Vykdomoji valdžia

Valdžių padalijimo principas – valstybės valdžios galių paskirstymas skirtingoms institucijoms, siekiant apriboti valdžią ir išsaugoti laisvę bei lygybę. Valdžių padalijimo principu demokratinėje valstybėje turi būti grindžiama valdžios organizacija ir veikla. Taip siekiama garantuoti asmens teises ir laisves, išvengti valdžios sutelkimo vienose rankose, despotizmo, diktatūros.

Atsižvelgiant į pagrindines valstybės valdžios vykdomas funkcijas – įstatymų leidyba, jų vykdymas ir ginčų, kilusių šioje veikloje, taip pat privatinėje asmenų srityje (visuomeniniuose santykiuose), valstybės valdžios skirstomos į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. Šias valstybės valdžias įgyvendinančios institucijos vykdo svarbiausias valstybės funkcijas. Nors įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos ir dalinai savarankiškos, tačiau tarp jų turi vyrauti pusiausvyra. Įvairių valdžios institucijų sudarymas, jų veiklos materialus pagrindas leidžia institucijoms būti savarankiškoms savoje srityje, tačiau valdžių savarankiškumas nereiškia, kad jos gali daryti bet ką. Savo uždavinius įgyvendinti jos gali tik pasiremdamos konstituciniais įgaliojimais, bei bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis. Pagal 1992 m. spalio 25 d. priimtą Lietuvos Respublikos Konstituciją 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta valdžių pasidalijimo samprata, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, Teismas.

Vykdomąją valdžią būtų galima apibūdinti kaip tam tikras institucijas, kurios įgyvendina valstybinę valdžią per įstatymus ir kitus teisės aktus. Pagrindinė vykdomosios valdžios funkcija - realizuoti įstatymų leidėjų priimtus sprendimus.

Pagrindiniai darbo tikslai:

1) išskirti vykdomosios valdžios subjektus, funkcijas ir požymius;

2) panagrinėti vykdomosios valdžios institucijas;

3) paanalizuoti vykdomosios valdžios vaidmenį valstybei;

4) išsiaiškinti vykdomosios valdžios kontrolę.