XVI – XVIII a. periodinė spauda
Periodinės spaudos atsiradimo priežastimi gali būti įvardintas siekis patenkinti greitos informacijos ir nuolatinių pramogų poreikį. Laikraštis suteikė galimybę gauti operatyvią informaciją, o pramogoms buvo skirti žurnalai arba periodika siauresne prasme.
Abiejų šių naujų spaudos krypčių atsiradimą lėmė spaudos prekeivių ir verslininkų nuojauta. Jie suprato, kad greita šio laikmečio tėkmė, kuria ugdėsi tiek valstybės, tiek mokslininkai nuo XVI a. pr. , reikalauja naujų informacijos perdavimo priemonių. Jie taip pat suprato, kad spaudos darbuotojai turi sukurti kažkokios naujasnes informacijos priemones, būtinas atsiradusiems naujiems skaitančios visuomenės poreikiams tenkinti.
Ranka rašyti „naujienų laiškai/informaciniai biuleteniai“, kuriuose būdavo pateikiama įvairi politinė ir ekonominė informacija, laisvai cirkuliavo tarp XVI a. pirmosios pusės didelių prekybos kompanijų pagrindinių buveinių ir jų filialų. Ir būtent šie naujienų laiškai arba informaciniai biuleteniai buvo pradininkai vėliau susiformavusios tikrosios periodinės spaudos.
Nuo amžiaus vidurio verslūs spaustuvininkai žengė ryžtingą žingsnį, pertvarkydami šiuos privačius informacinius biuletenius į viešas naujienų knygas, kurios greitai tapo naujienų lapais ir galiausiai laikraščiais. Pirmieji periodinės spaudos pirmtakai turėjo naujienų knygos formą. Pagal formą jie nebuvo visai panašūs į dabartinius laikraščius.
Seniausia anglų naujienų knyga – gal daugiau naujienų pamfletas – yra Floddeno Fieldo „The Trewe Encountre“, kurią Londone išspausdino Richardas Faquesas 1513 rugsėjo 9d.
Tokių naujienų knygų ypač padaugėjo XVI a.vid. Ir 1540 m. prasidėję karai (kokie nežinau) ypač paskatino tokių knygų gamybą. Tačiau visa tai tebuvo specialūs leidiniai ir skirti konkrečiam visuotinį susidomėjimą pelniusiam įvykiui aptarti ir be abejo pasižymėjo tęstinumu.
Žinoma, kad laikotarpiu nuo 1590 m. iki 1610 m. buvo išleista apie 450 angliškų naujienų knygų, iš jų daugiau kaip 250 leidinių išliko bent viena kopija.
|
Darbo tipas:
|
Dalykas:
|
|
Apimtis:
2514 žodžiai (-ų)
|
Lygis:
Universitetas
|
Jums gali būti aktualu
Masonų organizacijos pamatinė struktūrinė dalis buvo draugija, kitaip vadinama lože. Be to, kad ložė yra [...]
Prūsijos galybės augimas didžiausią pagreitį įgavo XVIII amžiuje. Dažniausiai tai interpretuojama vertinant vėlesnį Prūsijos vaidmenį [...]
Europoje XIX a. vystosi Romantizmas. Jis veda link įvairių sąjūdžių kūrimo. Lietuvoje taip pat kyla [...]
Kas būdinga baroko architektūrai, dailei? Kaip L.Gucevičius susijęs su klasicizmu? Kokius pastatus L.Gucevičius projektavo? Kokius Gucevičiaus suprojektuotus statinius [...]
Svarbiausios kolonijinės naujųjų amžių pradžios valstybės ir jų kolonijos Kolonijinės politikos tikslai Naujųjų amžių pradžios Europos [...]
Absoliutizmo formavimosi aplinkybės Rusijoje Absoliutizmo formavimosi procesas Rusijoje Petras I ir jo ūkinės-finansinės-kultūrinės- reformos Petro I užsienio [...]
Lietuvos dvarai – svarbūs ir įdomus archeologiniai objektai, apgaubti paslapties, o juose glūdinti informacija yra [...]
Šiomis dienomis Lietuva yra labai pasikeitusi lyginant su XVIII - XIX amžiumi. Pradedant nuo to [...]
Domininkas Burba – lietuvių istorikas , humanitarinių mosklų daktaras , 2002 metais pradėjo dirbti Vilniaus [...]
Lietuvoje, kaip ir pačiame Vilniaus universitete (tuo metu dar LDK Vyriausioje mokykloje), gamtos mokslai įsivyravo [...]
Namų darbas paskaitai "Viešieji ryšiai" VDU universitete. Puikiai tiktų kaip pavyzdys rašantiems namų darbą šia [...]
Spaustuvininkų ir leidėjų vienas iš svarbiausių pelno motyvų, įkvėpusių juos nuo Gutenbergo laikų iki šių [...]
Bėgant amžiams keičiasi visuomenės kultūra, žmonių požiūris į gyvenimą ir vieni kitus, vertybės. Visgi kalbant [...]
XVIII amžiuje - baroko ir švietimo epochų sandūroje – susiformavo tik šiam laikotarpiui būdinga, savita [...]
Lietuvių literatūros enciklopedijoje vaikų [...]