Darbuotojų motyvavimo metodai

Motyvacija svarbi kasdienio gyvenimo dalis. Norėdami atlikti net ir menkiausius veiksmus turime būti motyvuotais. Vis tik taip dažnai kalbama apie motyvaciją, jog susidaro įspūdis, kad viskas aišku ir žinoma. Deja, tokių sąvokų kaip motyvacija bei motyvavimas, aiškinimo gausa kelia daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų (Gaubienė, 2006), todėl svarbu prisiminti keletą aspektų. V. Ralytė (2010) remdamasi R. Kočiūnu bei A. Augiu (1993) teigia, jog motyvai tai veiklos stimulai, susiję su asmens poreikių tenkinimu, tai aplinkos ir vidaus veiksniai, skatinantys aktyvumą.

Ekonominės krizės laikotarpiu, kuomet su mažiau reikia padaryti daugiau, gerų darbuotojų išsaugojimas organizacijoje tampa labai svarbus (Klupšas, 2009), tačiau žmonių poreikiai, jų išreikštumo lygiai nėra vienodi, todėl svarbu suprasti, kad nepakanka vieno ir stabilaus požiūrio į darbuotojo motyvaciją. Anot R. Franes (1987) darbo motyvacija, tai siekiai, kuriuos darbuotojas susieja su savo darbinėmis pareigomis. L. Marcinkevičiūtė (2003) teigia, jog motyvavimas tai darbuotojų elgesio pokyčiai darbdaviui norima linkme. Reikia paminėti ir tai, kad darbuotojų motyvacija apima visas temas, kurios buvo anksčiau pristatytos šio kurso metu. Kiekviena organizacija funkcionuoja pagal tam tikrą struktūrą, joje egzistuoja savita kultūra ir klimatas, komunikacijos sistema, pokyčiai ir jų vykdymas, komandinio darbo principai ir galiausiai motyvavimas. Siekiant sukurti motyvavimo sistemą svarbu atsižvelgti į darnų minėtų veiksnių funkcionavimą. Taigi, kad būtų išvengta įvairių, su motyvacija susijusių problemų, dažnai kuriamos motyvacinės sistemos, programos, apimančios įvairias matyvavimo priemone