Ekonomika ir verslas / Vadyba

Vadyba ir globalizacija

0 atsiliepimų
Autorius:

PASIKEITIMAI TARPTAUTINĖJE SCENOJE

Pasaulio rinkai poveikį daro viskas, ir politiniai pokyčiai, ir vyriausybių politikos permainos, ir nauji šalių susitarimai:

Europos Sąjungos plėtra - bendrosios rinkos sąlygomis naikinami prekybos barjerai kartais priversda­vę firmas pakeisti produkto projektą ar gamybos pajėgumus. Euro­pos kompanijos turėtų tapti grėsmingesniais konkurentais globalinėje ekonomikoje, kadangi jos plėtosis bendroje sistemoje. ES vienija Eu­ropos rinkas, ir padidėjęs pajamų potencialas turėtų skatinti inovacijas. Tre­čia, tai sustiprins politinę Europos vienybę.

Kinija - 1980 m. Kinijos Liaudies Respublika pradėjo seriją unikalių ekonominių eksperimentų - unikalių šaliai, kuri 40 metų rėmėsi planine ekonomika. Val­dant Mao Zedong, vyriausybė buvo nustačiusi šalies ekonominius tiks­lus, ir jai priklausė beveik visos gamybos bei paskirstymo priemonės. Va­dovus parinkdavo ne pagal jų įgūdžius ar patirtį, o pagal jų atsidavimą Mao. Iš esmės "geras valdymas" buvo pasmerktas kaip "buržuazinis revizioniz­mas". Po Mao mirties Kinijos naujos kartos vadovai paskelbė ambicingą naują tikslą - ekonominį augimą - bei seriją ekonominių reformų, kurias reikia įdiegti praktiškai visose Kinijos valstybinėse įmonėse. Šios refor­mos skatino verslininkystę valstybinėse įmonėse, kai kurioms leido eks­perimentuoti su restruktūrizavimu, o verslininkams leido pradėti smulkų, privatų verslą.

Sovietų Sąjungos žlugimas - jis iš pradžių kėlė daug abe­jonių dėl globalinio verslo galimybių toje pasaulio dalyje, tačiau šiuo metu jau daugelis postsovietinių Vidurio ir Rytų Europos valstybių įsiliejo į bendrą ES ekonomiką ir globalią rinką.

 

GLOBALIZACIJOS ISTORIJA

Tam tikra prasme tarptautinis verslas jau gyvuoja nuo priešistorinių laikų, kai titnago gaminiais, keramika ir kitomis prekėmis tarpusavyje prekiau­davo gentys, kurias vieną nuo kitos skyrė dideli atstumai. Net Romos Im­perijos laikais prekijai gabendavo prekes vartotojams į įvairius pasau­lio kampelius. Tačiau tarptautinės įmonės - tokios, kaip mes jas suvo­kiame dabar, - buvo labai retas dalykas iki pat devynioliktojo amžiaus pabaigos.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, JAV buvo vienintelė iš didžiųjų šalių, kurios nenuniokojo karas. JAV ekonomikos ap­imtis beveik dvigubai išaugo, JAV dominavo pasaulyje ekonomine, politine ir karine prasme. Susidarius tokiam klimatui, daug JAV kompanijų pradėjo daryti dideles tiesiogines investicijas į pagrindines pramonės šakas užsienyje, tokias kaip naftos gavyba ir kasyba. Tačiau technologijos pažanga ir produktų kūrimas daugiausia liko "namie", o likusią pasaulio dalį Amerikos tarptau­tinės įmonės laikė žaliavų, pigios darbo jėgos ir papildomos rinkos šaltiniais.

Šeštojo dešimtmečio viduryje JAV kompanijos pradėjo daryti dideles tie­siogines investicijas į užsienio gamybos pajėgumus. Septintasis dešimtmetis buvo Amerikos paslaugų firmų: bankų, draudimo kompanijų, marketingo kon­sultavimo kompanijų ir pan. skverbimosi į užsienio šalis metas. Tačiau, didėjant pirkimo galiai užsienyje, ypač Europoje ir Japonijoje, suklestėjo jų vietinė gamyba. Ilgainiui užsienio gamintojai peraugo savo nacionalines ri­bas ir įėjo į tarptautinę rinką. Nors šie užsienio konkurentai iš pradžių rėmėsi JAV technologija, tačiau mažesni kaštai ilgainiui suteikė jiems konkurencinį pranašumą. Šiandien jie perėmė technologijos tobulinimo iniciatyvą, pastūmėjusią į priekį jų galimybes konkuruoti (Palmer, 1967).

Vakarų Europos firmos, ypač chemikalų, elektros prietaisų, farmacijos ir padangų pramonės, perėjo į kontrpuolimą kurdamos arba įsigydamos JAV dukterines įmones. Taip elgėsi gigantiškos Japo­nijos prekybos kompanijos, ypač devintajame dešimtmetyje, kai jos siekė pa­sipriešinti protekcinei JAV Įstatymų leidybai, galėjusiai užkirsti joms kelią į JAV rinką. Siekdamos sumažinti savo gamybos kaštus, Japonijos ir JAV kompanijos pradėjo investuoti savo kapitalą atsilikusiose šalyse.

Todėl pastaraisiais metais suintensyvėjo tarptautinė prekyba ir konku­rencija. Dabar daugiau nei ketvirtadalis visų pasaulyje pagaminamų pre­kių kerta nacionalines sienas. Kaip teigia Lester Thurow (1984), dabar mes gyvename tokiame pasaulyje, kur transporto išlaidos yra toks neesminis dalykas, kad visa, kas gali būti parduodama, tuoj pat bus parduodama. Globalinės rinkos sąlygomis organizacijos turi kovoti, siekdamos įsitvirtinti užsienio rinkose ir kartu ginti savo vietinę rinką.

 

INVESTAVIMO TARPTAUTINĖSE RINKOSE BŪDAI

Kompanijos ir asmenys gali tapti užsienio kapitalo savininkais dviem pa­grindiniais būdais. Jie gali pirkti kompanijų, kurioms priklauso tas kapita­las, akcijas. Tokios rūšies užsienio portfelio investavimas suteikia toms kompanijoms ir individams teisę reikalauti pelno dalies, tačiau nesuteikia jokios teisės dalyvauti valdyme. Kita galimybė - tiesioginis investavimas, ­užsienio kapitalo pirkimas ir valdymas (Dymsza, 1984).

Tiesioginis investavimas yra daugiau nei eksportavimas, licencijų išda­vimas ar netgi frančizių išdavimas. Tiesioginis investavimas apibūdinamas kaip aktyvus kišimasis į užsienio investicijų valdymą, dažniausiai per tarp­tautines įmones - dideles korporacijas, kurių veikla ir padaliniai (divizi­jos) yra išsibarstę po kelias šalis, bet jas kontroliuoja centrinė būstinė (Robock ir Simmonds, 1983).

Pri­imdami investavimo sprendimus, tarptautinių įmonių vadovai turi įvertinti tokius tris veiksnius:

  • Pirmas - tai skirtingų šalių ekonomikos lygis. Ypatingas dėmesys čia yra skiriamas šalies infrastruktūros - fizinių sąlygų ir pato­gumų, reikalingų ekonominei veiklai vykdyti - įvertinimui. Infrastruktūrą sudaro transporto ir komunikacijos sistemos, mokyklos (svarbios dėl dar­bininkų su reikalingais įgūdžiais paruošimo galimybių), ligoninės, elektrinės ir sanitarinės sąlygos.
  • Kitas veiksnys yra politinė rizika - galimybė, kad politiniai pokyčiai turės ilgalaikių ar trumpalaikių pasekmių tarptautinių įmonių veiklai užsienyje.
  • Trečias veiksnys yra technologijos priimtinumas skirtingoms kultūroms. Gamybos technologijos, kurios puikiausiai pasitei­sina Japonijoje, gali visai netikti Ekvadore. Be to, Ekvadoro gyventojai ir vyriausybė gali įsižeisti, jei jie bus verčiami prisitaikyti prie naujos tech­nologijos; šis pokytis dažnai būna labai skausmingas. Kiekvienas techno­logijos pokytis yra sunkus, todėl čia gali prireikti tos šalies vyriausybės pa­galbos, ir ji tokioje situacijoje gali būti svarbiausia.

 

TARPTAUTINIŲ IMONIŲ POVEIKIS ŠALIMS ŠEIMININKĖMS. Visose pasaulio šalyse tarptautinės įmonės nebūtinai bus sutiktos išskėsto­mis rankomis. Kai kuriose šalyse jos sveikinamos, kitų šalių vyriausybės į jas žiūri įtariai. Todėl globaliniams vadovams nedera tikėtis, jog automatiškai susiklostys palankūs santykiai tarp tų įmonių ir šalies šeimininkės žmonių.

Apie tarptautinių įmonių poveikį šalims šeimininkėms atlikta pakanka­mai daug tyrimų (Barnet ir Muller, 1974). Pvz., Christopher Korth nustatė tam tikrus potencia­lius teigiamus ir neigiamus tarptautinės įmonės operacijų poveikio šalims šeimininkėms aspektus (Korth, 1985). Primename, kad žemiau išvardijami teigiami ir neigiami aspektai yra galimi, tačiau nebūtini. Aplinka (taip pat ir vyriau­sybės veiksmai) ir pačios tarptautinės įmonės elgesys lemia, ar jie atsiras konkrečioje situacijoje, ar ne. Štai keletas potencialiai naudingų aspektų: kapitalo, technologijos ir verslo perkėlimas į šalį-šeimininkę, šios šalies mokėjimų balanso pagerinimas; naujų darbo vietų ir karjeros galimybių sukūrimas užsienio šalyje; vietinės ekonomikos konkurencijos pagerinimas: didesnė produktų įvairovė vietiniams vartotojams. Šie naudingi aspektai gali susidaryti bet kurioje konkrečioje situacijoje.

Daugelis tarptautinių įmonių vadovų tiki, kad jie dažniausiai ir susidaro. Tačiau kiekvienas potencialus teigiamas dalykas gali turėti ir neigiamą as­pektą. Pavyzdžiui, tarptautinė įmonė gali vartoti vietinius finansavimo šal­tinius ir taip "sugerti" kapitalą, iš kurio galbūt galėjo būti finansuojamos vietinės kompanijos. Arba keli plačiai reklamuojami, standartizuoti varto­jimo produktai gali išstumti iš rinkos vietoje pagamintus produktus ir taip sumažinti vartotojų pasirinkimą.

Akivaizdu, kad anksčiau pasitaikė piktnaudžiavimo tarptautinėmis įmonėmis atvejų. Šiandien tarptautinės įmonės yra poli­tiškai kiaurai perregimos ir, nepaisant jų dydžio ir galios, jas taip pat vei­kia vietinių vyriausybių baudžiamosios priemonės. Esant tokioms sąlygoms, nedaugelis kompanijų ryžtasi rizikuoti ir demonstruoti neetišką elgesį.

 

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
3603 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Informacijos išteklių vadyba organizacijoje: praktinio taikymo aspektas
Kursinis darbas Informacijos išteklių vadyba organizacijoje: praktinio taikymo aspektas

Apie informacijos ir žinių valdymo poreikį pradėta kalbėti 20 a. antrojoje pusėje, kai buvo pastebėta [...]

Visuotinė kokybės vadyba ir inovacijų vadyba
Referatas Visuotinė kokybės vadyba ir inovacijų vadyba

Šiame darbe pateikiama apibendrinta teorinė medžiaga, nusakanti pagrindinius visuotinės kokybės vadybos principus, įgyvendinimo aspektus. Taip [...]

Visuotinė kokybės bei inovacijų vadyba
Prezentacija Visuotinė kokybės bei inovacijų vadyba

14 skaidrių Visuotinės kokybės vadyba (VKV): organizacijos kultūrinis įsipareigojimas tenkinti vartotojų poreikius, naudojant integruotą [...]

Visuotinė kokybės vadyba
Paruoštukė Visuotinė kokybės vadyba

KTU Visuotinės kokybės vadybos koliokviumo testo klausimai su pažymėtais atsakymo variantais. [...]

Jaunimo verslumo skatinimas globalizacijos sąlygomis Europos Sąjungoje
Diplominis darbas Jaunimo verslumo skatinimas globalizacijos sąlygomis Europos Sąjungoje

Temos aktualumas. Besikeičianti visuomenė kelia naujus reikalavimus žmogaus gyvenimo būdui, reikalauja gebėjimo prisiderinti prie aplinkos [...]

Vadyba - Niccolo Machiavelli
Referatas Vadyba - Niccolo Machiavelli

Šiame darbe apžvelgsime Niccolo Machiavelli asmenybę, gyvenimą, veiklą bei darbus. Pristatysime labiausiai filosofą išgarsinusį veikalą [...]

Pokyčių vadyba UAB
Referatas Pokyčių vadyba UAB "Arvi kalakutai"

UAB „Arvi kalakutai“ veiklą pradėjusi 2004 m., tai vienintelė komanditinė ūkinė bendrija specializuota kalakutienos skerdimo [...]

Personalo vadyba įmonėje UAB “Sanitex”
Referatas Personalo vadyba įmonėje UAB “Sanitex”

Nepriklausomai nuo veiklos pobūdžio visos įmonės susideda iš personalo, vienose jo yra daugiau, kitose mažiau [...]

Žinių vadyba verslo sektoriuje: reikšmė švietimui
Referatas Žinių vadyba verslo sektoriuje: reikšmė švietimui

Žinių vadybos kursui studijų savarankiško darbo pristatymui pasirinkau straipsnio „ŽINIU VADYBA VERSLO SEKTORIUJE: REIKŠMĖ ŠVIETIMUI“ [...]

17-18 amžiaus mastytojų darbai (vadyba)
Referatas 17-18 amžiaus mastytojų darbai (vadyba)

Vadybos, kaip ir bet kurio žmogaus veiklos, atsiradimas yra objektyvus reiškinys. Šio reiškinio pagrindas – [...]

Finansų globalizacija ir jos santykis su ekonomika
Prezentacija Finansų globalizacija ir jos santykis su ekonomika

Uždaviniai: Išanalizuoti globalizacijos savoką ir sampratą; Ištirti finansų globalizacijos sampratą; Išnagrinėti finansų globalizacijos santykį su ekonomika. 29 skaidrės.

Strateginis kontekstas – žinių vadyba kaip išskirtinis organizacijos gebėjimas
Kursinis darbas Strateginis kontekstas – žinių vadyba kaip išskirtinis organizacijos gebėjimas

Temos aktualumas. Per pastaruosius metus žinių vadyba tapo stipria ir reikalinga disciplina, nes organizacijos žinias [...]

Projektų vadyba: struktūra, metodai, rizikos valdymas
Referatas Projektų vadyba: struktūra, metodai, rizikos valdymas

Bendroji projektų vadybos teorija buvo pradėta pletoti XX amžiuje Didžiojoje Britanijoje, o praktiškai taikyti pradėta [...]

Projektų vadyba
Konspektas Projektų vadyba

Pagrindinės projekto savybės Projektas – tai kompleksinės, koordinuojamos, vienkartinės pastangos, apribotos laiko, biudžeto, išteklių ir kryptingų [...]

Lyderystė ir vadyba
Referatas Lyderystė ir vadyba

Vadovas - tai „asmuo, atsakingas už tai, kad pastangos būtų nukreiptos organizacijos tikslams siekti“(J.A.F.Stoner, R.E.Freeman [...]