Filosofijos įvado konspektas egzaminui

Filosofijos samprata:Filosofija – meilė išminčiai. Filosofija – mėginimas išvysti pasaulį Dievo akimis.

Filosofijos kilmė:Kilo iš graikų. Šie visą pasaulį laikė barbarais ir buvo teisūs, nes patys atrado filosofiją, mokslą ir meną.

Filosofijos kilmės teorijos:Filosofija kyla iš ribinės, egzistencinės, dvasinės patirties. Stebėdami pasaulį, suprantame harmoniją ir grožį, kyla nuostaba ir klausimas, kas viso to priežastis. Viduramžiais filosofija kildinta iš tikėjimo, Naujaisiais amžiais – iš abejonės, Naujausiais laikais – iš kančios ir nuodėmės. Filosofija – mito racionalizacija. Mitinis mąstymas lygus vaizdiniam mąstymui. Filosofija – mėginimas išversti mitus į abstrakčių dalykų kalbą. Sociologinis aiškinimas. Filosofija galėjo atsirasti tik laisvų žmonių visuomenėje (Graikijoje)

Filosofijos raidos etapai:Skirstoma į ikikrikščionišką ir krikščionišką Pagal laikotarpius:ANTIKOS FILOSOFIJA. Filosofija – visa apimantis mokslas apie pasaulį. Tai – tobuliausia gyvenimo forma, didžiausias žmogui įmanomas priartėjimas prie dieviškojo gyvenimo. VIDURAMŽIŲ FILOSOFIJA. Neregėto filosofijos klestėjimo laikas. Filosofija pritaikyta teologijai. Scholastika – tobuliausia Viduramžių filosofavimo forma. Filosofija nebelaikoma aukščiausia žmogui prieinama gyvenimo forma. Tobulo žmogaus idealas – Kristus. NAUJŲJŲ LAIKŲ FILOSOFIJA. Prasideda filosofijos krizė, kurią sukelia modernusis gamtos mokslas. Prasidėjo filosofijos – mokslo ir filosofijos – meno konfliktai. NAUJAUSIŲJŲ LAIKŲ FILOSOFIJA.POSTMODERNO FILOSOFIJA.

Filosofija skilo į:Pozityvistinę filosofiją. Tai – filosofija, neigianti filosofijos reikalingumą ir reikalaujanti ją pakeisti moderniuoju moksliniu žinojimu. Marksizmą. Mėgino pateikti radikalaus pasaulio pertvarkymo programą. Humanitarinę filosofiją. Egzistencializmas, hermeneutika, psichoanalizė ir kt. kryptys. Antipozityvistinė nuostata: teigė, kad žmogaus negalima nagrinėti tik gamtamoksliais metodais, reikalavo ieškoti specifinių būdų.

Talis iš Mileto:Filosofijos pradininkas. Iškėlė pirmąjį filosofijos klausimą: kas yra pasaulio pradžia? Pasaulio pradu laikė vandenį, nes iš jo atsirandama ir juo virstama. Talis siekia atrasti pasaulio principą. Mąstymas principais leidžia susidaryti visuminį, prasmingą pasaulio vaizdą.

Kuo pasižymi filosofinis mąstymas:Operavimas principais.Daiktų esmės paieškos, o ne reiškinių tyrinėjimas. Atsiranda nuojauta, kad daiktai niekada nepasirodo savo tikruoju pavidalu, o tik kaip reiškiniai. Filosofiją domina už jų slypinti reikšmė.Grynasis (teorinis) mąstymas. Reiškinius suvokiame pojūčiais. Esmei suvokti reikalingas grynasis mąstymas, išlaisvintas iš pojūčių. Šis mąstymas pretenduoja į objektyvią tiesą.Filosofinio pažinimo objektas yra metafizinė tikrovė. Filosofija – transcenduojančio mąstymo įsikūnijimas, ji peržengia juslinės patirties sferą.Refleksyvinis mąstymas. Leidžia stebėti ir kontroliuoti savo mintis. Refleksija – kiekvieną mintį šlifuojanti mašina. Padeda išugdyti idealųjį ,,aš‘‘.