Tarptautinės prekybos teorijos

41 psl. / 17241 žod.

Ištrauka

Jeigu turimus perteklinius gamybos veiksnius šalis panaudotų intensyviai, tai atitinkamų prekių ar paslaugų gamyba būtų santykinai pigesnė nei kitose šalyse. Šalys, turinčios daug kapitalo sieks eksportuoti produktus, kurių gamybai sunaudojama proporcingai daug kapitalo (tai yra kapitalui imlius produktus), o importuos produktus, kurių gamybai panaudota daug darbo (tai yra darbui imlius produktus). Heckscher-Ohlin teorijos kritika:

  • teorija teigia, esą suvienodėjant ekonomikoms priežastims prekybai vykti lieka vis mažiau sąlygų; dėl šios priežasties, pagal teoriją, prekyba turėtų vykdyti daugiau tarp industrinių ir besivystančių šalių; tačiau šiuolaikinės tendencijos yra visai kitokios; kitais žodžiais tariant, teorija kapituliuoja, kai gamybos veiksnių gausumas prekiaujančiose šalyse yra toks pats;
  • remiantis teorija, sunku paaiškinti, kodėl prekiaujama šakų viduje, t.y. keičiamasi panašiais apdirbamosios pramonės gaminiais;

Stolper-Samuelson teorema

Teorema teigia, jog pereinant iš autarkijos į laisvą prekybą didėja pajamos to gamybos veiksnio, kuris intensyviai panaudojamas šakoje(se), kur kainos kyla, ir mažėja pajamos to veiksnio, kuris intensyviai panaudojamas šakose su krentančiomis kainomis. Ši teorema parodo, kaip prekyba įtakoja į pajamų pasiskirstymą šalies viduje. Tuo ji papildo Heckscher-Ohlin teoremą, parodydama, jog perteklinis veiksnys išlošia daugiau iš prekybos negu pralošia ribotas veiksnys. Kitais žodžiais tariant, pajamos didėja iš eksportuojamos prekės gamybai intensyviai panaudojamo gamybos veiksnio. Tokiu būdu atsiranda laiminčiųjų ir pralaiminčiųjų iš tarptautinės prekybos kategorija.

Rybczynski teorija

Ji teigia, kad pasikeitimai gamybos veiksnių proporcijose keičia ir santykinį pranašumą. Pagal jį vieno gamybos veiksnio kiekio padidėjimas (tarkim, kapitalo) palyginus su kitais veiksniais (tarkim, darbo jėga) pakeičia santykinį pranašumą produktų, kurie intensyviai naudoja šį veiksnį, naudai. Su šia teorija susijusi ir „Olandiškos likos“ sąvoka, kai auganti šaka nukonkuruoja kapitalą ir kitus gamybos veiksnius iš kitų šakų.

Gamybos veiksnių kainų išsilyginimo teorija

Ji teigia, kad laisva prekyba tarp dviejų šalių veda prie gamybos veiksnių kainų tose šalyse susilyginimo. Jeigu esant laisvai prekybai abi šalys tęs abiejų prekių gamybą šių gamybos veiksnių kainos faktiškai susilygins. Eksportuojant, pvz., kapitalui imlias prekes, padidėjusi kapitalo paklausa padidina šio gamybos veiksnio kainą. Ši teorema tiesiogiai išplaukia iš Heckscher-Ohlin teorijos, tai yra prekyba vyksta todėl, kad šalių apsirūpinimas gamybos veiksniais yra skirtingas ir gamybos veiksniai negali laisvai judėti. Laisva prekyba yra tarptautinio gamybos veiksnių mobilumo pakaitalas. Tačiau ši teorija yra labiau teorinė įžvalga, nes prekyba praktiškai niekur nėra tobulai laisva (transporto kaštai, muitai, standartai, etc.).

Leontjevo paradoksas

Jis rodo, kad išsivysčiusios šalys prekiauja ne pagal Heckscher-Ohlin teoriją. Pvz., JAV, kur gausu kapitalo ir maža darbo jėgos, eksportas buvo mažiau kapitalui imlus negu importas. Taip nutinka todėl, kad išsivysčiusiose šalyse darbo kvalifikacijos lygis yra kur kas aukštesnis nei jų prekybos partnerių. Heckscher-Ohlin teorija nebuvo atmesta, nes kitų šalių, ypač besivystančių, atžvilgiu teorija veikė gerai.


Turinys


Reziumė

Autorius
yvonna
Tipas
Konspektas
Dalykas
Logistika
Kaina
€3.63
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Gru 9, 2017
Apimtis
41 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Lietuvos ir užsienio prekybos tendencijos

Logistika Kursinis darbas 2012 m. rasa13
Darbo tema nėra nauja, bet dažnai autorių yra nagrinėjama Lietuvos užsienio prekybos tendencijos, tačiau plačiau nėra išanalizuotos Lietuvos ir užsienio prekybos tendencijos.

Sandėliavimo optimizavimas prekybos įmonėje

Logistika Referatas darbaidarbeliai
Lietuvoje sparčiai auga koոkuruojaոčių įmoոių skaičius. Šiomis ԁieոomis, esaոt ոegailestiոgai koոkureոcijai labai suոku įsitvirtiոti bei išlikti ir seոai veikiaոčioms įmoոėms, ir...