Citologijos konspektas egzaminui

18 psl. / 6788 žod.

Ištrauka

Organizmų struktūra panaši, todėl jie kilę iš vieno organizmo. Pirmieji atsirado prokariotai – neturintys savarankiško membrana atskirto branduolio. DNR (nukleoidas) yra citoplazmoje. Jie turėjo būti anaerobai, nes atmosferoje nebuvo deguonies. Apie 2 mljrd. metų prokariotai buvo vieninteliai gyvybės atstovai. Monerų karalystė. Prokariotai – bakterijos ir archėjos.
Bakteriju citoplazmos turinį skiria atrankiai laidi pl.membrana, kurią dažnai gaubia sienelė (mureinas). Ji sudaro angliavandeniai, sujungti peptidinemis grandinelemis (peptidoglikano molekules). Gramteigiamų ląstelių sienelė stora, išorėje daug peptidoglikanų. Po dažymo Gramo dažais nusidažo mėlynai ir violetiniai. Gramneigiamų peptidogliakno sluoksnis penkis kartus plonesnis nei gramteigiamųn bakterijų. Dažant įgauna raudoną spalvą (E.coli, Borellia, Salmonella Rickettsia). Antibiotikai veikia bakteriju sieneliu gamyba. Bakterijas gali dengti kapsulė (polisacharidai), padidinanti atsparuma. Bakterijų apvalkalą sudaro: pl.membrana, kapsulė, sienelė. Apvalkalo paviršiuje glai būti pilių, kuriais tvirtinasi prie kitų ląstelių konjugacijos metu. Prie paviršių tvirtinasi fimbrijomis. Judėjimą lemia baltyminiai žiuželiai (flagelinas), kurių sandara ir veikimas skiriasi nuo eukariotų. Jų skaičius padeda bakteriją priskirti tam tikrai rūšiai. Visos bakterijos turi viena ar kelias plazmides - savarankiskas žiedines DNR, mezosomas, kai kurios tilakoidus. (dauguma bakteriju vykdo anaerobine fotosinteze, kai vandenilis gaunamas is sieros vandenilio) Mikoplazmos- priklauso bakterijoms. Mikoplazmos – mažiausios gyvos ląstelės, dažniausiai ląstelių vidaus parazitai. Vieninteliai prokariotai neturintys ląstelės sienelės. Bet gali tureti kapsule. Dvigubai mažiau DNR nei kitos bakterijos. Atsparios penicilinui. Pumpuruoja, dalijasi binariškai . neturi mezosomu, tilakoidu. Melsvabakterės (cianobakterijos;melsvadumbliai) – sudėtingiausi prokariotai (gramteigiami). Fotosintetina, bet neturi plastidžių. Būdingos spec. ląstelės – heterocistos (didesnės ir neturi citoplazmos, kaupia azotą). Gali sudaryti kolonijas ar siūlus, būdinga simbiozė. Negali laisvai judėti, neturi žiuželių, blakstienėlių. Pigmentas fikocianas suteikia mėlyną spalvą. Bakterijų genetinė medž. – viena žiedinė dvigrandė DNR, genai neturi intronų, tik egzonus. RNR sintetina tik viena RNR polimerazė. Bakterijos neturi: branduolio, mitochondrijų, ET, GK, lizosomų ir fagosomų. Bakteriju lyt. procesas vadinamas konjugacija. Lyt. tipai: F- (mot.) – plazmidės neturi tam tikrų genų, F+ (vyr.) – genus turi. Piliu deka bakterijos atpazista viena kita, susidaro konjugacinis tiltelis, F+ plazmides viena dalis pereina i kita bakterija, ivyksta replikacija, F- bakterija virsta F+. Bakterijos klasifikuojamos pagal formą: kokai, spirilos, bacilos. Kai kurios bakterijos juda ziuzeliu ir blakstieneliu pagalba. Ziuzeliai - nuo membranos atsikisusios fimbrijos. Judesys rotacinis (kaip sraigto). Ziuzelis tvirtinasi prie kablio. Fimbrijos (piliai) skirti prisitvirtinti, atpazinti lasteles. Bakterijos gali sudaryti sporas.
Anksčiau archėjos buvo priskiriamos prie bakterijų. Jos buvo priskirtos prie savito domeno kai paaiškėjo, kad jų DNR ir RNR sekos bei baltymų sintezės ypatumai giminingesni eukariotams. Jos panašesnės į eukariotus, nes turi eukariotams būdingų baltymų ir tRNR, panašiai prasideda transkripcija. Archėjų sienelėje nėra peptidoglikaninų sluoksnio, o pl.membranoje yra tik jiems būdingų lipidų (tarp kai kuriu lipidu eterines jungtys). Gyvena ypač ekstremaliomis sąlygomis: pH, karštis, druskingumas. Neturi branduolio ir membraninių organoidų. Turi nukleosomas. RNR polimerazių yra kelios rūšys. Genus koduoja tik egzonai. Genetinė medž. – žiedinė dvigrandė DNR. Autotrofai chemosistetikai. Skirstomos: metanogenai – išskiria metaną, gyvena bedeguoninėje aplinkoje, halofilai – gyvena didelio druskingumo terpėse, membranoje turi chloridų siurblius, termoacidofilai – gyvena karštoje rūgščioje aplinkoje, kaip energiją naudoja sulfatus...

Turinys

  • Prokariotų sandara. Prokariotų atstovai.
  • Eukariotų ypatumai. Eukariotų pasauliai. Eukariotų kilmė.
  • Virusų sandara, kilmė, sąveika su ląstele.
  • Membranos sandara. Membranos struktūriniai komponentai. Membranos augimas.
  • Branduolio struktūra ir funkcija interfazėje ir mitozėje.
  • Ląstelės endomembraninės sistemos organoidai.
  • Su energetika susiję ląstelių organoidai.
  • Mikrovamzdeliai. Jų sandara ir funkcijos.
  • Aktino ir tarpiniai filamentai. Sandara ir funkcijos.
  • Gyvūninės ląstelės ekstraląstelinis matriksas.
  • Sienele – augaliniu audiniu ekstralakstelinis matriksas.
  • Epiteliniu lasteliu jungtys.
  • DNR struktūra ir funkcijos.
  • DNR replikacija. Replikacijos klaidu taisymas.
  • RNR struktūra. Jos rusys ir funkcijos.
  • Genetinis kodas ir jo savybes.
  • Baltymu biosinteze: transkripcija. iRNR procesingas.
  • Baltymo biosinteze: transliacija.
  • Pasyvus transportas per membrana, ji lemiančios jegos.
  • aktyvus transportas per membrana, energijos saltiniai naudojami siame transporte.
  • Na- K siurblys, jo panaudojimas lasteles veikloje.
  • Pavyvus ir aktyvus transportas per branduolio poras
  • Baltymu patekimas i mitochondrijas ir chloroplastus.
  • Baltymu patekimas i ET ir ju modifikacijos tinklo viduje.
  • Vezikulinis transportas
  • Lasteles endocitoziniai keliai
  • Lasteliu signalizacijos formos. Ekstralastelines ir intralastelines signalines molekules.
  • Su G-baltymu susietu receptoriu sandara ir veikimas.
  • Su fermentais susietu receptoriu sandara ir veikimas
  • Lasteles mitotinis ciklas : kariokinezes fazes ir eiga.
  • Interfaze ir citokineze.
  • Lasteles ciklo kontroles sitema.
  • Daugialascio organizmo lasteliu kiekio kontrole.
  • Programuota lasteliu mirtis ir jos mechanizmas.

Reziumė

Autorius
learner
Tipas
Konspektas
Dalykas
Medicina
Kaina
€2.24
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Rgs 1, 2012
Apimtis
18 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Dietikos egzamino konspektas

Medicina Konspektas naro0325
Dietetika – gyvensenos menas. Seniausia ir tobuliausia Antikos medicinos sritis, tirianti sveiką gyvenseną – mitybą, higienos taisykles, fizioterapiją – maudymąsi, masažą, fizinius pratimus....