Humanitariniai mokslai / Bibliotekininkystė

XVI-XVIII a. oficialiosios ir privačios spaustuvės ir cenzūra

0 atsiliepimų
Autorius:

 

Spaustuvininkų ir leidėjų vienas iš svarbiausių pelno motyvų, įkvėpusių juos nuo Gutenbergo laikų iki šių dienų, gali būti tiksliau apibūdinamas kaip viltingas lūkestis subalansuoti abejotinas neužtikrintų pajamų, o tiksliau nuostolių, perspektyvas, investavus kapitalą į spausdinimo mašinas, popierių ir leidinius.

Tačiau knygos verslą buvo bandoma tvarkyti ir ne pelno pagrindu jau XV-XVIII a. Taip daryti bandė įvairios visuomeninės organizacijos ir draugijos, institucijos bei privačios spaustuvės.

Nagrinėjamais amžiais buvo sumanymai, ketinantys įsiterpti į įprastinį leidybos verslą, skatinant jo monopolį, numušant kainas ir apskritai padedant visuomenei, kaip buvo manoma, kuria nepakankamai rūpinasi eilinės leidybos firmos. Tokios organizacijos – tai mokymosi skatinimo draugija, kuri buvo įkurta Anglijoje, literatūrinė daugija, naujų pažiūrių draugija. Jų tikslai buvo leisti, spausdinti garsius darbus savo rizika, įdedant tik savo kažkokį kapitalą ir autoriams atiduoti visą pelną, apsieinant be tam tikrų tarpininkų - verslininkų, tokių kaip leidėjai.

Leidyba pagal prenumeratą buvo kitas būdas, norint pašalinti leidėją kaip tarpininką ir nukreipti pelno srautą tiesiai į autoriaus kišenę, kitaip sakant – kitas būdas sukaupti lėšas spaudai. Prenumerata pradėta naudoti XVII a. pr. Tiksliau prenumerata - tai kai leidėjas nusprendžia kažką išleisti, tačiau tam neturi lėšų, jis paskelbia, kad bus spausdinamas toks leidinys. Kas jo nori, turi užsirašyti ir iš anksto sumokėti pinigus tokiam leidiniui. Kai surenkamos lėšos, sudaromi prenumeratorių sąrašai (senosiose knygose jie buvo spausdinami pačiuose leidiniuose), ir šitaip leidinys yra išspausdinamas. Prenumeratos būdas ir dabar yra naudojamas, leidžiant daugiatomius leidinius, „Lietuviška enciklopediją“ ir t.t. Vienas iš pirmųjų prenumeratą panaudojo gramatikas ir leksikografas Džonas Miuncheris, pagal prenumeratą leidęs savo „Vienuolikos kalbų“ gidą. 1617 m. prenumeratą panaudojo ir kitas žymus to meto grožinės literatūros kūrėjas Džonas Tailoras, leisdamas savo poemas. Šiandien ir ankstesniais amžiais šitas prenumeratos būdas dažniausiai buvo naudojamas leidžiant brangesnius leidinius, kurių sėkmę buvo sunku numatyti.

Tačiau dažniausiai pasitaikanti leidybos finansavim forma XVI-XVIII a. buvo tokia, kai leidybos išlaidas perimdavo oficialiosios ir privačios spaustuvės. Oficialiosios spaustuvės dažniausiai priklausė vyriausybėms arba universitetams. Privačios spaustuvės priklausė privatiem asmenim. Tiek anksčiau, tiek dabar privačias įmones valdo individualūs entuziastai arba panašiai mąstančių žmonių grupės.

Kiekvienu atveju šių spaustuvių savininkai gamino tai, ką norėjo, atsižvelgiant į politikos ar mokslo reikalavimus, savo literatūrinius ar spausdinimo pomėgius. Tokiais atvejais pelno siekimas paprastai vaidindavo mažą vaidmenį, nors negalima teigti, kad oficialiųjų ar privačių spaustuvių valdytojai ar jų globėjai buvo nusiteikę prieš teigiamą leidybos balansą.

Darbo tipas:
Apimtis:
2264 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Europos spaustuvės ir spaustuvininkai XV - XVII a.
Referatas Europos spaustuvės ir spaustuvininkai XV - XVII a.

Spaustuvė – tai spaudos organizacija, įmonė, gaminanti spaudinius. Šiandien spaustuvės teikia spaudos paslaugas kaip vienspalvę [...]

Vilniaus akademijos spaustuvė
Prezentacija Vilniaus akademijos spaustuvė

Supažindinti su Vilniaus akademijos įkūrimo istorija; Trumpai papasakoti apie akademijos spaustuvėje leistas knygas ir jų [...]

LDK bajorų kasdienybė ir visuomeninė padėtis XVI – XVII a.
Kursinis darbas LDK bajorų kasdienybė ir visuomeninė padėtis XVI – XVII a.

Visuomenė nuolat atsigręžia į istoriją ir ne vien iš smalsumo, bet ir tam, kad kažką [...]

Nauji prekybos keliai pasaulyje (XVa. pab- XVIa.)
Prezentacija Nauji prekybos keliai pasaulyje (XVa. pab- XVIa.)

Nauji prekybos keliai pasaulyje (XVa. pab- XVIa.) Transsacharinė prekyba Transsacharinė prekyba – kelių ir gyvenviečių tinklas Saharos dykumoje, kuriuo vyko [...]

„Socialinė reklama“ (etinių vertybių propagavimas) XVI-XVII a. LDK proginėje poezijoje
Referatas „Socialinė reklama“ (etinių vertybių propagavimas) XVI-XVII a. LDK proginėje poezijoje

„Socialinė reklama“ (etinių vertybių propagavimas) XVI-XVII a. LDK proginėje poezijoje Įvadas Referavimo ir analizavimo objektas – LDK [...]

Husarai LDK XVI - XVII a.
Referatas Husarai LDK XVI - XVII a.

XVI amžiuje Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje (toliau – LDK) tuo pačiu ir Lenkijoje pagrindinę kariuomenės dalį [...]

Filosofija ir XVII a. mokslo revoliucija
Prezentacija Filosofija ir XVII a. mokslo revoliucija

™XVII a. mokslo revoliucija turėjo didelę įtaką filosofijos raidai, dabartiniam jos, kaip atskiro mokslo, suvokimui. Šiuo [...]

Mirties samprata XVI-XVII a.  literatūroje
Referatas Mirties samprata XVI-XVII a. literatūroje

Šio darbo tema Mirties samprata XVI-XVII amžiaus kūryboje. Darbe apsiribojama tik minėto laikotarpio poemomis bei [...]

Šv. Kazimiero reikšmė Lietuvos visuomenei XVII amžiuje
Prezentacija Šv. Kazimiero reikšmė Lietuvos visuomenei XVII amžiuje

 Šv. Kazimiero kultas yra lenkų ir lietuvių dvasingumo, kovų už katalikų tikėjimą ir prieš pagonybę [...]

Šv. Kazimiero reikšmė Lietuvos visuomenei XVII amžiuje
Referatas Šv. Kazimiero reikšmė Lietuvos visuomenei XVII amžiuje

Neretai pasitaiko, kad liaudis pirmoji tam tikrą asmenį pripažįsta šventu ir nelaukdama Bažnyčios leidimo ima [...]

LDK bajorų luomas XVI – XVII a.
Referatas LDK bajorų luomas XVI – XVII a.

I.1. LDK bajorų luomo susiformavimo aspektai Kalbant apie LDK bajorų luomą ir jo kasdienybę XVI – [...]

Lietuvos masonų organizacijos modeliai XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiaus pradžioje
Referatas Lietuvos masonų organizacijos modeliai XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiaus pradžioje

Masonų organizacijos pamatinė struktūrinė dalis buvo draugija, kitaip vadinama lože. Be to, kad ložė yra [...]

Prūsijos iškilimas XVIII a.
Prezentacija Prūsijos iškilimas XVIII a.

Prūsijos galybės augimas didžiausią pagreitį įgavo XVIII amžiuje. Dažniausiai tai interpretuojama vertinant vėlesnį Prūsijos vaidmenį [...]

Bajoriškasis lituanistinis sąjūdis XVI - XVIII a. - progresuojančios polonizacijos laikas. Ar galima taip vadinti ir XIXa.?
Referatas Bajoriškasis lituanistinis sąjūdis XVI - XVIII a. - progresuojančios polonizacijos laikas. Ar galima taip vadinti ir XIXa.?

Europoje XIX a. vystosi Romantizmas. Jis veda link įvairių sąjūdžių kūrimo. Lietuvoje taip pat kyla [...]