Radiologija

20 psl. / 11203 žod.

Ištrauka

Rentgeno aparatą sudaro šios pagrindinės dalys:
1. Rentgeno vamzdis (vakuuminis indas, kuriame generuojama rentgeno spinduliuotė, pagrindinės dalys: katodas ir anodas)
2. Aukštos įtampos generatorius (sudaro aukštinantis ir žeminantis transformatoriai, anodinės įtampos stabilizatorius, anodinės įtampos lygintuvas)
3. Rentgeno aparato valdymo pultas (įrenginys, kuriuo nustatomi rentgeno vamzdžio darbo rėžimai-aukštos įtampos ir anodinės srovės reikšmės, aukštos įtampos įjungimo trukmė, gali būti keičiama stovo padėtis)
4. Stovas (skirti rentgeno spinduliuotės šaltiniui (rentgeno vamzdžiui), tyrimo objektui (pacientui) ir rentgeno spinduliuotės imtuvui (rentgeno juostai) išdėstyti erdvėje. Atsižvelgiant į paskirtį, stovai skirstomi į bendro naudojimo (įprastinėms procedūroms vykdyti) ir į specializuotus.
Šių įrenginių kompleksas skirtas elektros energijai paversti rentgeno spinduliuote ir rentgeno vaizdui gauti.
Radionuklidinė įranga:
Tyrimai atliekami naudojant scintiliacinius detektorius, kurie sujungti su elektroniniais blokais. Detektoriai turi kolimatorius , kurie būna vienaskyliai (kūginiai) ir daugiaskyliai (gama kamerų ).
Spinduliuotė sukelia NaJ kristale (scintiliatoriuje) šviesos blyksnius (scintiliacijas). Šiuos blyksnius užrašo jautrūs šviesai fotodaugintuvai, kurių dešimtys dengia kristalo paviršių. Fotodaugintuvų sukeliami elektriniai signalai padeda nustatyti ne tik blyksnio koordinates, bet ir gama spiduliuotės energiją.
Ultragarsinio tyrimo aparatūra:
Gali būti: a) stacionarūs b) nešiojamieji
Viena svarbiausių aparato dalių yra jutiklis, generuojantis ir užrašantis ultragarso bangas. Pagrindinė jutiklio sudedamoji dalis yra pjezokeramikos kristalai (pjezoelementas). Ultragarso aparate elektrinio bloko siunčiamo impulsai jutiklyje sukelia ultragarso bangų svyravimus-grįžtamąjį pjezoelektrinį poveikį. Atspindėtos bangos užrašomos tame pačiame pjezoelemente ir verčiamos elektriniais signalais - gaunamas tiesioginis pjezoelektrinis poveikis. Gautieji el.impulsai sustiprinami aukšto dažnio stiprintuvu, apdorojami elektroniniame aparato bloke ir pateikiami aparato monitoriuje kaip viena kreivė(A-rėžimas), kaip keletas kreivių (M-rėžimas ar kaip dvimatis(B-rėžimas) ar trimatis (3D) vaizdas, gautą vaizdą galima atspausdinti.
Ultragarsiniai jutikliai būna kelių rūsių: lėto nuskaitymo, mechaniniai, sudaryti iš vieno-trijų elementų, lankiniai ir greito nuskaitymo, elektroniniai, daugiaelemenčiai, linijiniai, lankiniai bei konveksiniai.
MR aparatą sudaro kelios pagrindinės dalys. Svarbiausios iš jų:
1. Labai stiprus magnetas
2. Radijo dažnio impulsų siųstuvas ir imtuvas
3. Gradientų ritės ir elektronika
4. Maitinimo ir aušinimo sistemos
5. Kompiuteris, apdorojantis duomenis.
Daugelis šių dalių, įskaitant pagrindinę aparato dalį – magnetą, sumontuotos nejudriame rėme-gentryje. Gentrio viduje tyrimo metu guli pacientas. MR aparatai gali būti cilindriniai (tunelio pavidalo, klasikiniai) ir atvirieji.
KT - Sluoksninis rentgeninis tyrimo metodas, pagrįstas nevienodu rentgeno spinduliuotės sugėrimu audiniuose ir organuose. KT aparato rentgeno vamzdis spinduliuoja siaurą rentgeno spinduliuotės sluoksnį ir sukasi apie tiriamąjį objektą. Sluoksnio storį galima pasirinkti -1-10 mm.
KT sudaro:
1. Skanavimo įrenginys (rentgeno vamzdis, rentgeno spindulius priimantys detektoriai ir jų judėjimą užtikrinanti sistema);
2. Detektorių surinktos informacijos transformavimo sistema;
3. Greitai veikiantis kompiuteris;
4. Kompiuterio apskaičiuoto bei rekonstruoto vaizdo atminties ir atkūrimo sistema...


Turinys

  • Radiologinės diagnostikos aparatūra
  • Rentgenologinio tyrimo principai, elementai
  • Skialoginiai rentgeno vaizdo savumai.
  • Rentgenologinių tyrimų žalingas poveikis.
  • Tiriamųjų asmenų apšvitos dozės įvairių radiologinės diagnostikos procedūrų metu.
  • Rentgenologinių tyrimų reglamentavimas, kritinių organų (apšvitinimo prasme) grupės, radiacinio saugumo normos.
  • Priemonės tiriamųjų apšvitinimui mažinti rentgenologinių tyrimų metu.
  • Tomografija ir jos variantai.
  • Krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija, pjūvių anatomija ir panaudojimo indikacijos.
  • Pleuros ertmės ir krūtinės ląstos sienos ultragarsinė diagnostika, tyrimo metodika, panaudojimas.
  • Magnetinio rezonanso (MR) tomografija, - principas, krūtinės pjūvių anatomija panaudojimo sritys.
  • Rentgenokontrastinių medžiagų klasifikacija, panaudojimo sritys, naudojimo keliai ir būdai.
  • Plaučių arterijų angiografiniai tyrimai (ligonio paruošimas, tyrimo atlikimo tvarka, indikacijos, kontraindikacijos, galimos komplikacijos ir jų profilaktika).
  • Ventiliacinė ir perfuzinė plaučių scintigrafija, radioindikatoriai, jų dozių apskaičiavimas ligonio paruošimas, tyrimo atlikimo tvarka, indikacijos ir kontraindikacijos.
  • Kvėpavimo sistemos ligų radiologinės diagnozės nustatymo algoritmas, radiologinių vaizdų analizės schema.
  • Plaučių ir diafragmos rentgenologinio tyrimo metodika.
  • Plaučių rentgenoanatomijos pagrindai: jų laukai, šaknys, plaučių piešinys.
  • Plaučių skiltys ir segmentai rentgenogramoje ir KT.
  • Plaučių ir tarpuplaučio anatominiai elementai KT pjūviuose.
  • Totalinių ir subtotalinių plaučio lauko pritemimų diferencinė rentgenodiagnostika.
  • Apvalių šešėlių plaučių lauke ir skilties bei segmento apimties plaučių pakitimų KT ir rentgenodiagnostika. Plaučių infiltratų diferencinė diagnostika.
  • Laisvas ir inkapsuliuotas skystis pleuros ertmėje.
  • Pneumotoraksas, hidropneumotoraksas.
  • Plaučių žiedo formos šešėlių diferencinė rentgenodiagnostika.
  • Židininiai plaučių pakitimai ir jų diferencinė KT rentgenodiagnostika.
  • Plaučių šaknų ir plaučių piešinio pakitimų priežastys, pobūdis ir rentgenologinis vaizdas.
  • Rentgenografijos, KT ir MR reikšmė lėtinio širdies nepakankamumo, miokardo pakitimų bei eksudacinio perikardito diagnostikoje.
  • Kraujavimo iš plaučių (dėl plaučių, širdies ir kraujo ligų) radiologinės paieškos.
  • Aštraus skausmo krūtinėje priežasčių paieškos ir radiologinė semiotika.
  • Perfuzinių plaučių scintigramų tyrimo vertinimo kriterijai.
  • Ventiliacinių plaučių scintigramų tyrimo vertinimo kriterijai.
  • Perfuzinių plaučių scintigramų lyginimo kriterijai su ventiliacinėmis scintigramomis ir krūtinės ląstos rentgenogramomis.

Reziumė

Autorius
learner
Tipas
Konspektas
Dalykas
Medicina
Kaina
€3.11
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Rgs 1, 2012
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
20 psl.

Susiję darbai