiprios sukibimo jėgos,...