Lietuvių literatūros pastraipos įvairiomis temomis

Ar pasiaukojimas prasmingas ir šiandien? Pasiaukojimas nuo seniausių laikų buvo ir dabar yra viena didžiausių žmonių vertybių. Aukodamasis dėl kitų žmogus nusižemina, atsisako savo tuščiagarbiškų ir savanaudiškų tikslų, bet visus šalia esančius praturtina jau sukauptais dvasios turtais ir paskatina juos atskleisti savuosius. Remiamasi Vinco Kudirkos kūryba ir gyvenimu.

Gyventi maištaujant ar prisitaikant? Maištaujantis žmogus siekia ne kitų žmonių pripažinimo, o savo laisvės, nesuvaržytos būties, prasmingo gyvenimo. Tačiau būti savimi- kiek kitokiu nei visi - yra ypatingai sunku. Gyventi pagal savąsias nusistatytas vertybes, taip, kaip atrodo, jog teisinga gyventi - tolygu savęs pasmerkimui aplinkinių žmonių kritikai, neapykantai. Tokio žmogaus pavyzdį atskleidė vienas žinomiausių XX a. pradžios egzistencializmo atstovų Albertas Kamiu savo romane „Svetimas“.

Kas padėjo išlikti Lietuvai? Lietuvą kėlė jauni žmonės, jautę Europos Tautų Pavasario nuotaiką, siekę, kad lietuvių tauta neatsiliktų, nebūtų nustumta į šalį ir užmiršta. Maironio „Jaunoji Lietuva" parodo budinamą tautą ir bundančią Lietuvą, žmones, jų pažiūras ir idėjas.

Kokia žmogaus vertė lietuvių literatūroje atskleidžiama analizuojant Vinco Kudirkos kūrybą.

Meilė Dievui, kuri realizuojasi per meilę žmogui. Kiekvienas žmogus nori mylėti ir būti mylimas. Šis troškimas kyla iš vienišumo jausmo arba dvasinio sužeidimo, kuris ir sukelia poreikį įveikti vienatvę, išgyti dvasiškai. F. Dostojevskio romane ,,Nusikaltimas ir bausmė“ .

Svajonės ir realybės sankirta Biliūno ,,Liūdnoje pasakoje“. Lietuvių literatūros klasiko J. Biliūno apysakoje ,,Liūdna pasaka“ riba tarp svajonės ir realybės beveik išnyksta.