Geografija

Meteorologijos sąvokų žinynas

20 psl. / 5742 žod.

0 atsiliepimų

viliutis

Ištrauka

Absoliutinis drėgnumas – vandens garų kiekis (tiksliau, jų tankis ore), matuojamas g/m3.

Absoliutus nulis – žemiausia galima temperatūra, kuriai esant molekulės nustoja judėti (-273,15 ºC). Pagal termodinamikos dėsnius, tokia temperatūra neįmanoma. Žemiausia kitų kūnų temperatūra, kurią įmanoma išmatuoti, yra keliomis milijoninėmis laipsnio dalimis didesnė už absoliutųjį nulį.

Albedas – 1) kokio nors Žemės ar dangaus paviršiaus gebėjimas atspindėti; 2) Žemės albedas – Saulės radiacija, kurią Žemės rutulys kartu su atmosfera grąžina į pasaulio erdvę, ir gaunamas Saulės radiacijos, kuri pasiekia atmosferos ribą, santykis, išreikštas procentais. Žemė atiduoda Saulės radiaciją, atspindėdama nuo savo paviršiaus ir nuo debesų, be to, dalį tiesioginės radiacijos išsklaido atmosfera. Daugiausia atspindi sniego paviršius (85 %). Bendras Žemės albedas lygus maždaug 40 %.

Anticiklonas – aukštesnio atmosferos slėgio sritis, kurios centre yra slėgio maksimumas, o į pakraščius slėgis mažėja. Šiaurės pusrutulyje anticiklono oro masė juda pagal laikrodžio rodyklę. Anticiklono apimtoje teritorijoje būna giedras sausas oras, vasarą – karščiai, žiemą – šalčiai.

Aplinka – žmonijos gyvenamoji ir gamybinės veiklos aplinka. Paprastai aplinka laikoma gamtinė aplinka. Dažnai šiai sąvokai priskiriami dirbtinės aplinkos elementai (pastatai, įmonės, tvenkiniai, keliai ir t. t.).

Aplinkos apsauga – priemonių sistema, kuria siekiama sukurti ir išsaugoti optimalias žmogaus darbo, buities ir poilsio, ekologines, socialines, estetines ir psichologines sąlygas. Tai gamtos saugojimas ir kontroliuojamas keitimas.

Atmosfera – Žemę gaubiantis oro sluoksnis. Atmosferą turi ir kitos planetos, bet jų sudėtis yra kitokia. Svarbiausios Žemės atmosferos dalys yra azotas (77 %), deguonis (20,7 %), vandens garai (1,3 %) bei inertinės dujos argonas (0,9 %). Likusią dalį 0,1 % sudaro anglies dioksidas, inertinės dujos neonas, helis, kriptonas bei radonas, t. p pastaruoju metu ir atmosferos taršos komponentai (siera, azoto oksidai).

Atmosferos frontas – skirtingų oro masių pereinamoji zona atmosferoje. Pavyzdžiui, arktinis frontas – zona tarp šalto arktinio oro ir vidutinių platumų oro. Atmosferos fronto plotis būna iki keliasdešimt kilometrų, o storis – vertikalia kryptimi keli šimtai metrų. Atmosferos frontai be paliovos susidaro, juda ir nyksta. Praslenkant atmosferos frontui, pakinta orai.