Mikologijos paskaitų konspektas, I k., Biologija

16 psl. / 4385 žod.

Ištrauka

Hifu dariniai Laidas yra lygiagrečiai vienas kito išsidėsčiusių hifų pluoštelis.Laidai yra atsparesni neigiamiems aplinkos poveikiams nei pavieniai hifai (išlikimo funkcija). Iš laidų gabaliukų gali išaugti nauja grybiena (dauginimosi funkcija). Manoma, kad pagrindinė laidų paskirtis yra nutiesti kelius nuo jau užimtos vietos iki naujo maisto šaltinio.

Rizomorfa (gr. rhiza – šaknis, morphe – forma) yra šaknis primenantis sukietėjęs hifų darinys, turintis viršūninę meristemą. Rizomorfos yra panašios į laidus, bet žymiai sudėtingesnės sandaros. Rizomorfos sudarytos iš lygiagrečiai suaugusių hifų. Rizomorfų vidus sudarytas iš sustorėjusių ir iš pailgų plonasienių ląstelių, pro kurias gali būti transportuojamos medžiagos (medžiagų transporto funkcija). Rizomorfos išorėje yra žievinis sluoksnis (cortex), kurį sudaro smulkios, storasienės ir tamsios ląstelės.

Sklerotis (gr. skleros – kietas) yra kietas, iš tankiai susipynusių hifų sudarytas grybo gniužulas, skirtas ištverti nepalankias aplinkos sąlygas. Skleročiai būna rago, gumbo, grūdo ar rutulio formos, nuo kelių milimetrų iki keliolikos centimetrų dydžio. Yra aptikti iki 30 cm dydžio iki 20 kg svorio skleročiai. Skleročių paviršius sudarytas iš storasienių, tamsiai rudų, tankiai susipynusių hifų, o vidus – iš puresnio, plonasienių baltų hifų audinio.

Rizoidai (gr. rhiza – šaknis, eidos – pavidalas) yra į šaknis panašios specialios išaugos, tarnaujančios prisitvirtinti prie substrato ir siurbti vandenį bei jame ištirpusias maisto medžiagas (prisitvirtinimo ir maisto paėmimo funkcija). Nustatyta, kad rizoiduose nėra branduolių.

Haustorija (lot. haustum – siurbti), siurbtukas, yra parazitinių grybų hifų specializuota išauga ar šaka, kuria siurbiamos maisto medžiagos iš augalo maitintojo gyvų ląstelių. Haustorijos įsiskverbia į augalo maitintojo gyvas ląsteles (praauga per ląstelių sieneles ir ištempia plazmolemą) ir padeda grybui atlikti mitybos procesą.

Apresorijus (lot. ad – prie, pressare – spausti) yra hifo sustorėjimas, iš kurio išsivysto haustorijos ar į augalo vidų besiskverbiantis hifas. Apresorijaus paskirtis yra padėti grybo hifui patekti į augalo vidų. Išsipūtusi apresorijaus ląstelė išskiria lipnias, gleivėtas išskyras (sekrecijas), kurių pagalba hifo augimo kūgelio vamzdelis prilimpa prie augalo paviršiaus ir toje vietoje, panaudojant fizinę jėgą ir fermentus, įsiskverbia į augalo ląstelės vidų ir suformuoja haustoriją ar grybieną.

Kilpos yra plėšriųjų grybų kilpos pavidalu susirietusios hifų išaugos, kurių pagalba gaudomi mikroskopiniai gyviai, pavyzdžiui, nematodai ir pirmuonys. Šis hifų darinys leidžia grybams misti neįprastu būdu, tai yra gaudyti, žudyti ir suvirškinti gyvūnus. Plėšrieji grybai gyvena dirvožemyje, pūvančioje medienoje, samanose, visur ten, kur gali būti jų aukos. Aukas grybai pagauna kilpomis, kurių paviršius padengtas lipniomis gleivėmis. Patekę įkilpas ir prilipę prie jų nematodai būna apraizgomi kilpomis ir hifų tinklu.

Chlamidospora (gr. chlamys – apvalkalas, mantija, sporos – spora, sėkla) yra storasienė spora, susidariusi iš hifų ląstelių ir skirta praleisti nepalankų augimui periodą. Chlamidosporos vykdo dvi funkcijas: 1) išsiplatinimo funkciją (atsipalaidavusios chlamidosporos išnešioja vėjas ar vandens srovės); ir 2) išsisaugojimo nepalankiomis sąlygomis funkciją (išsekus substrato mitybinėms medžiagoms ar substratui išdžiūvus bei sušalus žiemą). Kadangi chlamidosporos turi daug atsarginių medžiagų, todėl jos yra atsparios nepalankioms aplinkos sąlygoms, gali peržiemoti ir likti gyvybingomis ilgą laiko tarpą, net iki 20 metų.


Turinys

  • Somatinis (vegetatyvinis) dauginimasis:
  • 1. Atitrūkusiomis hifų, grybienos, laidų ir rizomorfų ir vaisiakūnių sterilių dalių
  • fragmentais bei skleročiais. Iš kiekvieno atitrūkusio fragmento gali susidaryti naujas
  • individas. Lichenizuoti grybai (kerpės) nelytiškai dauginasi gniužulo dalimis ar
  • specializuotomis struktūromis – izidėmis ir sorelėmis.
  • 2. Ląstelių pumpuravimu. Šis dauginimasis būdingas mielėms. Iš motininės
  • ląstelės išauga mažas pumpurėlis, jis didėja, pasiekia motininės ląstelės dydį ir virsta
  • dukterine ląstele. Galiausiai, dukterinė ląstelė, atsiskiria nuo motininės, ir tampa savarankišku
  • individu.
  • 3. Ląstelių skilimu pusiau. Šis dauginimasis būdingas mielėms.
  • 4. Dauginimasis nelytinėmis sporomis. Šio dauginimosi metu įvairiais būdais susidaro
  • nelytinės sporos, pavyzdžiui, konidijos, artrosporos, sporangiosporos, chlamidosporos,
  • zoosporos.
  • Lytinis dauginimasis:
  • Grybų lytinis dauginimasis vyksta trim pagrindiniais etapais:
  • 1. Plazmogamija. Šio etapo metu susilieja heterotalinių grybų skirtalyčių kūnų
  • ląstelių turinys.
  • 2. Kariogamija. Šio etapo metu įvyksta dviejų skirtingo lytinio potencialo
  • branduolių susiliejimas ir zigotos su diploidiniu branduoliu (2n) susidarymas.
  • 3. Mejozė (redukcinis dalijimasis). Redukcinio branduolio dalijimosi pabaigoje
  • branduoliuose lieka tik pusinis (haploidinis) chromosomų kiekis (n). Paprastai mejozė įvyksta
  • prieš susiformuojant sporoms (Ascomycota, Basidiomycota), tačiau kai kuriuose grybų
  • grupėse mejozė vyksta sporų dygimo metu (Zygomycota) ar prieš prasidedant kitam lytiniui
  • dauginimuisi (Oomycota).
  • Lytinio dauginimosi metu susidaro lytinės sporos. Joms sudygus, išauga nauji
  • individai. Lytinio dauginimosi reikšmė glūdi tame, kad įvyksta genų rekombinacija ir susidaro
  • nauji genotipai. Tai leidžia grybams geriau adaptuotis prie skirtingos ir besikeičiančios
  • aplinkos.
  • Pagal tai lytinio dauginimosi formos grupuojamos į tris grupes:
  • gametogamija, gametangiogamija ir somatogamija.
  • Pagal branduolių būseną skiriami penki pagrindiniai grybų vystymosi ciklai:
  • 1. Haploidinis ciklas. Didžiąją vystymosi ciklo dalį grybai būna haploidinėje
  • stadijoje. Lytinio dauginimosi metu, įvykus plazmogamijai, neužilgo vyksta kariogamija ir
  • mejozė. Dikarioninė ir diploidinė stadijos yra trumpalaikės.
  • 2. Haploidinis – dikarioninis ciklas. Šis ciklas būdingas didelei daliai
  • papėdgrybūnų (pavyzdžiui, agarikiečiams). Haploidinė grybiena ekstensyviai vystosi, kol ji
  • susiduria su tos pačios rūšies kito potencialo ir suderinama grybiena. Joms susijungus,
  • ekstensyviai vystosi dikarioninė grybiena. Diploidinė stadija trumpalaikė, nes papėdėse
  • kariogamija ir mejozė įvyksta gana greitai, ir netrukus formuojasi papėdsporės.
  • 3. Haploidinis – diploidinis ciklas. Šio ciklo grybų kūnas gali būti dvejopas –
  • haploidinis ir diploidinis, pavyzdžiui, Allomyces genties grybai (chitridiomikotų skyrius) ir
  • alinis mieliagrybis (Saccharomyces cerevisiae, aukšliagybūnų skyrius). Gleivūnų miksamebos
  • yra haploidinės, o plazmodžiai – diploidiniai.
  • 4. Diploidinis ciklas. Oomikotų grybiena yra diploidinė. Po mejozės, kuri įvyksta
  • anteridžiuose ir askogonėse, tuoj pat seka kariogamija, ir atsistato diploidinė branduolių
  • būsena.
  • 5. Nelytinis ciklas. Kai kurie grybai neturi lytinio dauginimosi ir jų kūnas visą
  • gyvenimą būna haploidinis. Šis ciklas būdingas anamorfiniams aukšliagrybūnams.
  • Paprastai grybai dauginasi tiek lytiniu, tiek nelytiniu būdais, tačiau nebūtinai abejais
  • būdais tuo pačiu metu.

Reziumė

Autorius
iiuta
Tipas
Konspektas
Dalykas
Biologija
Kaina
€1.79
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Gru 21, 2017
Apimtis
16 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Biologijos konspektas (11 - 12 klasės)

Biologija Konspektas deimukas100
Ląstelių sandra Prokariotinės ląstelės sandara Prokariotinės ląstelės – neturi membrana apgaubto branduolio ir membraninų organelių. Kapsulė...

Antropologija (išsamus konspektas)

Biologija Konspektas 2012 m. evelina1988
Kruopščiai konspektuita medžiaga iš paskaitų skaitytų Medicinos fakultete (VU) bei papildyta moksline literatūra. Pagrindinė naudota literatūra: Haviland W.A. Anthropology. 8th ed. Harcourt Brace...

Imunologijos kurso konspektas

Biologija Konspektas 2016 m. mellissa
Imunologijos kurso 5 paskaitų konspektas,kuris puikiai padės suprasti imunologijos esmę bei jos pradmenis.

Glaustas Biologijos konspektas 11- 12 kl.

Biologija Paruoštukė 2014 m. iiuta
Glaustas 11-12 klasės biologijos kurso konspektas. Išsamiai aprėpiama kiekviena tema. Konspektas tinka ruošiantis biologijos valstybiniam brandos egzaminui.

Biologija. Gyvūnai. Konspektas

Biologija Konspektas 2019 m. latina
Begalė informacijos apie gyvūnus.ruoštąsi biologijos valstybiniam egzaminui,viskas surašyta aiškiai,sistemingai ir su paveikslėliais.

Biologijos referatas " Ar galima išvengti senatvės?"

Biologija Referatas 2016 m. adelė007
Puikiai įvertintas biologijos referatas pasirinktina tema. Žmonių higiena, fizinė veikla, žalingi įpročiai ir kitų veiksniai, sukeliantys stresą, nustato senatvės pradžią. Dėl šių paminėtų...