mysqli Object ( [affected_rows] => -1 [client_info] => mysqlnd 5.0.12-dev - 20150407 - $Id: 3591daad22de08524295e1bd073aceeff11e6579 $ [client_version] => 50012 [connect_errno] => 0 [connect_error] => [errno] => 1021 [error] => Disk full (/tmp/#sql_20c_0); waiting for someone to free some space... [error_list] => Array ( [0] => Array ( [errno] => 1021 [sqlstate] => HY000 [error] => Disk full (/tmp/#sql_20c_0); waiting for someone to free some space... ) ) [field_count] => 9 [host_info] => Localhost via UNIX socket [info] => [insert_id] => 0 [server_info] => 5.5.41-MariaDB [server_version] => 50541 [stat] => Uptime: 209011 Threads: 2 Questions: 1359205 Slow queries: 0 Opens: 915 Flush tables: 2 Open tables: 253 Queries per second avg: 6.503 [sqlstate] => 00000 [protocol_version] => 10 [thread_id] => 85533 [warning_count] => 0 ) Medžiagotyros tarpinio egzamino konspektas
Taikomieji mokslai / Statyba

Medžiagotyros tarpinio egzamino konspektas

0 atsiliepimų
Autorius:

Medžiagotyros komponentai.

Medžiagotyros mokslą galima suskirstyti į du pagrindinius komponentus – praktiką bei teoriją.

Teorija - tai yra žinios apie statybinių medžiagų struktūras ir savybes, bei jų susiformavimą technologinių procesų metu.

Praktika apima žinias:

  • apie statybinių medžiagų ir gaminių gamybą;
  • apie technologinius žaliavos perdirbimo būdus;
  • apie įvairių statybinių medžiagų kokybės tyrimo metodus;
  • apie medžiagų ir gaminių panaudojimą.

Vykstančių reiškinių tyrimas.

Vykstantys reiškiniai gamtoje tiriami įvairiais būdais:

  1. Seniausiai naudojamas tyrimo būdas yra natūraliai vykstančių reiškinių stebėjimas.
  2. Kitas tyrimo būdas yra eksperimentas, t.y., tam tikro gamtos reiškinio gavimas ar atkartojimas laboratorijoje.

Remiantis tam tikroje srityje stebėjimų ir eksperimentų srityje sukauptais faktais, patvirtintais reiškiniais, neabejotinais dėsningumais, daromos juos jungiančios prielaidos, kuriamos dėsnio ar teorijos hipotezės.

Stebėjimu ar eksperimentu patvirtinta hipotezė tampa dėsniu arba teorija.

Teorija reiškia principinį požiūrį į nagrinėjamus reiškinius. Remdamasi viena ar keliais bendraisiais principais, ji paaiškina šiuos reiškinius.

 

  1. Medžiagų klasifikavimas pagal būsenas. Būsenų klasifikacija. Dujinė būsena. Skystoji būsena. Kietoji būsena.

Dujinė būsena.  Iš visų agregatinių būsenų paprasčiausia yra dujinė. Tokios būsenos medžiagos dalelės (atomai ar molekulės) beveik neveikia vienos kitų, nes vidutinis atstumas tarp jų yra 10 ir daugiau kartų didesnis nei dalelių matmenys. Dėl nuolatinio šiluminio dalelių judėjimo dujų būsenos medžiagos neturi nei pastovios formos, nei tūrio. Pagrindiniai dujų dėsniai sudaryti idealiosiomis dujoms. Būdinga tai, kad molekulių sąveikos energija mažesnė už jų kinetinę energiją. Molekulės juda greičiais, pakankamais nugalėti tarpusavio traukos jėgas. Dujinės būsenos medžiagą apibūdina slėgis, tūris ir temperatūra.

Skystoji būsena. Skystos agregatinės būsenos medžiaga. Daugeliu fizikinių savybių skysčiai yra tarpininkai tarp kietų medžiagų ir dujų. Arti kieto kūno

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
4303 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti