Makroekonomikos egzamino konspektas

20 psl. / 6200 žod.

Ištrauka

Makroekonomika- tai ekonomikos teorijos dalis skirta nagrinėti šalies ekonomiką kaip visumą. Šio mokslo tikslas suvokti nuo ko priklauso ekonominis augimas ir ka reikiadaryti norint pasiekti norimų ekonominių rezultatų.

Pagrindas yra: Kaip suderinti ribotus išteklius ir neribotus norus.

Makroekonomikos tyrimo objektas, didelių sudėtingų ekonominių sistemų t.y. šalies valstybių grupių (ES) pasaulio (PPO) sistemų funkcionavimas ir jų kaitos procesai. Pvz.: ekonomikos augimas, nedarbas, infliacija, valstybės skola ir t.t.

Pagrindinis ekonomikos teorijos ir praktikos tikslas – sukurti ir įgyvendinti tokią ekonominę politiką, kuri sumažintų žmonių problemas ir padidintų naudą gaunamą iš jų veiklos.

Pagrindiniai makroekonomikos tikslai:

1) pasiekti žemą nedarbo lygį;

2) Užtikrinti finansinį stabilumą;

3) užtikrinti santykinį kainų stabilumą (vengti vidutinio kainų lygio svyravimų);

4) užtikrinti ekonomikos augimą, pastovų ūkio kilimą, pasireiškiantį nac. Produkto (BVP) apimties didėjimu (jį sąlygoja: mokslų ir technologijų pažanga, išteklių kokybinis ir kiekybinis augimas, vartojimo ir kaupimo santykis, užsienio investicijos);

5) užtikrinti ekonomikos efektyvumą - siekti funkcionaliausių rezultatų, efektyviai vartojant ribotus išteklius arba gaminti mažiausiom sąnaudom.

6) siekti teisingesnio pajamų paskirstymo, užtikrinant spartų ekonomikos augimą, kuriant naujas darbo vietas ir galimybes daugiau uždirbt bei perskirstant sukurtą BVP neturtingųjų naudai mokesčių pagalba.

Be paminėtų tikslų, kurie kartu susiję, tačiau prieštaringi ir sunkiai pasiekiami, yra ir kiti, tokie kaip: šalies biudžeto balansavimas, valstybės skolos mažinimas, eksporto didinimas, nac. valiutos stabilumas ir kt.

Nacionalinis produktas- tai pinigais išreikšta prekių ir paslaugų, pagamintų per atitinkamą laikotarpį (dažniausiai per metus), vertė. Taigi, nacionalinį produktą nusako gamybos apimtis ne konkrečiam momentui, bet laiko tarpui (pvz. metams).

Nacionalinio produkto rodikliai:

1) nacionalinis turtas - visos visuomenės sukauptos gėrybės: tai nefinansinis turtas, kurį sudaro materialus(pastatai, žemė) ir nematerialus(patentai, kontraktai) ir finansinis turtas(mokėjimo priemonės, finansiniai reikalavimai);

2) BNP (bendrasis nacionalinis produktas) - visų baigtinių prekių ir paslaugų, pagamintų per tam tikrą laikotarpį piniginių verčių suma.

3) BVP - skaičiuojamas kaip kiekvienos ekonominės veiklos pridėtinių verčių suma, kuri gaunama iš bendrojo produkcijos išleidimo atėmus tarpinį vartojimą.

4) Grynasis nacionalinis produktas (GNP) - nacionalinio produkto (NP) skaičiavimas be amortizacijos sumos. Praktikoje naudojamas retai, nes neįmanoma tiksliai nustatyti realaus darbo priemonių nusidėvėjimo.

5) Nacionalinės pajamos (NP) - apskaitomos iš GNP atimant netiesioginius verslo mokesčius arba sumuojant atlyginimus, pelną, palūkanas, nuomos mokesčius.

6) Asmeninės pajamos - asmenims arba namų ūkiui atitenkanti BNP dalis, kaip jų ūkinės veiklos rezultatai arba gaunami išmokėjimai iš valstybės biudžeto bei bendrųjų lėšų.

7) Disponuojamosios pajamos - lėšos, kurias individai arba namų ūkiai gali laisvai naudoti vartojimui ar taupymui. Apskaitomos iš asmeninių pajamų atimant priskaitytus asmeninius mokesčius.

BVP- tai vienas iš pagrindinių šalies rodiklių, nurodantis šalies ekonominį išsivystymo lygį.

BVP (BNP) skaičiavimo metodai:

1) Gamybos - kiekvienos ekonominės veiklos pridėtinių verčių suma. Šis modelis leidžia apibūdinti atskirų ekonominių veiklų indėlį į bendrą rezultatą ir nustatyti šalies prioritetus.

2) Išlaidų - sudedamos visos išlaidos, skirtos pirkti baigtinėms prekėms ir paslaugoms. Išlaidų rūšys:

  • privačių asmenų vartojimo išlaidos;
  • valdžios vartojimo išlaidos - viešieji pirkimai;

Neįtraukiami transferiniai mokėjimai. Šios dvi išlaidų rūšys sudaro galutinio vartojimo išlaidas.

  • bendrosios vidaus investicijos - išlaidos pagrindiniam kapitalui, atsargoms ir rezervams formuoti;
  • grynasis eksportas - eksporto ir importo skirtumas. Šis metodas plačiausiai taikomas ES, nes leidžia atskirti vartojimą ir kaupimą, kurio santykis leidžia prognozuoti šalies ekonomikos perspektyvas.

BVP = C (namų ūkių išlaidos) + I (įmonių investicijos) + G (valdžios išlaidos) + ΔE (grynasis eksportas)

3) Pajamų - sudedamos visų gamybos veiksnių pajamos, t.y.: atlyginimai (su mokesčiais), nuomos mokesčiai (žemės, pastatir pan.), palūkanos (piniginio kapitalo pajamos), pelnas (mišrios pajamos, prie šių pajamų dar pridedama amortizacija ir netiesioginiai verslo mokesčiai).


Reziumė

Autorius
paulevit
Tipas
Konspektas
Dalykas
Ekonomika
Kaina
€2.21
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Geg 18, 2016
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
20 psl.

Susiję darbai

Makroekonomika

Ekonomika Prezentacija erik@
Pagrindiniai ekonominės sistemos sektoriai ir jų tarpusavio ryšiai Prekių ir paslaugų, gamybos veiksnių bei pinigų srautai tarp dviejų ekonomikos sektorių Šalies ekonominių pasiekimų...

Kainodaros konspektas egzaminui

Ekonomika Konspektas 2017 m. norgaile
Konspektas pateikiamas klausimų ir atsakymų principų. Pateikiami visi pagridiniai klausimai susiję su kainodara ir norint gerai pasiruošti kainodaros egzaminui. Klausimų yra 118, todėl...

Žmogiškųjų išteklių konspektas

Ekonomika Konspektas 2017 m. norgaile
Konspektas pateikiamas klausimų ir atsakymų principu, kurie skirti susipažinti su žmogiškųjų išteklių programa ir gerai pasiruošti šio dalyko egzaminui.

Makroekonomikos konspektas

Ekonomika Konspektas 2020 m. Dokave
Konspektas nėra publikuotas. Jame yra atsakoma į 81 klausimą, žemiau išskirta dalis jų: *ką nagrinėja makroekonomika *kokios yra 3 ekonomikos teorijos mokyklos ir...